A. Romanovskis: tokio „buko“ karantino priemonės yra sunkiai pakeliamos

Pernai bankrotų buvo gerokai mažiau nei anksčiau, tačiau prasidėjus antrajam karantinui teisininkai pastebi didėjantį įmonių susidomėjimą bankroto ir restruktūrizavimo klausimais. „Žinių radijuje“ Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sakė, kad dėl neapgalvotai griežto karantino šiemet galime sulaukti ne tik mažųjų, bet ir didelių verslų bankrotų.

Bankrotą būtina paskelbti laiku, nes uždelsus sumokėti visus nuostolius teks pačiam įmonės savininkui.<br>Archyvo nuotr.
Bankrotą būtina paskelbti laiku, nes uždelsus sumokėti visus nuostolius teks pačiam įmonės savininkui.<br>Archyvo nuotr.
Bankrotą būtina paskelbti laiku, nes uždelsus sumokėti visus nuostolius teks pačiam įmonės savininkui.<br>M.Patašiaus nuotr.
Bankrotą būtina paskelbti laiku, nes uždelsus sumokėti visus nuostolius teks pačiam įmonės savininkui.<br>M.Patašiaus nuotr.
Bankrotą būtina paskelbti laiku, nes uždelsus sumokėti visus nuostolius teks pačiam įmonės savininkui.<br>T.Bauro nuotr.
Bankrotą būtina paskelbti laiku, nes uždelsus sumokėti visus nuostolius teks pačiam įmonės savininkui.<br>T.Bauro nuotr.
Bankrotą būtina paskelbti laiku, nes uždelsus sumokėti visus nuostolius teks pačiam įmonės savininkui.<br>T.Bauro nuotr.
Bankrotą būtina paskelbti laiku, nes uždelsus sumokėti visus nuostolius teks pačiam įmonės savininkui.<br>T.Bauro nuotr.
Bankrotą būtina paskelbti laiku, nes uždelsus sumokėti visus nuostolius teks pačiam įmonės savininkui.<br>T.Bauro nuotr.
Bankrotą būtina paskelbti laiku, nes uždelsus sumokėti visus nuostolius teks pačiam įmonės savininkui.<br>T.Bauro nuotr.
A.Romanovskis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
A.Romanovskis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
K.Rugys.<br>Pranešimo siuntėjų nuotr.
K.Rugys.<br>Pranešimo siuntėjų nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

„Žinių radijas“

Mar 10, 2021, 7:53 PM

Tuo metu advokatas Karolis Rugys aiškino, kad ne viskas taip paprasta – bankrotą būtina paskelbti laiku, nes uždelsus sumokėti visus nuostolius teks pačiam įmonės savininkui.

– Pone Romanovski, sakoma, kad tikroji verslų situacija paaiškės, kai pasibaigs valstybės parama. Kaip manote, ar daug įmonių svarsto bankroto scenarijų?

– Jei užsitęs toks griežtas karantinas, labiausiai paveikti verslai, tokie kaip turizmas, restoranai, kavinės, svarstys bankroto išeitį, nes yra nuolatinės sąnaudos, pavyzdžiui, nuoma, o paramos mechanizmai nėra pakankami nuostoliams atsverti.

– Kiek verslai dar gali „tempti“ tokiomis sąlygomis?

– Kai kurie verslai sako, kad jie iš viso nebegali „tempti“ tokiomis sąlygomis. Manau, kad kalbame ne apie mėnesius, o savaites. Tokio „buko“ karantino priemonės yra sunkiai pakeliamos, ypač kalbant apie tuos, kurie dabar net negali veikti arba artimiausioje perspektyvoje nemato galimybių pradėti savo veiklą pagal esančius reikalavimus.

– Nemokumo problemos palies ne tik mažuosius, bet ir didžiuosius verslus. Kiek tikėtina, kad didieji verslai jau svarsto bankroto scenarijų?

– Didžiajam verslui daugiau iššūkių, nes daugiau atsakomybės. Matome, kad kai kurie sektoriai skolinasi ir gauna valstybės paramą. Nenorėčiau sakyti, kad tai reiškia, jog bus daug bankrutuojančių įmonių, bet tai didžiulis iššūkis.

Aišku, reikia dėkoti Dievui, kad pirmą bangą didžiosios įmonės kažkaip išgyveno, bet šitas karantinas tęsiasi ilgiau ir iššūkiai didžiosioms įmonėms yra ne ką mažesni nei mažosioms.

– Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas visai neseniai sakė, kad šiame sektoriuje taip pat matysime nemažai bankrotų. Ar tokie scenarijai tikėtini?

– Kaip tik statybų sektoriuje mačiau atlyginimų kylimą, bene vieną iš didžiausių privačiame sektoriuje. Nekilnojamojo turto paklausa taip pat yra ir tikriausiai ji paveiks sektorių taip, kad šis nesusidurs su tokiomis problemomis, su kokiomis susiduria sustoję sektoriai.

Gamyba, pramonė šiuo metu palaiko mūsų ekonomikos nekritimą, minimalų augimą. Daugiausia iššūkių patirs paslaugų sektoriai.

