Prekybos centrai nebesupranta Vyriausybės reikalavimų – atidarymas tolsta kaip miražas

Prekybos centrų valdytojai ir jų atstovai prašo Vyriausybės jau kitą savaitę leisti jiems atsidaryti ir veikti visoms parduotuvėms. Prekybos sektorius esą išgyvena išlikimo scenarijų, todėl prekybininkai tikina pasiruošę diegti papildomas saugos priemones, skaičiuoti lankytojų srautus bei privalomai testuoti visus parduotuvių darbuotojus.

Kalba apie iki<br>Lrytas.lt fotomontažas.
Kalba apie iki<br>Lrytas.lt fotomontažas.
Akropolis, automobilių srautas, karantinas, Kalėdinis bumas, Kalėdinė prekyba<br>V.Skaraičio nuotr.
Akropolis, automobilių srautas, karantinas, Kalėdinis bumas, Kalėdinė prekyba<br>V.Skaraičio nuotr.
OZAS karantinas koronavirusas<br>T.Bauro nuotr.
OZAS karantinas koronavirusas<br>T.Bauro nuotr.
OZAS karantinas koronavirusas<br>T.Bauro nuotr.
OZAS karantinas koronavirusas<br>T.Bauro nuotr.
Prekybos centruose esančioms parduotuvėms dar neleidžiama dirbti. Nors ir pernai vasarą juose nebuvo apgulties.<br>T.Bauro nuotr.
Prekybos centruose esančioms parduotuvėms dar neleidžiama dirbti. Nors ir pernai vasarą juose nebuvo apgulties.<br>T.Bauro nuotr.
Prekybos centruose esančioms parduotuvėms dar neleidžiama dirbti. Nors ir pernai vasarą juose nebuvo apgulties.<br>T.Bauro nuotr.
Prekybos centruose esančioms parduotuvėms dar neleidžiama dirbti. Nors ir pernai vasarą juose nebuvo apgulties.<br>T.Bauro nuotr.
M.Statulevičius.<br>LNTPA nuotr.
M.Statulevičius.<br>LNTPA nuotr.
 R.Vainienė.<br>Lietuvos prekybos įmonių asociacijos nuotr.
 R.Vainienė.<br>Lietuvos prekybos įmonių asociacijos nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Mar 25, 2021, 4:56 PM

„Jaučiamės savitais situacijos įkaitais – judame tarsi paskui bėgantį tikslą: mums pasako padaryti vieną, padarome, tada tikslas vėl nutolsta. Pagal dabartinę sveikatos apsaugos ministro komunikaciją: dvi savaitės, po to dar kitos dvi savaitės – atidarymas tolsta kaip miražas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pulsas“ apie vis dar galiojantį draudimą dirbti prekybos centrams kalbėjo Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė.

Anot jos, veikia didžioji dalis parduotuvių – 75 proc. mažmeninės prekybos įmonių dirbo ir pirmojo, ir antrojo karantino metu, nes dauguma parduotuvių Lietuvoje vis tik yra maisto prekių parduotuvės. Čia pirkėjų srautai didžiausi: ikipandeminiais laikais maisto prekių parduotuvėse apsilankydavo iki 1 mln. pirkėjų, pandemijos metu pirkinių krepšelis padidėjo, vizitų sumažėjo, bet skaičiai vis tiek sukasi apie 700 tūkst. pirkėjų kiekvieną dieną.

„Prekybos centruose kai kurių prekybininkų parduotuvių yra daugiausia, pavyzdžiui, mūsų asociacijos narių absoliuti dauguma parduotuvių yra prekybos centruose.

Susidaro situacija, kai joms neleidžiama dirbti dėl mums nežinomų priežasčių. Buvo sakoma, kad reikia įsitikinti, kaip bus užtikrinti srautai ir saugumas bendrose erdvėse. Pasiūlyta padaryti namų darbus ir juos pristatyti nepriklausomai ekspertų tarybai, kas ir buvo padaryta.

Pagrįstai tikėjomės, kad po to, kai ekspertai palaimino šiuos sprendinius, bus leista dirbti.

Bet mums pasakoma – laukite dar dvi tris savaites, kurios nuo mūsų nepriklauso, nes virusas prekybos vietose, kaip galėjome įsitikinti per pandemijos metus, neplinta nuo pirkėjo pirkėjui, nuo pirkėjo pardavėjui ar atvirkščiai. Židinių yra buvę vos keli, daugiausia sandėliuose, gamybiniuose padaliniuose“, – komentavo R.Vainienė.

Todėl, pasak jos, neproporcinga laikyti prekybos centrus uždarytus, kai židinių juose nedaug.

