Aušrinė Armonaitė – apie sunkiausias dienas, „Astra Zeneca“ vakciną ir paramą verslui Jaučiasi kaip I. Šimonytė

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ įvertino pirmąsias šimtą Vyriausybės darbo dienų bei papasakojo apie tolesnį verslo gelbėjimo planą.

A.Armonaitė.<br>T.Bauro nuotr.
A.Armonaitė.<br>T.Bauro nuotr.
Pasak A.Armonaitės, turime galimybę po truputį švelninti karantiną.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Pasak A.Armonaitės, turime galimybę po truputį švelninti karantiną.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Pasak A.Armonaitės, turime galimybę po truputį švelninti karantiną.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pasak A.Armonaitės, turime galimybę po truputį švelninti karantiną.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pasak A.Armonaitės, turime galimybę po truputį švelninti karantiną.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pasak A.Armonaitės, turime galimybę po truputį švelninti karantiną.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pasak A.Armonaitės, turime galimybę po truputį švelninti karantiną.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Pasak A.Armonaitės, turime galimybę po truputį švelninti karantiną.<br>G.Bitvinsko nuotr.
A.Armonaitė.<br>T.Bauro nuotr.
A.Armonaitė.<br>T.Bauro nuotr.
A.Armonaitė.<br>T.Bauro nuotr.
A.Armonaitė.<br>T.Bauro nuotr.
A.Armonaitė.<br>T.Bauro nuotr.
A.Armonaitė.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Mar 18, 2021, 5:45 PM, atnaujinta Mar 18, 2021, 6:00 PM

– Premjerė, paklausta apie 100 pirmųjų Vyriausybės darbo dienų, atsakė, kad tai buvo vienos sunkiausių dienų jos gyvenime. Kaip jūs atsakytumėte?

– Taip, man irgi vienos sunkiausių. Man, kaip Laisvės partijos lyderei, rinkimų kampanija irgi nebuvo lengva. Turint omenyje, kad mūsų galimybės buvo labai nuvertintos ir turėjome įdėti daug darbo. Tačiau dabar yra milžiniška atsakomybė, kurią prisiimu labai rimtai.

Tai, kad pandemija yra istorinis įvykis ir turi daug pasekmių verslui, mane įpareigoja priimti labai svarbius sprendimus. Tai yra neeilinė situacija, bet aš neabejoju, kad mes ją įveiksime, nes Lietuva yra susitelkusi.

– Kas jūsų darbe buvo sunkiausia per 100 dienų?

– Reikėtų pasakyti, kad buvo labai dideli lūkesčiai. Į mūsų Vyriausybę sudėta labai daug vilčių. Žmonės nori greitų pokyčių. Mūsų rinkėjai tikisi daugiau laisvių karantino reguliavime. Turime derinti šias pozicijas ir daryti kompromisus. Tai yra nelengva. Tačiau su tuo susiduria viso pasaulio Vyriausybės.

– Ar ne per griežti dabartiniai karantino ribojimai?

– Mes, Ekonomikos ministerija, matome verslo poziciją ir stebime situaciją, todėl esame pateikę pasiūlymų Sveikatos apsaugos ministerijai, pavyzdžiui, dėl lauko kavinių. Nerimą kelia britiškos atmainos plitimas Vilniuje, Marijampolėje. Galime pasidžiaugti, kad mums pavyko priimti kai kuriuos sprendimus švelninant karantiną, todėl trečiadienį pradinukams leidome sugrįžti į mokyklas. Nepamiršdami nė vienos srities turime galimybę po truputį švelninti karantiną.

– Ar nesijaučiate kiek bejėgė, kai sprendžiate ne jūs, o ekspertų tarybos?

– Sprendžia Vyriausybė. Ekspertų taryba teikia patariamąjį matymą. Mes kartais priimame ir kitokius sprendimus, nei pataria taryba.

Pavyzdžiui, kaukių dėvėjimas nėra griežtinamas. Kai kurie ekspertai buvo skeptiški dėl turgaviečių laisvinimo, bet jos jau atidarytos. Lietuvos ekonomika laikosi tikrai neblogai, bet yra ypač nukentėjusių sektorių: viešbučiai, turizmas, sporto klubai, pramogų, renginių industrija. Reikia išmokti gyventi su virusu, tačiau norisi suteikti verslams vilties, kad amžinai nebūsime užsidarę.

