Pavyzdžiui, vien dėl to, kad pernai Lietuva Rusijai suteikė 165 750 kelionės leidimų daugiau nei pati gavo, mūsų vežėjai neteko beveik 166 mln. eurų pajamų, o valstybės biudžetas nesurinko daugiau kaip 10 mln. eurų vien tik GMP, „Sodros“ ir kelių mokesčių.
Mūsų šalies vežėjai pajamas praras ir šiais metais, nes Lietuva jau apsikeitė kelionės leidimais su Ukraina, Baltarusija, Kazachstanu bei Uzbekistanu po lygiai, t. y. tiek, kiek prašė šios šalys, bet nepaisant Lietuvos verslo prašymų apsikeisti mažesniais kiekiais lygiomis dalimis.
Dėl to transporto įmonės praras pajamas, ko būtų nenutikę, jei šioms šalims pritrūkus kelionės leidimų lietuviai galėtų siūlyti savo pervežimo paslaugas ir konkuruoti. Suteikiant nepamatuojamus kiekius leidimų trečiosioms šalims Lietuvos vežėjai išstumiami iš rinkos, nes mes laikomės aukštų Europos Sąjungos (ES) kokybės standartų, kas neprivaloma šių šalių vežėjams.
Pavyzdžiui, dažnai mūsų šalies keliais važiuoja techniškai netvarkingos šių šalių transporto priemonės.
Tuo tarpu su Rusija kelionės leidimais apsikeista tik šių metų ketvirčiui šios šalies naudai, suteikiant jai kelionės leidimų daugiau nei gavo Lietuva. Dėl likusių mėnesių dar vyksta derybos, nes ši šalis nesutinka keistis po lygiai Lietuvos siūlomais kiekiais, o nori gauti tiek pat kelionės leidimų kiek 2020 m., t. y. kur kas daugiau nei siūlo keistis Lietuvos vežėjai, nes tai ekonomiškai naudingiau Rusijos vežėjams.
Tad Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ vėl kreipėsi į Susisiekimo ministeriją prašydama kuo skubiau spręsti šią problemą iš naujo derantis dėl kelionės leidimų su minėtomis šalimis ir užtikrinti, kad derybose su šiomis valstybėmis būtų atsižvelgiama į Lietuvos interesus ir sprendimai priimami mūsų verslo naudai – keičiantis taip kaip siūlo Lietuva – po lygiai ir mažesniais kiekiais.
Asociacijos prezidento Romo Austinsko teigimu, praėjusiais metais, neįsiklausius į asociacijos poziciją, buvo apsikeista kelionės leidimais su Ukraina, Baltarusija, Rusija, Kazachstanu ir Uzbekistanu mūsų šalies verslui itin nepalankiomis sąlygomis.
„Šių užsienio šalių vežėjams Lietuva suteikė kur kas daugiau kelionės leidimų, nei siūlė Lietuvos transporto įmonės. Dėl to nukentės ne tik vėžėjai dėl prarandamų pajamų, bet ir valstybės biudžetas, kuris nesurinks pajamų iš prarastų kelionės leidimų. Tai dar labiau apsunkina sudėtingą šalies vežėjų situaciją, blogina konkurencines sąlygas ir tuština mūsų valstybės biudžetą“, – sako R.Austinskas.
Asociacijos generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, pernai buvusi Susisiekimo ministerijos vadovybė priimant sprendimus dėl apsikeitimo kelionės leidimais su minėtomis šalimis neatsižvelgė į asociacijos prašymus.
„Buvome ne kartą teikę siūlymus ir prašėme kelionės leidimais keistis taip kaip siūlo Lietuvos vežėjai – mažesniais kiekiais ir po lygiai kiekvienai šaliai bei kur kas dažniau – kas ketvirtį ar bent jau kas pusmetį.
Tai suteiktų galimybę greičiau reaguoti į pokyčius rinkoje, kurie yra dinamiški. Situacija Lietuvos vežėjų nenaudai pradėjo blogėti nuo 2015 metų, kuomet ėmė ryškėti vis didesni skirtumai tarp Lietuvos gaunamų ir jos suteikiamų kelionės leidimų kitoms šalims“, – sako Z.Buivydas.
Pavyzdžiui, pernai keičiantis leidimais šiems metams su Uzbekistanu, šiai valstybei leidimų padidėjo nuo 1300 iki 4000, Lietuvai irgi atiteko 4000 kelionės leidimų. Šių metų pirmam pusmečiui Kazachstanas ir Lietuva gavo vienodą kiekį kelionės leidimų – po 2750. Šiems metams Baltarusija ir Lietuva gavo po 125000 kelionės leidimų, o Ukraina ir Lietuva – po 25200 kelionės leidimų.
T. y. šioms valstybėms kelionės leidimų suteikta tiek, kiek jos prašė, bet neatsižvelgiant į Lietuvos verslo poziciją – keistis mažesniais kiekiais po lygiai, nes tūkstančius nepanaudotų leidimų tiesiog išmetame.
Su Rusija praėjusiais metais kelionės leidimais apsikeista Lietuvai itin nepalankiomis sąlygomis. Mūsų šalies vežėjai gavo 113 250 Rusijos suteiktų kelionės leidimų, o Rusijos vežėjams Lietuva suteikė 279 000.
Vien dėl to, jog mūsų šalis šiai valstybei suteikė 165 750 kelionės leidimų daugiau nei pati gavo, Lietuvos verslas neteko beveik 166 mln. eurų pajamų, o valstybės biudžetas nesirinko daugiau kaip 10 mln. eurų vien tik GMP, „Sodros“ ir kelių mokesčių.
Asociacijos viceprezidento Vyto Bučinsko teigimu, tokie suteikiamų leidimų skirtumai, kai nepaisoma Lietuvos interesų ir veikiama valstybės nenaudai, sukuria didžiulius ekonominius praradimus mūsų šalies vežėjams ir valstybės biudžetui.
„Kelionės leidimai yra puiki priemonė šalims reguliuoti ir apsaugoti savo rinkas, užtikrinant, kad pajamos liktų mūsų šalies viduje ir neiškeliautų svetur. Akivaizdu, kad dabartinę tvarką būtina kuo skubiau keisti, numatant, kad šalys leidimais keistųsi po lygiai taip, kaip siūlo Lietuva, pagal realius jos, o ne užsienio šalių poreikius.
Juk sumažinus užsienio šalims suteikiamų kelionės leidimų, mūsų vežėjai galėtų krovinių pervežimus atlikti patys, suteikti kokybiškesnes paslaugas, gautų daugiau pajamų, taptų labiau konkurencingi. Be to, tai padėtų surinkti daugiau pajamų į šalies biudžetą“, – sako V.Bučinskas.
