Protesto akcijos „Paskutinė verslo vakarienė“ rengėjai sako, kad be skubios pagalbos daugelis minėto sektoriaus atstovų šį pavasarį jau nebeatsidarys.
Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė nesupranta, kodėl Vyriausybė tyliai įvedė galimas subsidijų lubas – 100 tūkst. eurų. „Juos tiesiog juokingos, – sakė E.Šiškauskienė.
– Mes tai traktuojame kaip visišką pasityčiojimą.
Buvome sutarę, kad jeigu apyvarta krito 80 proc., 80 proc. verslas ir gautų nuo savo sumokėtų mokesčių. Sutarėme, kad tie verslai, kurie sumokėjo daugiausia, turėjo ir gauti daugiausia, o Vyriausybė niekam nežinant įdėjo 100 tūkst. eurų lubas.
1,2 tūkst. darbuotojų turintis verslas galėtų gauti milijoną eurų subsidijų, o gaus 100 tūkst. eurų. Tas modelis tinka mažiems verslams“.
Apgyvendinimo ir maitinimo srities verslo atstovai tikina, kad lubos turi būti panaikintos.
Protestuotojai norėtų, kad restoranai gautų nuomos kompensaciją, kokia buvo taikoma pirmosios bangos atveju – 30 proc. mokesčių dengia Vyriausybė, kitą dalį – savininkai. Anot E.Šiškauskienės, tai buvo labai veiksminga priemonė, kuri stipriai pagelbėtų ir dabar.
Viešbučiams, pasak protestuotojų, būtų tikslinga komunalinių išlaidų kompensacija.
Viešbučių atstovai tikėtųsi ir paramos grąžinant darbuotojus į darbą. Anot E.Šiškauskienės, „grąžinti žmones po metų į darbą – yra kas veikti“.
E.Šiškauskienė įspėja, kad, nesulaukus paramos, bankrotai bus neišvengiami.
„Prasidės masiniai bankrotai, kurie temps visą verslą, atidėtus mokesčius – jau dabar prognozuojama nuo 740 iki 1,5 tūkst. bankrotų.
Jau 9 tūkstančiai mūsų sektoriaus darbuotojų – bedarbiai. Labai gaila, nes tai sektorius, kuris yra socialiai jautriausiame sluoksnyje – moterys virš 60 metų, jaunimas, studentai. Tai darbas, kuriam nereikia ypatingo išsilavinimo. Ką darys visi tie visi žmonės ir kodėl žlugdomas smulkusis verslas, mums nesuvokiama“, – kalbėjo asociacijos prezidentė.
Ji stebėjosi, kodėl Vyriausybė teikti paramą pradėjo ne nuo tų verslų, kuriems apyvartos krito 80 proc., o nuo tų, kurie fiksavo 30 proc. smukimą. „O tada pasakė, kad nebėra pinigų, – kalbėjo E.Šiškauskienė. -
Niekaip nesuprantam logikos ir nenoro padėti. Ima pavydas žiūrint į artimiausius kaimynus, jau neklabant apie Europą, kuri užpylusi šitą sektorių pinigais“.
Kaip nurodo naujienų agentūra BNS, Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia, jog apgyvendinimo ir maitinimo sektoriui skiriama penktadalis visos paramos – vien šiemet šio sektoriaus įmonėms paskirstyta beveik 8 mln. eurų.
Tuo metu E.Šiškauskienė ragina detaliau pažiūrėti, kam buvo skirti šie pinigai: keleivius parskraidinę turizmo organizatoriai, tie, kurie turėjo atsiskaityti su klientais už neįvykusias keliones.
„Mums labai nori „pripliusuoti“ prastovas. Bet tai pagalba žmonėms, ne verslui. Nereikėtų visko suplakti į vieną“, – teigė ji.
Kovo 16-ąją suėjo yra lygiai vieneri metai nuo pirmojo karantino įvedimo ir maitinimo bei apgyvendinimo įstaigų uždarymo. Kaip nurodo akcijos rengėjai, per tą laiką šis 5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto sugeneruojantis ir 42 tūkst. darbo vietų sukuriantis verslo sektorius nesulaukė praktiškai jokios Vyriausybės paramos.
Kaune staliukai ir lova su gedulinga simbolika stovėjo Rotušės aikštėje.
„Lygiai metai esame karanine, negauname iš Vyroiausybės jokio palaikymo, o visi resursai po žiemos baigiasi“, – kalbėjo asociacijos viceprezidentas, viešbučių „Daugirdas“ bei „Perkūno namai“ savininkas Vytautas Gustas.
Pasak jo, pernai teko imti paskolas, tačiau jos buvo išleistos šildymui ir iki gegužės mėnesio viešbučiai gali neišgyventi.
Pastaruoju metu viešbutis nuotoliniu būdu rengė tik degustacines vakarienes ir gaudavo iki 5 tūkst. eurų pajamos, tuo tarpu pastovūs išlaidų kaštai – 15 tūkst. eurų.
„Mūsų pajamos krito daugiau kaip 70 procentų“, – pranešė V.Gustas. „Perkūno namai“ nedirba jau metus, „Daugirdas“ pernai veikė nuo liepos iki gruodžio.
Pasak vadovo, dirbti visam viešbučiui, kai atvyksta vos du klientai per dieną, labai nuostolinga.
Viešbučių personalas sumažėjo perpus. Jie patys prašėsi atleidžiami iš darbo, nes žmonėms naudingiau gauti išmokas iš Užimtumo tarnybos.
V.Gustas vylėsi, kad viešbučius pavyks atidaryti balandžio mėnesį, tačiau užimtumas neturėtų viršyti 45 proc.
2019-ųjų lygį galbūt pavyks pasiekti tik 2023 metais, nes šiuo metu kelionėms taikoma labai didelių apribojimų, o verslo klientai visas rezervacijas kelia į rudenį.
Artūras Vainora, asociacijos viceprezidentas, turintis 80 vietų viešbutį Latvijoje, kuriame dirba 50 žmonių, teigė, kad kaimyninėje šalyje Vyriausybė taiko visiškai kitokias pagalbos priemones. Kad 70 proc. atlyginimo kompensaciją, kuriai taikytos tūstančio eurų lubos, valstybinės institucijos pervesdavo tiesiai darbuotojui.
Verslai galėjo gauti lengvatinę paskolą likvidumui palaikyti, o per keturis negrąžinamų grantų paketus A.Vainoros viešbutis gavo 190 tūkst. eurų.
Protestas – ir Trakuose
Prie protesto akcijos „Paskutinė verslo vakarienė“ prisijungė ir Trakuose esantis „Apvalaus stalo klubo kompleksas“.
Juodai apsirengę jo darbuotojai tokios pat spalvos staltiesėmis padengė tuščius stalus. Trakų pilies fone, kur paprastai šurmuliuoja minios žmonių, buvo pastatytos juodai paklotos „Apvalaus stalo klubo“ viešbučio lovos.
Plakatai skelbė: „Nėra svečių, nėra paramos, nėra gyvenimo“, „Kambariai tušti, piniginė irgi“. Restorano, kur vykdavo įvairūs renginiai ir šeimų šventės, įėjimas buvo užtvertas stop juosta, o žodis „Vestuvės“ perbrauktas juodu brūkšniu.
