„Šiandien VGT buvo aptarta veiksmų pažanga, susijusi su elektros nepatekimu į Baltijos valstybių rinką, ir buvo priimti sprendimai. Pirmas iš jų kalba apie tai, kad reikia kuo skubiau susitarti dėl Baltijos valstybių trišalės metodikos, kuri užtikrintų neprekiavimą baltarusiška elektra Baltijos šalių rinkose. Antras sprendimas kalba apie sinchronizacijos spartinimą ir apie tai, kad jau 2023 metais reikėtų įgyvendinti izoliuoto Baltijos šalių elektros energetikos sistemų (darbo – ELTA) bandymą“, – spaudos konferencijoje po VGT sakė J. Neverovičius.
„Trečias sprendimas yra apie pasiūlymus iš Lietuvos Vyriausybės Europos Komisijai, atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio Europos Vadovų Tarybos pavedimą pateikti pasiūlymus dėl nesaugios elektros iš trečiųjų šalių patekimo į ES elektros rinką“, – pridūrė prezidento patarėjas.
Jo teigimu, ketvirtas sprendimas susijęs su valstybės veiksmais įgyvendinant savarankiškos elektros gamybos projektus ir užtikrinimu, kad Lietuvoje būtų gaminama pakankamai elektros savarankiškai.
Tuo metu energetikos ministras Dainius Kreivys sakė, kad šią savaitę bus organizuojamas Baltijos šalių susitikimas BEMIP formate, kuriame dalyvaus ir Europos Komisija (EK).
„Metodika jau išsiųsta mūsų kaimynams, šią savaitę organizuojamas susitikimas BEMIP formate, kuriame dalyvaus EK, Lietuva, Latvija ir Estija. Tikimės turėti pažangą šitoje srityje“, – teigė D. Kreivys.
Pasak jo, praėjusią savaitę vizito Lenkijoje metu jis su šios šalies pareigūnais taip pat aptarė izoliuoto Baltijos šalių elektros energetikos sistemų darbo bandymo įgyvendinimą.
„Su šios srities pareigūnais, ministrais buvo aptarta galimybė tai padaryti, gal net pilna parama, todėl tikimės, kad laiku sugebėsime techniškai pasiruošti ir įgyvendinti šitą punktą“, – sakė D. Kreivys.
Paklaustas apie planą, kurio ketinama imtis nepavykus pasiekti trišalio susitarimo su Latvija ir Estija, D. Kreivys pabrėžė, kad šiuo metu visos pastangos dedamos į tai, kad jo neprireiktų.
„Jei matysime, kad planas „A“ nevyksta, tada pereisime prie plano „B“. Tai reikš, kad sprendimus turėsime daryti patys ir paimti vairą į savo rankas. Bet vėlgi mūsų noras ir įpareigojimas yra (...) ieškoti ir surasti, prieiti prie trišalio sprendimo. Nes būtent trišalis sprendimas yra svarbus, ir tai yra mūsų pagrindinė prerogatyva“, – teigė jis.
D. Kreivys pažymėjo, kad gręžtis į Rytų kaimynes, siekiant elektros energijos stabilumui šalyje palaikyti, reikalo nėra.
„Šiandien įvyko tarpinstitucinis susitikimas tarp įmonių ir ministerijos darbuotojų, kitų įgaliotų institucijų. Vienas dalykas yra aiškus: atlikus srautų analizę aiškiai matome, kad turimų gamybos pajėgumų bei „LitPol Link“ ir „NordBalt“ jungčių su Lenkija ir Švedija visiškai užtenka šalies energetikos sistemos stabilumui palaikyti“, – teigė jis.
D. Kreivio teigimu, baltarusiška elektra į Baltijos šalių elektros biržą patenka per Rusijos įmonę „Inter Rao“.
„Prekyba (baltarusiška elektra – ELTA) vyksta Latvijos prekybos zonoje, ją į biržą leidžia Rusijos „Inter Rao“ įmonė. Ji ja (baltarusiška elektra) prekiauja kaip rusiška elektra. Lietuvos įstatymai Latvijos teritorijoje neveikia, tai turbūt sunku kažką būtų su tuo padaryti. Dėl šios priežasties sprendimai turi būti trišaliai, ir ta kryptimi mes stengiamės eiti“, – tikino jis.
Energetikos ministras taip pat pažymėjo, kad patenkantys į Lietuvą baltarusiškos elektros srautai šiuo metu yra sumažėję.
„Šiuo metu labai aiškiai matome, kad dalis elektros importo yra baltarusiška, dalis – rusiška ir dalis – ukrainietiška. Tad baltarusiškoji dalis yra šiek tiek sumažėjusi. Nors, be abejo, tai nekeičia jokios esmės, nes (Astravo – ELTA) įstatymas yra pažeistas, ir dėsime visas pastangas, kad susitarimas (su Latvija ir Estija – ELTA) būtų kuo greičiau pasiektas, ir ta elektra būtų nustojama prekiauti Lietuvoje“, – akcentavo D. Kreivys.
