Darbo pokalbio metu potencialūs darbdaviai teigiamai įvertina tai, kad darbo ieškantis jaunas žmogus turi savanoriavimo patirties – tai pastebėjo 63 proc. iš pusės tūkstančio apklausoje dalyvavusių jaunuolių.
Šių metų pradžioje apklausą visoje Lietuvoje vykdė jaunimo visuomeniniai klubai LEO ir juos globojantys suaugusiųjų klubai LIONS.
„Savanoriška veikla mums atrodo labai svarbus klausimas, ir apklausa parodė teigiamas tendencijas – jaunimo savanorystė padeda ateityje susirasti darbą.
Apklausoje jaunimas įvardino, kokių teigiamų dalykų jiems suteikia savanorystė: patirties, išmokstama naujų dalykų, susiformuoja nauji įgūdžiai, atsiranda naujos kompetencijos, sustiprėja asmenybė.
Viskas, ko išmokstama būnant visuomeninėje organizacijoje ar apskritai savanoriaujant bet kur, tampa patirtimi ir ateities kapitalu, vėliau daug ką galime pritaikyti ir darbe“, – sako apklausą inicijavusio Kauno jaunimo klubo LEO viceprezidentė Vasarė Kėsaitė.
Jaučia atsakomybę
Vaikinai ir merginos prisipažino savanoriaudami įgiję tokios patirties ir įgūdžių: 89 proc. teigė išplėtę pažinčių ir kontaktų ratą, 74 proc. sustiprinę komandinio darbo įgūdžius, 69 proc. išmokę siekti bendro tikslo, 65 proc. įgiję daugiau lankstumo, sprendžiant iškilusias problemas ar derinant bendrus klausimus su komandos nariais.
65 proc. respondentų teigia išplėtę renginių organizavimo įgūdžių, 55 proc. supratę asmeninės atsakomybės svarbą, 53 proc. sustiprinę vadovavimo projektams arba komandai įgūdžius, 41 proc. išmokę bendrauti su rėmėjais ir ieškoti įvairių finansavimo šaltinių.
„Ši apklausa taip pat atskleidė, kad savanoryste užsiimantys jaunuoliai labiau nei kiti jauni žmonės sustiprina savo orientavimosi į rezultatus gebėjimus, stipriai išlavina bendravimo įgūdžius.
Savanorystė stipriai ugdo atsakomybės jausmą, o ši savybė iškart pastebima ir vertinama darbdavių“, – komentuoja Lietuvos LIONS klubų asociacijos gubernatorė Daiva Grikšienė.
Tai, kad savanoriaudami išmoko ir prisiimti asmeninę atsakomybę, ir dirbti komandoje, pasakė net 75 proc. jaunuolių.
55 proc. teigė, kad savanoriavimas jiems parodė, kaip svarbu, kad veikla būtų prasminga, 47 proc. išmoko empatijos, geriau suprasti kitus žmones, 45 proc. pradėjo daugiau galvoti ne tik apie save, bet ir apie kitus, 43 proc. teigė tapę savarankiškesni, 41 proc. pradėjo tikslingiau gyventi, sustiprėjo tikslo, prasmės, rezultatų siekimas.
Daugiau drąsos
Jaunuoliai taip pat vardino, kad atrado daugiau ramybės ir vidinės stiprybės, tapo dosnesni, įgijo daugiau drąsos visuomenėje.
„Atsakydami į klausimą, „kas jums svarbiausia, būnant savanoriu“, 7 iš 10 jaunuolių paminėjo, kad jiems svarbiausia nemateriali grąža, kurią gauna matydami laimingą žmogų, gavusį paramą.
6 iš 10 jaunuolių svarbu, kad savanoriaujant tobulėja jų asmenybė, stiprėja empatijos jausmas, kad išmoksta naujų dalykų.
Jaunuoliams aktuali ir savirealizacija, pasitikėjimas, neformalus bendravimas su bendraminčiais, pastangos būti geru pavyzdžiu kitiems“, – apžvelgia V. Kėsaitė iš Kauno LEO klubo.
Paklausti, kodėl verta savanoriauti, dauguma jaunuolių teigė, kad taip jie prisideda prie tvaresnės visuomenės kūrimo, jaučiasi aktyviais piliečiais, lavina asmeninius įgūdžius ir randa skirtingų būdų save realizuoti pačiose įvairiausiose srityse.
Pusė apklausoje dalyvavusių jaunuolių teigė, kad savanoriauti verta, nes taip lengviau siekti karjeros. Žinoma, jiems svarbūs ir nauji pažįstami, galimybė gauti rekomendacijų tolesnei savo veiklai.
Norėtų turėti mentorių
Kalbant apie funkcijas, kurias jaunuoliai nori atlikti savanoriaudami, labiausiai juos domina socialinių, pilietinių iniciatyvų ir renginių organizavimas bei pagalba, susijusi su aplinkos saugojimu, pagalba vaikams, gyvūnų globa.
Jaunimas taip pat pasiruošęs padėti ligoninėse, slaugos ir globos namuose. Palyginimui, dvigubai daugiau jaunuolių nori padėti vaikams bei neįgaliesiems.
8 iš 10 jaunuolių teigia norį turėti mentorių, iš kurio tikisi naudingų patarimų, sektino pavyzdžio, padrąsinimo savarankiškai priimant sprendimus, pagalbos ugdantis norimas savybes ir stiprinant pasitikėjimą savimi.
Lietuvoje vykdytoje apklausoje taip pat buvo remtasi JAV mokslininkų tyrimais apie tai, kad savanorystė turi didelį teigiamą poveikį fizinei ir psichinei sveikatai.
8 iš 10 Lietuvos jaunuolių teigė, kad savanoriavimas teigiamai veikia jų nuotaiką ir suteikia jausmą „aš esu reikalingas“. 6 iš 10 prisipažino, kad savanoriavimas suteikia daugiau prasmės gyvenime, didina pasitenkinimą gyvenimu bei mažina depresinių nuotaikų požymių.
Daugiau kaip pusė jaunuolių teigė savanoriškai veiklai galintys skirti 1-2 valandas per dieną 3-5 dienas per savaitę.
Svarbu spręsti globalias problemas
Paklausti, kas juos paskatintų savanoriauti dar daugiau negu savanoriauja dabar, jaunuoliai vardino tokius stimulus: įdomesni ir nekasdieniai savanorystės pasiūlymai, lankstus grafikas, savanoriavimas kartu su draugais, su studijomis susijusi savanoriška veikla, galimybė spręsti globalias problemas, didesnė informacijos sklaida apie savanoriškų organizacijų veiklą.
Apklausoje dalyvavo 18-30 metų (80 proc. iš jų yra 19-23 metų) Lietuvos jaunimas iš Vilniaus, Kauno, Plungės, Tauragės, Ukmergės, Alytaus, Šiaulių, Vilkaviškio, Mažeikių, Druskininkų, Marijampolės, Klaipėdos, Telšių, Varėnos, Palangos, Akmenės miestų ir rajonų, taip pat lietuviai, šiuo metu studijuojantys Eindhovene, Paryžiuje.
LIONS yra didžiausia pasaulyje klubinė labdaros ir paramos organizacija. Daugiau kaip 20-yje šalies miestų veikia 35 LIONS klubai. Paprastai LIONS nariais tampa vyresni nei 30 metų žmonės, o savanoriaujantys vaikai ir jaunimas buriasi į LEO klubus – Lietuvoje šie klubai veikia Vilniuje, Kaune ir Alytuje.