– Viešbučiai surengė protesto akciją, nes, jų teigimu, išskyrus prastovas, per metus jokios paramos negavo. Paramos verslui prasme jūsų vyriausybę kritikuoja labiau nei ankstesnę. Ką jūs atsakytumėte į tai?

– Tai yra keistai ir nekorektiškai suformuluota informacija, kad per metus apgyvendinimo ir maitinimo įstaigos negavo jokios valstybės pagalbos. Čia akmenukas abiem vyriausybėm.

Lengvatinės paskolos yra valstybės pagalba ir ja galima pasinaudoti lygiai taip pat, kaip ir subsidijomis. Aš suprantu ir pati matau, kad subsidijų tempai turėtų būti greitesni. Mes apie tai kalbame ir viešai, ir uždaruose susitikimuose su paramą administruojančiomis institucijomis.

Jeigu pasižiūrėtume į subsidijas, išdalintas antro karantino metu, maitinimo ir apgyvendinimo įmonės yra antros po prekybos įmonių, kurios pasinaudojo šia parama. Aš tikrai suprantu, kad yra nelengva ir ateitis šiam sektoriui yra neapibrėžta, bet mes esame pasiruošę kalbėtis.

– Jūs šią savaitę sakėte, kad mėginsite keisti paramos lubas. Ką darysite?

– Aišku, mes negalime pakeisti europinio valstybės pagalbos reguliavimo, nes ten yra tam tikri apribojimai. Tačiau mes galime antro subsidijų etapo metu pakelti paramos lubas, kurios šiuo metu siekia 100 tūkst. eurų. Daliai verslų tai yra milžiniški pinigai, tačiau verslams, valdantiems didelius viešbučius, tai yra nepakankama suma.

Mes vertinsime, ar galime pakelti lubas, nes resursai riboti – turime tik 70 mln. eurų. Kadangi matome, kad į pirmą subsidijų paketą yra supretenduota už 50 mln. eurų, o visa jo vertė yra 150 mln., mes neatmetame šios galimybės. Tačiau aš tai sakau atsargiai. Antras pagalbos paketas yra skirtas labiausiai nukentėjusiems. Tiems, kurių apyvarta krito 60 proc. ir daugiau, tai aš tikiuosi, kad šio sektoriaus įmonės ir galės pasinaudoti.

– Ar ruošiamas ir trečias paketas? Jo, greičiausiai, irgi reikės.

– Į šitą klausimą kol kas atsakyti negalime. Auga vakcinacijos ir testavimo apimtys, mes esame geresnėje situacijoje medicininių resursų prasme. Aš esu optimistė ir tikiu, kad sėkmingai vykdant vakcinaciją galėtume atlaisvinti daugiau veiklų. Bet karantinui užsitęsus, valstybė turės padėti užsidariusiems verslams, todėl šios galimybės neatmetu.

– Kartais iš verslo girdime nuomonę, kad šios krizės metu per daug taupoma. Kokia jūsų pozicija?

– Jei pasižiūrėtume mūsų BVP, kiek turime deficito ir kiek lėšų jau įliejome į ekonomiką, tai pamatytume, kad skaičiai nėra tokie maži. Tą nuomonę aš girdžiu, tačiau mums svarbu viską vykdyti atsakingai. Iš Lietuvos banko girdime, kad kita medalio pusė yra augantys indėliai komerciniuose bankuose, todėl nesinori perkaitinti ekonomikos. Dar kartą kartoju: mes turime nukentėjusius sektorius ir žinome, į ką tiksliai turi būti nukreipta pagalba.

– Praėjusią savaitę jūs sakėte, kad institucijos per daug kabinėjasi prie prašančių paramos. Jūsų kol kas netenkina paramos teikimo tempas?

– Pasakykime taip: paremta virš 11 tūkst. įmonių, išmokėta 25 mln. eurų, o supretenduota į 50 mln. eurų. Išmokėta pusei pretendavusių įmonių. Tai nėra labai blogi skaičiai. Tačiau mane neramina, kad stringa į nedideles sumas pretenduojančių įmonių parama.

