Lenkų siuvėjai vis mausto klientus – melagingai nurodoma net kas antro drabužio sudėtis

Vilnoniuose vyriškuose kostiumuose vilnos – nė padujų. Tokios tyrimų išvados sukėlė pirkėjų pasipiktinimo bangą kaimyninėje Lenkijoje. Jos drabužių gamintojai taupo apgaudinėjamų klientų sąskaita.

Paaiškėjo, kad lenkiškų drabužių audinių sudėtis dažnai skiriasi nuo nurodytos etiketėje.<br>„Scanpix“ nuotr.
Paaiškėjo, kad lenkiškų drabužių audinių sudėtis dažnai skiriasi nuo nurodytos etiketėje.<br>„Scanpix“ nuotr.
Paaiškėjo, kad lenkiškų drabužių audinių sudėtis dažnai skiriasi nuo nurodytos etiketėje.<br>D.Umbraso asociatyvi nuotr.
Paaiškėjo, kad lenkiškų drabužių audinių sudėtis dažnai skiriasi nuo nurodytos etiketėje.<br>D.Umbraso asociatyvi nuotr.
Paaiškėjo, kad lenkiškų drabužių audinių sudėtis dažnai skiriasi nuo nurodytos etiketėje.<br>T.Bauro asociatyvi nuotr.
Paaiškėjo, kad lenkiškų drabužių audinių sudėtis dažnai skiriasi nuo nurodytos etiketėje.<br>T.Bauro asociatyvi nuotr.
Paaiškėjo, kad lenkiškų drabužių audinių sudėtis dažnai skiriasi nuo nurodytos etiketėje.<br>T.Bauro asociatyvi nuotr.
Paaiškėjo, kad lenkiškų drabužių audinių sudėtis dažnai skiriasi nuo nurodytos etiketėje.<br>T.Bauro asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Specialiai „Lietuvos rytui“, Varšuva

Mar 28, 2021, 4:52 PM

Lenkijos vartotojų ir konkurencijos apsaugos tarnybos (VKAT) atliktas tyrimas parodė, kad rūbų pirkėjai šioje šalyje mulkinami kone kiekviename žingsnyje.

Paaiškėjo, kad melagingai nurodoma net kas antro vyriško kostiumo ir marškinių sudėtis, o iš viso net 26,6 procento rūbų yra pagaminti iš visai kitokių medžiagų, nei rašoma etiketėse.

Baudos kelia juoką

Pavyzdžiui, bendrovė „Kobenz“ skelbė, kad vyriškų kostiumų „Prom“ audinio sudėtyje yra 80 procentų vilnos ir 20 procentų poliesterio.

Tačiau iš tiesų viskas atvirkščiai: vilnos rasta tik 20, o poliesterio – net 80 procentų.

Kompanijos „Recman“ kostiumuose „Pegano G.“ vilnos iš viso nebuvo, nors oficialiai buvo nurodyta, kad ji sudaro 60 procentų audinio. Didelių neatitikimų buvo nustatyta ir pėdkelnių, vaikiškų bei sporto rūbų sudėtyje.

Visuomenę itin papiktino žinia, kad VKAT ne tiktai atsisakė paskelbti apgaudinėjančių firmų sąrašą, bet ir tokiems sukčiams paskiria juokingai mažas nuobaudas.

Maksimali bauda už klaidingą informaciją drabužių etiketėse siekia 5 tūkstančius zlotų (per 1,1 tūkst. eurų), bet jei gamintojai atsiprašo ir pasižada klaidas ištaisyti, inspektoriai jos dažniausiai iš viso neskiria.

Pernai Lenkijoje už tokias apgaules VKAT skyrė 14 baudų, bet bendra jų suma buvo mikroskopinė – 2430 zlotų (540 eurų).

Išdrįso kreiptis į teismą

„Rūbų gamintojai dėl juokingai mažų baudų ir VKAT nenoro viešinti prasikaltusiuosius jaučiasi nebaudžiami, todėl tokių apgavysčių kasmet daugėja, jos jau tapo masiniu reiškiniu“, – pareiškė mados ekspertas Michailas Kedziora.

Inspekcija turi teisę išimti produktą, kurio sudėtis neatitinka nurodytos etiketėje, iš apyvartos ir apskųsti sukčiautojus teismui, tačiau to nedaro.

Antai per pastarąjį patikrinimą VKAT atskleidė didžiulius pažeidimus, tačiau atsisakė paskelbti sukčiaujančių įmonių pavadinimus.

Tik kilus skandalui ir ėmus spausti pasipiktinusiems pirkėjams VKAT direktorius Tomaszas Chrostny vis dėlto nusprendė iškelti bylas trims vyriškų kostiumų ir marškinių gamintojams – „Recman“, „Dastan Logistics“ ir „Kubenz“.

Tai vidutinio dydžio įmonės, turinčios po keliasdešimt nuosavų parduotuvių.

Renkasi, kas pigiau

„Tai ne vien Lenkijos bendrovių problema. Įvairiais būdais pirkėjus mulkina net didžiosios tarptautinės kompanijos“, – tvirtino drabužių modeliuotoja Monika Kaminska.

Anot jos, tokios įmonės žiemą dažnai reklamuoja kašmyro megztinius, nors etiketėse parašyta, kad kašmyro yra tik 5 procentai, visa kita – akrilas.

Specialistams akivaizdu, kad tai sintetinis megztinis, tačiau pardavėjai nebaudžiamai skelbia jį esant vilnonį.

„Dėl tokių apgaulių labiausiai kenčia sąžiningos įmonės, nes jų drabužiai pirkėjams atrodo brangūs. Dauguma dėl šios priežasties nusprendžia pirkti pigesnius, rimčiau neanalizuodami gaminio sudėties“, – apgailestavo M.Kedziora.

540

Tik tiek eurų baudų pernai Lenkijos drabužių įmonėms paskirta už pirkėjų apgaudinėjimą, kuris jau tapo masiniu reiškiniu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.