Ji su ašaromis akyse reaguoja į Seime ketinamą priimti draudimą Kuršių mariose užsiimti versline žvejyba. Anot moters, Neringos gyventojams žvejyba tinklais ir gaudyklėmis visų pirma yra kelias kartas jungianti tradicija.
„Ta žvejyba vyksta iš kartos į kartą. Ji ir taip miršta pas mus“, – sakė juodkrantiškė.
Šešiasdešimt metų verslinei žvejybai Neringoje atidavęs Alfonsas tikina, kad uždraudus šią veiklą žuvies tektų važiuoti pirkti į Kaliningradą ar Latviją.
„Bet koks žmogus, atvažiavęs į Neringą, iškart prašo Marių žuvies. O jei mes paduosime Atlanto žuvį, skumbrę ar ką nors – o kur mūsų žuvis? Nėra? Arba tektų iš Latvijos, arba iš rusų važiuoti pirkti“, – kalbėjo Alfonsas.
Neringos meras prognozuoja, kad priėmus Žuvininkystės įstatymo pataisas ir užraudus verslinę žvejybą kurortas prarastų savo autentiškumą, taip pat gali sumažėti atvykstančių poilsiautojų.
„Panaikinsime šimtametes tradicijas, panaikinsime vos kvėpuojantį verslą – daugiau net ne verslą, o gyvenimo būdą, kurį rodo visas pasaulis. Nenorėčiau to linkėti, bet taip pat prarasime daugybę turistų, kurie be rūkyto karšio ar ungurio negali gyventi. Jie vyks į rusiškąją Kuršių dalį, kur šitos tradicijos niekas nežada naikinti“, – komentavo Neringos meras Darius Jasaitis.
Anot projekto iniciatorės parlamentarės Aistės Gedvilės, įstatymo pataisomis siekiama tausoti žuvies resursus ne tik Kuršių mariose, bet ir vidaus vandenyse.
„Lietuvos ežerai ir upės tikrai turėtų ir galėtų būti labiau turtingesni žuvimi. Mūsų tikslas ir yra, kad visuose Lietuvos vandenyse būtų kuo daugiau žuvies“, – aiškino Seimo narė Aistė Gedvilienė.
Šia veikla užsiimantiems žmonėms žadama valstybės pagalba.
Anot A.Gedvilienės, įstatyme numatyti skatinimai vietos bedruomenėms. Tai reiškia, kad jiems bus suteiktos papildomos kvotos, kad šie gyventojai turėtų pranašumą.
Pakeitus Žuvininkystės įstatymą, Kuršių mariose verslinė žvejyba būtų uždrausta nuo 2024-ųjų, o kituose vidaus vandenyse – nuo 2022 metų.