Aš kviečiau per daug nesikabinėti, įvertinti riziką, pasitikėti ir išmokėti paramą, nes mažiesiems yra sunkiausia. Aišku, iš institucijų norisi proaktyvumo identifikuojant problemas, nes šis subsidijų paketas yra sudėtingesnis nei praėjusios Vyriausybės. Mes remiame ne tik mikroįmones, bet ir tas, kurios turi po kelis šimtus darbuotojų. Dėl to ir sumos, ir apimtys yra didesnės. Politiniai sprendimai jau priimti, dabar yra administravimo sėkmės klausimas.

– Visuomenėje daug šurmulio dėl tų 257 eurų. Žmonės sako, kad už tokią sumą neįmanoma pragyventi. Kiek girdėjau, buvo pažadų šią sumą kelti. Kokia čia situacija?

– Tai yra labiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamas klausimas. Visiškai pritariu, kad netekus pajamų už tokią sumą išgyventi yra labai sunku. Todėl mes patvirtinome pagalbos individualiai dirbantiems koncepciją. Kovo pabaigoje jau bus galima pretenduoti. Tai bus vienkartinė pagalba, bet tikimės, kad daliai žmonių padės padengti kai kurias išlaidas.

– Prezidentas, jūs ir keli kiti vyriausybės atstovai keliaus į Ukrainą ir jūs keliausite. Ten vyks verslo forumas. Kokie čia yra mūsų lūkesčiai ir interesai?

– Žinoma, kad Ukraina yra mūsų draugė ne tik vertybine prasme. Mums svarbi ir jų rinka. Ten jau nemažai mūsų verslo. Norėtume, kad jo ir tarpusavio mainų būtų daugiau. Labai svarbu kalbėti apie ekonominį atsparumą, ką ši vyriausybė yra suplanavusi.

Susitiksiu su Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoju, skaitmeninės transformacijos ministru ponu Michailu Albertovičiumi Fiodorovu. Kalbėsime ir apie Ukrainos euroatlantinę integraciją – tai yra ne tik svarbus geopolitinis, bet ir ekonominis projektas. Iš šio vizito tikimės produktyvių susitikimų ir diskusijų.

– Kieno – Prezidento ar ministro A. Dulkio – poziciją palaikote diskusijoje dėl skiepijimo „Astra Zeneca“ vakcina?

– Provokuojantis klausimas. Tikiuosi, kad mes greičiau gausime iš Europos vaistų agentūros (EVA) išvadas ir rekomendacijas dėl tolimesnių veiksmų. Aš vakcina pasitikiu. Mano senelis yra pasiskiepijęs „Astra Zeneca“ vakcina ir jaučiasi puikiai. Jeigu aš turėsiu galimybę, skiepysiuosi. Svarbiausia įgyti masinį imunitetą, didinti vakcinacijos apimtis, kad galėtume vėl sugrįžti į gyvenimą. Jis nebus toks, koks buvo iki šiol, tačiau tikiuosi, kad bus laisvesnis.

– Kokie jūsų paramos verslui ir ekonominės politikos prioritetai tolesniems keliems mėnesiams?

– Daug kalbėjome apie paramą verslui, bet mes Ekonomikos ministerijoje esame susiplanavę gana rimtų reformų, kurios duos impulsą gal net ne ketveriems, o dešimčiai metų.

Kalbame apie inovacijų institucinę reformą, steigsime agentūrą. Stengsimės neplėsti biurokratinio aparato, bet pasinaudoti resursais, juos sutelkti, sustiprinti, kad verslas galėtų prieiti prie infrastruktūros, efektyviai bendradarbiauti su mokslu.

Vienas iš inovacijų reformos artimiausių darbų – Lietuva prisijungs prie Europos kosmoso agentūros asocijuotų narių. Tai reiškia, kad verslai, dirbantys vaizdo stebėjimo industrijoje, turės plėtros galimybių. Na ir žinoma skaitmenizacija – visa infrastruktūra, atviri duomenys. Turime keisti iš esmės paradigmą. Nuo uždarumo į atvirumą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.