Anot asociacijos vadovės, gruodį, kai buvo fiksuojama apie 4 tūkst. atvejų per dieną, maisto prekybininkai veikė ir parodė, kad gali tą daryti saugiai. Todėl, prekybininkų įsitikinimu, prekyba turi būti lyginama su prekyba, o ne su ugdymo įstaigomis ar kitomis veiklomis, kuriose viruso plitimo algoritmas kitoks.

„Sutinkame, kad prekybos centruose, bendrose erdvėse, galima taikyti ir griežtesnius reikalavimus. Prekybos centrai pristatė įspūdingus saugumo sprendinius, kurių netaiko kitos veikiančios parduotuvės. Nepaisant to, mums sako „Ne“, – kalbėjo R.Vainienė. -

Jaučiamės situacijos, vakcinavimo, kuris nėra toks sklandus, kaip norėtųsi palinkėti, įkaitais. Jaučiamės blogai ir dėl to, kad nėra paramos, nes kriterijai tokie, kad dažnas prekybininkas į ją negali nė pretenduoti“.

Pašnekovė teigė, jog prekybininkams sunku suvokti, kodėl valstybei išgyvenant dėl per mažų testavimo apimčių pasiūlomas testavimas savo lėšomis (tą siūlo daryti prekybos centruose dirbantys verslininkai – red. past.) ir vis tiek tai neįtinka.

Pasak asociacijos vadovės, nelabai pasverti pareiškimai, ne itin įsigilinus, ką siūlo prekybos centrai, dalį prekybininkų privers priimti drastiškiausius sprendimus, o jie labiausiai paveiks darbuotojus.

„Nedarbas auga. Bedarbių armiją padidintų labai didelis darbdavys – prekybininkai: čia dirba 106 tūkst. darbuotojų. Jei šiuos žmones išleidžiame į pašalpas, nežinau, ar tai pamatuota ir subalansuota valstybiniu požiūriu deklaruojant rūpestį dėl darbo vietų išsaugojimo“, – kalbėjo R.Vainienė.

Sostinės centre jau labai aiškiai pasimatė tuštėjančios vitrinos, užrašai „Nuomojama“. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius teigia, kad situacija su prekybos centruose įsikūrusiomis įmonėmis labai panaši.

„Nėra prekybos centro, kuris neturėtų nuomininko, paskelbusio, kad neketina pratęsti nuomos sutarties arba jau dabar negali vykdyti nuomos įsipareigojimų“, – teigė jis pridurdamas, kad keturi mėnesiai visiško uždarymo, žinant, kad internetinė prekyba priklausomai nuo veiklos specifikos generuoja 10-15 proc. apyvartos, o darbuotojus reikia išlaikyti, padarė savo.

Prekybininkai, dauguma smulkiųjų verslų, iki šiol nėra gavę jokios valstybės paramos, išskyrus tuos, kurie yra prastovose, bet subsidijų priemonės prekybos įmonių nėra pasiekusios.

„Padėtis labai įtempta. Reikia suprasti, kad prekybos centrai – taip pat verslas, o nuoma – jų pajamos, kitų pajamų jie neturi. Suprantama, kai nuomininkai buvo uždaryti dėl pandemijos valdymo, dėl vakcinos nebuvimo, situacijos, kurią turėjome gruodį, sausio pradžioje. Bet dabar, kai įsibėgėja vakcinacija, manome, kad prekybą galima pradėti laisvinti“, – kalbėjo M.Statulevičius.

Jis įsitikinęs, kad reikia pagaliau atvirai pasakyti, jog su virusu reikės išmokti gyventi, o atvejų skaičių bangavimas bus nuolatinis. Anot LNTPA vadovo, arba turime pranešti, kad užsidaro visi verslai ir jiems duodame paramą išgyventi, arba reikia išmokti tokiomis sudėtingomis sąlygomis veikti.

„Saugos priemonių diegimas vidutiniame prekybos centre, kurio plotas apie 50 tūkst. kv. metrų, kainuotų keliolika arba keliasdešimt eurų. Mes įsipareigojame visiems atėjusiems siūlyti medicinines kaukes. Jei visiems atėjusiems reikės jas suteikti, tikriausiai tai bus dar keliasdešimt tūkstančių eurų per mėnesį.

Bet tai – ne pinigų klausimas. Mes norime padėti saugiai veikti. Maisto prekyba tikrai nebus uždaryta, o ji prekybos centruose sukuria didelius pirkėjų srautus, kurie išliks. Galima apriboti ne maisto prekybą, bet maisto prekyba išliks. Tai – nelygios sąlygos“, – komentavo M.Statulevičius.

Pasak jo, stambūs verslai turi daug parduotuvių, yra ir tokių, kurių absoliuti dauguma veikia prekybos centruose, bet šie turi alternatyvų. Tuo metu kai kurie smulkieji verslai orientuoti tik į prekybos centrus. Tokių verslų, pašnekovo skaičiavimu, atskiruose prekybos centruose yra pusė arba netgi daugiau nei pusė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.