– Pone Rugy, verslas išgyvena ne pačius geriausius laikus. Ar vyksta masinis pasiruošimas bankrotams, ar tai daugiau pavieniai atvejai?

– Kol kas tik pavieniai atvejai. Verslininkai domisi, žvelgia į ateitį, nors ji dar sunkiai nuspėjama, nežinoma, kada karantinas baigsis. Verslininkai supranta, kad tą dieną, kai bus nutraukiamas karantinas, jie iš karto negrįš į pradinę padėtį, kurioje buvo iki pandemijos. Todėl ir domimasi bankrotu.

Taip pat antras karantinas užsitęsė ilgai, kol kas daugelis dar gauna ir pagalbos priemones, kai kam dar tik planuoja ateiti pagalba iš valstybės. Mokesčiai daugeliu atveju gali būti atidedami, delspinigiai neskaičiuojami. Matyt, didžioji apsisprendimo valanda dėl bankroto ateis tada, kai jau reikės mokėti mokesčius – ne tik einamąsias įmokas, bet ir tas, kurios buvo atidėtos.

Kiekvienais metais, kai dar nebuvo karantino ir viruso, tie bankrotai vykdavo. Natūralu, kad tos įmonės, kurios jau anksčiau turėjo bankrutuoti, po karantino jos ir bankrutuos.

– Pernai buvo du kartus mažiau bankrotų nei įprastai. Ką tai reiškia? Ar tai, kad po metų matysime masinį bankrotą?

– Labai realu, kad taip gali būti. 2020 m. balandžio 21 d. priimtas įstatymas, pratęsiantis terminą kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo per karantiną ir šešis mėnesius po jo. Tada teismai net nepriiminėdavo ieškinių dėl bankroto bylos iškėlimo, o verslininkai nesikreipdavo. Taip pat ir valstybės teikiamos subsidijos darė įtaką.

Kitas dalykas – daugiausia bankroto procedūras inicijuoja Valstybinė mokesčių inspekcija ir „Sodra“. Dabar jie nesikreipia, yra gavę tokį nurodymą. Tad natūralu, kad ir tų bankrotų buvo pakankamai mažai.

Bankrotų banga tikrai turės būti, o kokio dydžio ir kaip ji paveiks visus, sunku prognozuoti. Tai priklausys nuo daugelio priežasčių – pirmiausia, finansinių, ekonominių, teisinių ir visos viruso situacijos suvaldymo.

– Ar dažnai susiduriate su tokiu požiūriu, kad įmonei skelbti bankrotą ir pradėti viską iš naujo apsimoka? Kokios galimos tokio požiūrio pasekmės?

– Abejoju, ar įmonei gali apsimokėti skelbti bankrotą. Bankrotą skelbti reikia arba nereikia.

Pagal šiuo metu galiojantį Juridinių asmenų nemokumo įstatymą, jeigu įmonė yra nemoki, nebegali vykdyti įsipareigojimų arba įsipareigojimai, nepaisant to, jie pratęsti ar ne, viršija įmonės turtą, įmonės vadovas privalo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

Tokie asmenys, kurie galvoja, kad jiems apsimoka nemokėti skolų ir, dabar arba kai baigsis karantinas, pradėti šalia kurti naują įmonę, dažniausiai sulaukia neigiamų pasekmių. Tai vadinamieji feniksai. Ne paslaptis, kad tokių atvejų būdavo ir iki pandemijos, ir bus ateityje.

Tačiau įmonės vadovai turi žinoti, kad, nelaiku kreipiantis dėl bankroto bylos iškėlimo, laukia tam tikros pasekmės. Pavyzdžiui, kreditorių suma ženkliai padidės ir vadovas pats turės jas padengti, nes dėl bankroto bylos iškėlimo ir atsiradusių nuostolių kreditoriams kreipėsi ne laiku.

– Ar tokie scenarijai dažni?

– Taip, tokių nemažai.

Administratorius turi ne tik teisę, bet ir pareigą peržiūrėti buvusius bendrovės sandorius. Jis nustatinėja įmonės nemokumo atsiradimo faktą – kada buvęs vadovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad įmonė nemoki – ir vertina, kokių veiksmų vadovas ėmėsi.

Jei jis nesiėmė reikalingų veiksmų, kad nuostoliai būtų sumažinami ir bendrovė veiktų ir jei nesikreipė dėl savalaikio bankroto, natūralu, įmonės vadovas susilauks pasekmių, galimų ieškinių.

– Tos įmonės, kurios galbūt dabar svarsto apie bankrotą, turėtų žinoti, kad tai nėra labai malonus ir trumpas procesas.

– Vidutiniška bankroto byla trunka virš dvejų metų. Tai tikrai nėra operatyvus procesas, bet jam reikia pasiruošti.

