Įmonės savininkas sako laukiantis, kada parduotuvės, kuriose prekiauja savo produkcija, vėl galės atsidaryti.
„Mes tiesiog prašome, kad leistų dirbti – finansinės pagalbos daugiau neprašome“, – kalbėjo B.Maslauskas.
Tačiau Valstybės kontrolės pateiktoje ataskaitoje matyti, kad ne visiems šalies verslininkams taip blogai. Valstybės kontrolės duomenimis, pandemija itin paveikė dešimtadalį šalies įmonių, 64 proc. bendrovių pandemija paveikė nedaug, o pernai Lietuvos ekonomikos susitraukimas buvo bene mažiausias ES.
Pandemijos paradoksai: vieniems bankrotas, kitiems – pelnas ir rekordinės santaupos bankuose
„Praėjusiais metais realus šalies bendrasis vidaus produktas sumažėjo 0,8 proc. Tai – vienas mažiausių susitraukimo rodiklių visoje ES. ES vidurkis siekia 6,2 proc.“, – komentavo Valstybės kontrolės auditorė Aurita Buragienė.
Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento, kai kurios įmonės per pandemiją netgi uždirbo daugiau.
„IT, finansų sektorius ir pramonė augo, dėl pernai buvusio gero derliaus kilo ir žemės ūkis. Šie sektoriai timptelėjo ekonomiką į viršų – todėl turėjome labai menką krytį. Kiti sektoriai: aptarnaujantis, maisto, apgyvendinimo sektorius, prekyba – labai stipriai krito“, – kalbėjo LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.
„Nukentėjo tie verslai, kurie veikia sektoriuose, labai priklausomuose nuo turizmo, nuo tiesioginių kontaktų. Logiška, kad esant karantinui, būtent jie labiausiai ir nukentėjo“, – pridūrė ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Nors per pandemiją šalyje išaugo bedarbių ir ieškančių darbo žmonių skaičius, tačiau, anot auditorių, didėjo ir gyventojų santaupos bankuose. Šių metų sausį gyventojų indėliai sudarė daugiau nei 18 mlrd. eurų – tai didžiausias augimas per pastaruosius 10 metų.
Anot A.Buragienės, retas kuris iš mūsų pernai išvažiavo atostogauti – taip susitaupė pinigai, o ir nuotolinis darbas leido peržiūrėti savo vidines sąskaitas – daugelis aplinkybių lėmė, kad indėliai augo.
„Labai prisidėjo tai, kad buvo apribotos galimybės išlaidauti – žmonės kaupė pinigus sąskaitose. Kita priežastis – itin aktyvi nekilnojamojo turto rinka. Tokiomis neapibrėžtomis aplinkybėmis neskatiname žmonių prisiimti ilgalaikių įsipareigojimų. Bet buvo priešingai – žmonės drąsiai pirko nekilnojamąjį turtą“, – aiškino I.Genytė-Pikčienė.
Pramonininkai ragina valdžią jau ruoštis po pandeminiam laikotarpiui.
Susiję straipsniai
„Reikia labai tikslingai, chirurginiu būdu taikyti tam tikras priemones – neišeina pritaikyti vieno recepto visiems, nes vieni augo, kiti smuko. Reikia neiškraipyti rinkos, bet padėti, tiems, kurie smuko, išlaikyti žmones. Nes jei jie bus atleisti, atėjus laikui iš naujo apmokyti žmones užtruks. Todėl dabar lengviau išlaikyti darbo vietas, kad galėtume startuoti“, – kalbėjo V.Janulevičius.
Anot verslo atstovų, būtina galvoti ne tik apie paramos skirstymą, bet ir inicijuoti mokesčių reformas, skatinti investicijas.