Lietuvos kurortuose darbuotojų skaičius auga sparčiausiai, o algos – lėčiausiai: didinti atlyginimų nėra iš ko

Atlyginimai Lietuvoje toliau kyla sparčiausiai nuo 2004-2008 m. stebėto bumo laikų. Statistikos departamento duomenimis, paskutinį 2020 m. ketvirtį vidutinis darbo užmokestis į rankas buvo net 12,8 proc. didesnis nei prieš metus ir siekė 967 eurus.

Kai kuriose savivaldybėse, tarp jų ir Palangos bei Neringos, fiksuojamas mažiausias Lietuvoje atlyginimų kilimas.<br>Lrytas.lt fotomontažas
Kai kuriose savivaldybėse, tarp jų ir Palangos bei Neringos, fiksuojamas mažiausias Lietuvoje atlyginimų kilimas.<br>Lrytas.lt fotomontažas
I.Genytė-Pikčienė.<br>T.Bauro nuotr.
I.Genytė-Pikčienė.<br>T.Bauro nuotr.
Kai kuriose savivaldybėse, tarp jų ir Palangos bei Neringos, fiksuojamas mažiausias Lietuvoje atlyginimų kilimas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kai kuriose savivaldybėse, tarp jų ir Palangos bei Neringos, fiksuojamas mažiausias Lietuvoje atlyginimų kilimas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kai kuriose savivaldybėse, tarp jų ir Palangos bei Neringos, fiksuojamas mažiausias Lietuvoje atlyginimų kilimas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kai kuriose savivaldybėse, tarp jų ir Palangos bei Neringos, fiksuojamas mažiausias Lietuvoje atlyginimų kilimas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kai kuriose savivaldybėse, tarp jų ir Palangos bei Neringos, fiksuojamas mažiausias Lietuvoje atlyginimų kilimas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kai kuriose savivaldybėse, tarp jų ir Palangos bei Neringos, fiksuojamas mažiausias Lietuvoje atlyginimų kilimas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kai kuriose savivaldybėse, tarp jų ir Palangos bei Neringos, fiksuojamas mažiausias Lietuvoje atlyginimų kilimas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kai kuriose savivaldybėse, tarp jų ir Palangos bei Neringos, fiksuojamas mažiausias Lietuvoje atlyginimų kilimas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kai kuriose savivaldybėse, tarp jų ir Palangos bei Neringos, fiksuojamas mažiausias Lietuvoje atlyginimų kilimas.<br>T.Bauro nuotr.
Kai kuriose savivaldybėse, tarp jų ir Palangos bei Neringos, fiksuojamas mažiausias Lietuvoje atlyginimų kilimas.<br>T.Bauro nuotr.
Kai kuriose savivaldybėse, tarp jų ir Palangos bei Neringos, fiksuojamas mažiausias Lietuvoje atlyginimų kilimas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kai kuriose savivaldybėse, tarp jų ir Palangos bei Neringos, fiksuojamas mažiausias Lietuvoje atlyginimų kilimas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kai kuriose savivaldybėse, tarp jų ir Palangos bei Neringos, fiksuojamas mažiausias Lietuvoje atlyginimų kilimas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kai kuriose savivaldybėse, tarp jų ir Palangos bei Neringos, fiksuojamas mažiausias Lietuvoje atlyginimų kilimas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kai kuriose savivaldybėse, tarp jų ir Palangos bei Neringos, fiksuojamas mažiausias Lietuvoje atlyginimų kilimas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kai kuriose savivaldybėse, tarp jų ir Palangos bei Neringos, fiksuojamas mažiausias Lietuvoje atlyginimų kilimas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kai kuriose savivaldybėse, tarp jų ir Palangos bei Neringos, fiksuojamas mažiausias Lietuvoje atlyginimų kilimas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Kai kuriose savivaldybėse, tarp jų ir Palangos bei Neringos, fiksuojamas mažiausias Lietuvoje atlyginimų kilimas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Eglė Jūraite, www.vakarinepalanga.lt

Mar 21, 2021, 2:13 PM

Tačiau kai kuriose savivaldybėse, tarp jų ir Palangos bei Neringos, fiksuojamas mažiausias Lietuvoje atlyginimų kilimas. Palanga pagal šį rodiklį yra trečioji nuo galo tarp visų Lietuvos savivaldybių. O Neringa stebina kitaip – čia praėjusį ketvirtį stebimas neįtikėtinas darbuotojų skaičiaus augimo bumas. Tai teigia UAB „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė–Pikčienė.

