Kalba apie alkoholio ribojimų švelninimą: saikingą vartojimą esą pagerintų vyno festivaliai

Valdančiajai daugumai užsimojus švelninti alkoholio draudimų įstatymus, kilo diskusijos, ar šis sprendimas nėra skubotas. „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ Laisvės partijos narys Vytautas Mitalas supažindino su svarstomais ribojimų atlaisvinimais, tuo metu „dirbkblaivus.lt“ vadovas Darius Didžgalvis paaiškino, kodėl dabartiniai draudimai nėra efektyvūs. Savo ruožtu valstietis Jonas Jarutis tikino, kad ribojimų atlaisvinimas bus žingsnis atgal kovojant už blaivią Lietuvą.

Valdančiajai daugumai užsimojus švelninti alkoholio draudimų įstatymus, kilo diskusijos, ar šis sprendimas nėra skubotas.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Valdančiajai daugumai užsimojus švelninti alkoholio draudimų įstatymus, kilo diskusijos, ar šis sprendimas nėra skubotas.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Valdančiajai daugumai užsimojus švelninti alkoholio draudimų įstatymus, kilo diskusijos, ar šis sprendimas nėra skubotas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Valdančiajai daugumai užsimojus švelninti alkoholio draudimų įstatymus, kilo diskusijos, ar šis sprendimas nėra skubotas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Valdančiajai daugumai užsimojus švelninti alkoholio draudimų įstatymus, kilo diskusijos, ar šis sprendimas nėra skubotas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Valdančiajai daugumai užsimojus švelninti alkoholio draudimų įstatymus, kilo diskusijos, ar šis sprendimas nėra skubotas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Valdančiajai daugumai užsimojus švelninti alkoholio draudimų įstatymus, kilo diskusijos, ar šis sprendimas nėra skubotas.<br>M.Kulbio nuotr.
Valdančiajai daugumai užsimojus švelninti alkoholio draudimų įstatymus, kilo diskusijos, ar šis sprendimas nėra skubotas.<br>M.Kulbio nuotr.
Valdančiajai daugumai užsimojus švelninti alkoholio draudimų įstatymus, kilo diskusijos, ar šis sprendimas nėra skubotas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Valdančiajai daugumai užsimojus švelninti alkoholio draudimų įstatymus, kilo diskusijos, ar šis sprendimas nėra skubotas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Valdančiajai daugumai užsimojus švelninti alkoholio draudimų įstatymus, kilo diskusijos, ar šis sprendimas nėra skubotas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Valdančiajai daugumai užsimojus švelninti alkoholio draudimų įstatymus, kilo diskusijos, ar šis sprendimas nėra skubotas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Valdančiajai daugumai užsimojus švelninti alkoholio draudimų įstatymus, kilo diskusijos, ar šis sprendimas nėra skubotas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Valdančiajai daugumai užsimojus švelninti alkoholio draudimų įstatymus, kilo diskusijos, ar šis sprendimas nėra skubotas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Valdančiajai daugumai užsimojus švelninti alkoholio draudimų įstatymus, kilo diskusijos, ar šis sprendimas nėra skubotas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Valdančiajai daugumai užsimojus švelninti alkoholio draudimų įstatymus, kilo diskusijos, ar šis sprendimas nėra skubotas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Valdančiajai daugumai užsimojus švelninti alkoholio draudimų įstatymus, kilo diskusijos, ar šis sprendimas nėra skubotas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Valdančiajai daugumai užsimojus švelninti alkoholio draudimų įstatymus, kilo diskusijos, ar šis sprendimas nėra skubotas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Mar 31, 2021, 6:07 AM

 Vytautai, pradėkime nuo jūsų. Kiek rimti yra planai atlaisvinti alkoholio ribojimus?

– Prasidėjo diskusija tarp koalicijos partnerių dėl pardavimo laiko keitimo, amžiaus cenzo ir galimybės tikslinti tam tikrus punktus dėl alkoholio reklamos. Tai nėra didelis pokytis.

Reikia peržiūrėti alkoholio draudimus, nes alkoholio vartojimo mažėjimas Lietuvoje buvo pastebimas nuo 2014 metų – gerokai anksčiau, nei buvo įvesti valstiečių ribojimai. Ne visi ribojimai keistini, bet yra tokių vietų, kurios neturi nieko bendra su alkoholio vartojimu.

– Apie kurias vietas kalbate? Amžiaus apribojimus?