Visų pirma, reikia peržiūrėti, ar buhalterinė apskaita tvarkinga, nes galima susilaukti neigiamų pasekmių dėl aplaidaus ar apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Taip pat reikia nesudaryti įmonei nenaudingų – ne už rinkos vertę arba su susijusiais asmenimis – sandorių. Negalima pažeisti kreditorių tenkinimo eilės. Pavyzdžiui, sugalvosiu ir vienam kreditoriui grąžinsiu visą skolą, o kitiems – neliks. Taip negalima. Įstatymuose net numatyta, kaip turi būti dengiamos skolos kreditoriams. Taip pat, jei turtas yra perleidžiamas, jis turi būti perleistas už rinkos vertę.

Visi šie veiksniai gali būti vertinami ir kaip privedimo prie bankroto tyčia. Tad bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu ir tai vadovui gali brangiai kainuoti, jis gali susilaukti sankcijų, pavyzdžiui, negalės vadovauti kitoms bendrovėms. Už tyčinį bankrotą net taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Patarimai įmonių vadovams: labai sekti įmonės finansinę padėtį, operatyviai reaguoti, o pamačius, kad įmonė yra nemoki, jeigu vadovas pats nėra akcininkas, nedelsiant kreiptis į juridinio asmens dalyvius – akcininkus, kviečiant spręsti įmonės mokumo atkūrimo klausimą.

Jeigu akcininkai nereaguoja arba jų pastangos nėra tokios, kad užtikrinų įmonės veiklos tęstinumą, vadovas turi nedelsiant pats inicijuoti bankroto procedūrą.

– Paminėjote vieną medalio pusę – tyčinius bankrotus, bet yra ir kita – verslininkai optimistai, kurie sako, kad tuoj viskas atsigaus, įsivažiuos ir viską pakelsime. Ar yra riba, kada bankrotą skelbti per vėlu?

– Niekada nėra per vėlu, tik pasekmės iš to gali kilti. Tas optimizmas turi būti pamatuotas ir pagrįstas. Tiesiog laukti ir didinti nuostolių nevertėtų, nes gali būti taip, kad bus iškeliama bankroto byla ir tada asmuo turės aiškintis teisme, kuo remiantis jo optimizmas turėtų būti pateisinamas, kodėl reikėjo laukti, kol kreditorinių reikalavimų, įsipareigojimų sumos didėjo ir dabar jis jų nebegali įvykdyti.

Aišku, jeigu asmeniui nėra sudėtinga padengti kreditorinius reikalavimus, jeigu jo įsipareigojimai nėra didesni už turimą turtą, gal šiuo metu jaudintis nereikėtų.

– Bankrotas paliečia ne tik direktorius, savininkus, darbuotojus, bet ir kreditorius. Kaip jiems reikėtų elgtis tokiais atvejais?

– Dažnai būna taip, kad buhalteriniuose dokumentuose finansiniai rodikliai yra geri ir kreditorius turi iš skolininko atgauti tam tikrą sumą, kuri gali būti pelninga. Bet kreditorių skolininkai, ypač šiuo laikotarpiu, gali bankrutuoti ir kreditoriai gali nebeatgauti planuotų sumų.

Rekomenduočiau sekti skolininkų finansinę būklę, ar jiems nėra iškelta bankroto byla, bandyti tartis dėl skolų susigrąžinimo. O jei yra keliama bankroto byla, aktyviai naudotis numatytomis teisėmis, kad bent iš dalies būtų padengti kreditoriniai reikalavimai, nors, ne paslaptis, būtent tretieji asmenys dažniausiai neatgauna pinigų po bankroto procedūros.

– Kokios yra dažniausios klaidos, kurias daro įmonės, skelbiančios bankrotą?

– Dažniausiai būna netiksli, neteisinga buhalterinė apskaita, sudaryti įmonės sandoriai prieš pat iškeliant bankroto bylą, kurie yra įmonei nenaudingi. Dažnai siekiama susigrąžinti savo pinigus ar sugrąžinti juos artimiems asmenims. Būna pažeista ir kreditorių eiliškumo tenkinimo tvarka.

Dažnai įsteigiamas kitas juridinis asmuo, panašiu pavadinimu, panašioje vietoje, vykdantis panašią veiklą, ir jam perduodamas visas turtas bei darbuotojai. Visa tai yra labai lengvai patikrinama ir tai paskui gali brangiai kainuoti.

– Kiek tikėtina, kad turėsime masinę bankrotų virtinę? Ir jeigu turėsime – kada?

– Manyčiau, kad ji tikrai bus. Bet nenorėčiau spėlioti, kokio dydžio, kokio skausmingumo ir kaip tai atsilieps daugeliui asmenų, ne tik juridinių, bet ir fizinių, nes daugelis darbuotojų neatgaus tam tikrų lėšų.

Kada ji prasidės, priklausys nuo to, kiek karantinas užsitęs ir kiek valstybė teiks pagalbą. Bet manau, kad tai prasidės šiemet. Nebus taip, kad tik karantinui pasibaigus vieną dieną visi staigiai bankrutuos. Gal dalis verslų sugebės susitvarkyti, atsimindami anksčiau buvusias krizes, buvo šiek tiek laiko ir perorientuoti veiklas. Bet ta banga turėtų atvilnyti.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„24/7“: kuo panašūs G. Landsbergis ir V. Blinkevičiūtė?