Kokios atlyginimų spurto Lietuvoje priežastys?

Anot I.Genytės–Pikčienės, be įtampos darbo rinkoje, kurios nenumalšino net pandemijos keliami ekonominiai iššūkiai, impulsą kilti algoms suteikia kasmet keliamas minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA).

MMA paprastai mokamas už nekvalifikuotą darbą, tad jo kilstelėjimas sukelia spaudimą ir visai likusiai atlyginimų vertikalei. Lietuvoje šis dydis pastaraisiais metais buvo keliamas itin sparčiai. Pernai MMA pakelta beveik dešimtadaliu, o šiemet – dar beveik 6 proc. Pagal MMA Lietuva lenkia ne tik Bulgariją, Vengriją, Rumuniją, Kroatiją, bet ir kaimynes Lenkiją, Latviją, Estiją bei Čekiją ir Slovakiją.

Palanga – trečioji nuo galo

Ekonomistė pažymi, jog vis dėlto vien bendrais vidurkiais kliautis negalima, jie užčiuopia toli gražu ne viską. Vertinant įvairiais pjūviais, darbo užmokesčio augimas šalyje nėra tolygus, o skirtumai kai kur rekordiniai. Pavyzdžiui, didėja algų atotrūkis tarp pažangiųjų ir atsiliekančių regionų.

Anot I.Genytės–Pikčienės, reikia pripažinti, kad pernai nebuvo savivaldybės, kurioje atlyginimai būtų kritę. Sparčiausiai 18-20 proc. darbo užmokestis po mokesčių augo Kalvarijos, Vilkaviškio, Šalčininkų, Tauragės, Utenos ir Anykščių savivaldybėse.

Tuo tarpu vangiausiai algos augo Neringos (5,1 proc.), Druskininkų (5,7 proc.) ir Palangos (8,2 proc.) savivaldybėse.

Ekonomistė teigia, kad pastarieji skaičiai visiškai nestebina, juk Neringa, Druskininkai ir Palanga – kertiniai Lietuvos poilsio, turizmo ir rekreacijos taškai, atsidūrę karantino ir keliavimo ribojimų smaigalyje.

Taigi, daugelis šiuose rajonuose veikiančių su turizmu, sveikatingumo paslaugomis susijusių įmonių algų kelti neturi galimybių. Jos šiuo metu sprendžia gerokai opesnius išlikimo ir specialistų išsaugojimo klausimus.

Kaip gi atrodo situacija Palangoje skaičiais?

Anot pašnekovės, pernai ketvirtąjį ketvirtį vidutinis išmokėtinas („į rankas“) atlyginimas Palangoje sudarė 730,2 euro. Tiesa, anot I.Genytės–Pikčienės, „Sodros“ pateikti skaičiai yra kur kas didesni, tačiau, ekonomistės teigimu, vis dėlto labiau reiktų pasikliauti Statistikos departamento, kuris duomenis renka tiesiogiai iš Palangoje veikiančių įmonių, skaičiais.

„Palangoje dėl suprantamų karantino judėjimo suvaržymo priežasčių savo nuolatinę gyvenamąją vietą deklaravo pakankamai nemažai Vilniaus, Kauno ir kitų savivaldybių atstovų. Tai gerokai iškraipo realią vidutinio atlyginimo rodiklio situaciją, todėl vis dėlto labiau reikia pasikliauti Statistikos departamento duomenimis“, – akcentavo „Vakarinės Palangos“ pašnekovė.