– Taip, manau niekas negali paaiškinti, kam reikalingi sekmadienio 15 val. prekybos ribojimai. Taikomas amžiaus cenzas taip pat nėra adekvatus. Abiturientai, anksčiau išleistuves švęsdavę restoranuose, dabar nuomojasi kaimo sodybas. Galime tik įsivaizduoti, kuriuo atveju alkoholio vartojimo situacija yra blogesnė. Šie ribojimai nesprendžia alkoholio vartojimo statistikos ir didina nelegalaus alkoholio vartojimą.

– Pone J.Jaruti, kodėl buvo įvestas ribojimas ir alkoholį sekmadieniais leista pirkti tik iki 15 valandos?

– 2016–2017 metais draudimus sugalvojome remdamiesi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis. Teigiama, kad alkoholio prieinamumas ir amžiaus ribojimas labiausiai veikia nuo alkoholio priklausomus žmones. Statistika rodo, kad kuo vėliau pradedamas vartoti alkoholis, tuo mažesnė tikimybė priklausomybėms išsivystyti.

– O kodėl draudimas galioja sekmadienį? Juk gerti pradedama nuo penktadienio.

– Savaitgalis yra išeiginė diena, pirmadienis – darbo diena. Norėjome, kad pauzė tarp poilsio su alkoholiu ir produktyvios darbo dienos būtų kuo ilgesnė. Man ir pačiam yra tekę sekmadienį pasiimti alkoholinį gėrimą ir prie kasos jį palikti, bet tai gyvenimo mums netrukdo.

– Manote, kad sekmadienio ribojimus reikia palikti?

– Tai yra požiūrio klausimas. Pavyzdžiui, Skandinavijos valstybėse, į kurias taip lygiuojamės, savaitgaliais alkoholio išvis nenusipirksi. Mes nesiėmėme tokių griežtų ribojimų.

– D.Didžgalvi, jūs turite įvairiausių skaičiavimų apie alkoholio ribojimų poveikį. Kokias tendencijas matote?

– Alkoholio žala priklauso nuo to, kaip jis vartojamas ir kiek jo suvartojama. Pietų valstybių praktika, kai alkoholis nedideliais kiekiais vartojamas pietų metu, rodo, kad ten nėra daug priklausomybės problemų.

Norėčiau pakalbėti apie skaičius. Statistika galima paslėpti svarbius dalykus, kurie neatskleidžia problemos. Vieni skaičiuoja priklausomybių centruose gydomus žmones, bet tai yra paviršutinis efektas. Kiti orientuojasi į žmonių apklausas – klausia, ar žmogus vartoja alkoholį, ar juo piktnaudžiauja. Atsakymas turbūt priklausys ne nuo piktnaudžiavimo, o nuo asmeninių žmogaus savybių. Matuojame, kiek litrų alkoholio parduodama vienam gyventojui. Kartais alkoholio eksportą pridedame, kartais išimame iš statistikos. Pamirštame, kiek įsivežama iš kaimyninių valstybių.

– Dariau, tai jūs sakote, kad nėra paprasta pamatuoti, ar mes esame gerianti tauta?

– Taip. Skaičiais yra manipuliuojama. Per penkerius metus bandžiau pasižiūrėti, kiek darbuotojų ryte ateina su likutiniais alkoholio vartojimo efektais. Mano manymu, tai rodo labai konkrečius ne vartojimo, o piktnaudžiavimo požymius, kurie veda į priklausomybę. Kaip pasikeitė situacija, kai buvo įvestas sekmadienio alkoholio ribojimas? Būkime sąžiningi – pirmadienis yra pati neblaiviausia darbo savaitė diena.

– Kodėl neblaiviausia? Nes ateina pagirioti ar spėja išgerti ryte?

– Turbūt ir tas, ir tas yra. Kai buvo įvesti ribojimai, pirmą mėnesį buvome maloniai nustebinti. Neblaivių darbuotojų skaičius krito 30 proc. Po antro mėnesio – 15 proc., po trečio viskas grįžo į senas vėžes.

– Žmonės išmoko pirkti ir sekmadienį?

– Tas, kuris turi problemą, rado būdą ją išsispręsti. Nukentėjo problemos neturintys – tokie, kaip kolega, kuris, kaip minėjo, po 15 val. priėjo prie kasos ir teko butelį palikti. Šūvis iš patrankos į žvirblį retai turi teigiamą efektą. Daug nukenčia, o naudos jokios.

– Jonai, kokia jūsų nuomonė?

– Draudimai savaime nieko nereiškia. Draudimai nėra nutaikyti į priklausomus žmones, nes juos reikia gydyti. Draudimai taikomi jaunuomenei. Lygiagrečiai su jais mes įvedame didesnius akcizus. 2016–2018 m. biudžeto pajamos išaugo 80 mln. eurų. Papildomi pinigai, tikiu, buvo nukreipti į sveikos gyvensenos skatinimą ir jaunimo užimtumą.