Palyginti su 2019 – ųjų metų ketvirtuoju ketvirčiu, per metus vidutinis darbo užmokestis Palangoje išaugo tik 8,2 proc., tuo tarpu kai kitose savivaldybėse augimas siekė 18 – 19 proc. Įdomu tai, jog pernai ketvirtąjį ketvirtį Palangoje mokamas vidutinis atlyginimas (kaip minėta, 730,2 euro) buvo tik 0,2 proc. mažesnis, nei mokėta pernai trečiąjį metų ketvirtį, t.y. per patį vasaros sezono įkarštį.

Tai reiškia, kad vasaros sezono metu vidutiniškai per mėnesį Palangos darbuotojams mokėta vos 1,46 euro daugiau nei vėlyvą rudenį ar žiemą. Tokia yra statistika, o realią situaciją, matyt, žino tik šešėlis.

Kalvarijų savivaldybėje, kur atlyginimų augimas didžiausias Lietuvoje, vidutinis atlygis per metus išaugo 19,7 proc., Šalčininkuose – 18,9 proc.

Mūsų kaimyninėje Kretingos savivaldybėje augimas per metus siekė 13,1 proc., čia vidutinis atlyginimas pernai metų pabaigoje siekė 768 eurus (4,1 proc. didesnis nei prieš tai buvusį ketvirtį).

Neringoje, kur atlyginimai kyla mažiausiai visoje Lietuvoje (5,1 proc. per metus) vidutinis per mėnesį išmokėtas darbo užmokestis praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį sudarė 854 eurus, t.y. net 123,8 euro daugiau nei Palangoje. Per metus atlyginimai Neringoje išaugo 5,1 proc., o paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį buvo net 9,9 proc. didesni nei praėjusį vidurvasarį.

Priešpaskutinėje vietoje pagal atlyginimų augimą esančiuose Druskininkuose (padidėjo per metus 5,7 proc.) vidutinis pernai ketvirtąjį ketvirtį išmokėtas mėnesio atlyginimas siekė 729 eurus, t.y. tik 1,30 euro mažiau nei Palangoje.

Kita vertus, anot „Vakarinės Palangos“ pašnekovės, reikia atsižvelgti ir į tai, kad realią Palangos ar Neringos situaciją labai iškraipo ir šešėlinė ekonomika. „Visi suprantame, kad tie, kurie, pavyzdžiui, užsiima patalpų nuoma, nerodo savo tikrųjų pajamų ir tam tikra prasme darbuojasi šešėlyje, kur ne viskas apskaitoma“, – „Vakarinei Palangai“ sakė ekonomistė.

Stebina dirbančiųjų skaičiaus augimas

Nepaisant statistinių duomenų apie pernelyg lėtą atlyginimų augimą Palangoje ar Neringoje, kai kurie skaičiai, I.Genytės–Pikčienės teigimu, tikrai kelia itin didelę nuostabą. Štai, pavyzdžiui, Palangoje praėjusį ketvirtį, palyginti su 2019 – ųjų ketvirtuoju ketvirčiu, dirbančiųjų skaičius išaugo 3,3 proc., ir tai yra 7 – oji vieta visoje Lietuvoje pagal darbuotojų skaičiaus augimą savivaldybėse.

„Tokie augimo skaičiai labai stebina, ypač įvertinus karantino draudimus ir įvestus suvaržymus“, – sakė „Vakarinės Palangos“ pašnekovė.

Dar labiau stebina šis rodiklis Neringoje. Ši savivaldybė, pagal praėjusių metų ketvirtojo ketvirčio duomenis, pagal darbuotojų skaičiaus augimą per metus šoktelėjo tiesiog kosmiškai – net į pirmąją vietą visoje Lietuvoje. Čia pernai ketvirtąjį ketvirtį vidutiniškai per mėnesį darbavosi 1402 darbuotojai, o darbo vietų augimas per metus sudaro net 20,8 proc.

Palangoje tą patį laikotarpį dirbo 5795 darbuotojai. Net didžiuosiuose Lietuvos miestuose nefiksuotas toks didelis dirbančiųjų skaičiaus augimas.