– Vytautai, išgirdome, kad alkoholio ribojimai yra nukreipti į jaunąją kartą. Ką jūs apie tai manote?

– Gražiai skamba ši tezė. Kadangi tema labai plati, reikėtų atskirti, kurios priemonės veiksmingos, o kurios nelogiškos.

Pavyzdžiui, 13 laipsnių stiprumo vyną renginyje galima reklamuoti ir vartoti, bet 15 laipsnių gėrimą jau draudžiama. Kaip tokie draudimai padeda jaunąją kartą atgrasyti nuo alkoholio vartojimo, man nesuprantama. Todėl siūlau šiuos klausimus peržiūrėti, padaryti objektyvią, pažintinę informaciją apie alkoholinius gėrimus prieinamą socialiniuose tinkluose, kas dabar buvo uždrausta.

Alaus reklama iš užsienio gali laisvai pasiekti Lietuvos vartotojus, o vietinis aludaris ar vyndarys apie tai niekur negali paskelbti. Klausimas toks: ar visi dabartiniai ribojimai yra tinkami? Mano supratimu, ne. Mes galime diskutuoti apie statistiką, sutinku, kad turi galioti alkoholio ribojimai, tačiau ne visi jie yra pagrįsti.

Nežinau, ar reikėtų socialiniuose tinkluose pažindinti jaunus žmones su alkoholio rūšimis. Verslas prisitaikė prie draudimo, pradėjo gaminti daug nealkoholinio vyno ir alaus, šių produktų pardavimai išaugo ir tampa madinga būti negeriančiu.

– Dariau, ką turėtų daryti valstybė, kad vartojimo reguliavimas būtų efektyvus?

– Iš visų pateiktų skaičių matyti, kad dalis žmonių renkasi žemesnės kokybės alkoholį.

– O kas yra žemesnės kokybės alkoholis?

– Žmogus, pirkdamas alkoholį, žiūri, kiek jam tai leidžia piniginė. Pakilus akcizui ir kainoms, nesimatė, kad problemų turintys žmonės būtų greitai prablaivėję. Kalbant apie jaunimą, jiems paveikesnė socialinių tinklų reklama, o ten ji nėra valdoma. Daug diskusijų vyksta apie ugdymą – tai nėra vienos politinės kadencijos vaisius.

– Kalbant apie amžių, ką sako jūsų skaičiai? Ar amžiaus cenzas yra efektyvus?

– Šioje vietoje ekspertinės nuomonės išsakyti negaliu, bet norėčiau pakalbėti apie problemų turinčius žmones. Juos nurašyti yra per anksti. Statistika rodo, kad 15–20 tūkst. žmonių dienos metu būna neblaivūs. Aš daugiau dėmesio skirčiau ieškodamas būdo, kaip į doros kelią atvesti problemų turinčius asmenis.

– Vytautai, kreipiuosi į jus. Ar jūs mėginsite ko nors imtis, kad nebūtų grįžtama atgal?

– Per pastaruosius kelerius metus stebėjome įdomią situaciją – viena vertus, buvo įvesti drakoniški draudimai, kita vertus, licencijas turinčioms lauko kavinėms buvo leista prekiauti stipriais gėrimais, pavyzdžiui, viskiu.

Manau, kad alkoholio ribojimo įstatymas turi diegti saikingą vartojimą. Negalima taikyti tų pačių draudimų ir alkoholio problemų turinčiam asmeniui, ir someljė festivaliui. Jeigu Lietuvoje būtų daugiau vyno vartojimo festivalių, saikingo vartojimo kultūra tik gerėtų.

Mes matome, kad alkoholio vartojimas tarp jaunų žmonių mažėja. Tai yra dar vienas argumentas, kodėl reikia peržiūrėti alkoholio vartojimo įstatymą. Jei didėja vartotojų branda, papildomų draudimų klijuoti neverta.

– Jonai, Vytautas kalbėjo, jog alkoholio vartojimo tendencijos mažėja visame pasaulyje, todėl reikia ne vien drausti, bet ir skatinti saikingą vartojimą. Ką manote apie tai?

– Žinoma, niekas nesiginčija, kad reikia mokyti visuomenę saikingo vartojimo. Kiek yra žmonija, tiek egzistuoja ir alkoholio vartojimas. Net gyvūnai mėgsta surūgusius vaisus, nes jaučia poveikį. Suformuoti saikingą vartojimą yra ne keturių ir ne dešimties metų klausimas, todėl būtų gaila, jei dabartinė valdančioji dauguma sušvelnintų ribojimus. Tik kryptingas visų valdžių veikimas turės poveikį.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.