Visoje Klaipėdos apskrityje vidutinis darbuotojų skaičius per metus ne augo, o sumažėjo 1,5 proc. Klaipėdos savivaldybėje darbo vietų skaičius per metus sumažėjo 2 proc., o praėjusių metų pabaigoje, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, 0,2 proc. Praėjusių metų pabaigoje uostamiestyje dirbo 77496 žmonės.

Didžiausi atlyginimai – didžiuosiuose Lietuvos miestuose

Kaip teigia „Vakarinės Palangos“ pašnekovė, didžiausi atlyginimai Lietuvoje fiksuojami didžiuosiuose šalies miestuose. Vidutinis neto darbo užmokestis Vilniuje 2020-ųjų pabaigoje siekė 1082 eurus, Kaune – 1005 eurus, o Klaipėdoje – 1003 eurus. Uostamiestyje per metus jis padidėjo 13,1 proc., o per ketvirtį 4,7 proc.

„Tai pagrindiniai mūsų ekonomikos židiniai, kuriuose darbo rinkos pulsas aukštas, o pasiūlymai dirbti sutraukia darbuotojus iš visos Lietuvos. Be to, tai ir pagrindiniai mūsų švietimo bei aukštojo mokslo centrai, į kuriuos suvažiavę studentai neretai užmezga darbo santykius ir pasilieka“, – sako ekonomistė.

Likusi Lietuva nespėja vytis

Anot I.Genytės–Pikčienės, liūdina tai, kad tik šios trys didžiųjų miestų savivaldybės iššoka virš Lietuvos atlyginimų vidurkio. Žemiausiais atlyginimais į rankas pasižymi Zarasų ir Varėnos savivaldybės – jose atitinkamai vidutinės algos sudaro 702 ir 710 eurų. Ne ką jos didesnės ir Ignalinoje, Lazdijuose, Pasvalyje bei Radviliškyje.

Šiuose rajonuose atlyginimams įsibėgėti neleidžia lėtėjantis ekonominis pulsas. Neslopstant gyventojų migracijos ir telkimosi į miestus procesams, mažėja pirkėjų ratas ir galimybės verslams augti. Susidurdami su seklėjančia rinka, smulkūs regionų verslai neturi galimybių kelti atlyginimų tuo dar labiau įsukdami mažėjančios perkamosios galios spiralę.

Taigi, dėl šių priežasčių, regioninis atlyginimų atotrūkis pernai metų pabaigoje buvo rekordinis ir siekė net 381 eurą. 2019 m. pabaigoje šis skirtumas buvo 349 eurai – beveik dešimtadaliu mažiau, o prieš penkerius metus jis tesudarė 237 eurų.

Atlyginimų vidurkis turėtų kilti ir šiemet, tačiau regionai nepasivys

I.Genytė–Pikčienė pažymi, kad, nors šių metų pradžia vangi ir ūkį kausto karantinas, o statybų sektorių – seniai neregėta žiema, vis dėlto to nepakaks atlyginimų augimui užgniaužti. INVL prognozėmis, vidutinis darbo užmokestis šiemet kils 5 proc.

Be to, algų vidurkius kaitins jau suplanuotas darbo užmokesčių augimas viešajame sektoriuje. Dėl padidinto bazinės pareiginės algos dydžio kils atlyginimai visiems valstybės tarnautojams, pareigūnams, teisėjams, kariams, politikams, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams, tarp kurių patenka ir socialiniai darbuotojai, pedagogai, ikimokyklinių ir priešmokyklinių ugdymo įstaigų auklėtojai.

Energijos atlyginimų augimui įlies nuo metų pradžios 35 eurais pakelta mėnesinė minimali alga – ji šiuo metu siekia 642 eurų „ant popieriaus“, arba 460 eurų „į rankas“.

„Vis dėlto regioniniams darbo užmokesčio skirtumams mažėti bent jau kol kas prielaidų nėra“, – nuogąstauja I.Genytė–Pikčienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.