Šią savaitę Vilniaus miesto Taryba pritarė savivaldybės administracijos sprendimui išsinuomoti masinės vakcinacijos punkto įrengimui reikiamas patalpas parodų centro „Litexpo“ komplekse.
Pranešta, kad didžiausia „Litexpo“ salė – 4706,76 kv. m. ploto – bus pritaikyta per dieną paskiepyti iki 6 tūkst. vilniečių. Taip iš viso sostinėje tikimasi per dieną paskiepyti iki 15 tūkst. žmonių.
Kaip jau rašė portalas lrytas.lt, anot R.Šimašiaus, atverti „Litexpo“ centrą norintiems pasiskiepyti planuojama balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje. Kada tiksliai bus atvertas šis masinis vakcinavimo punktas, priklausys nuo dviejų veiksnių.
„Pirmiausia – pasiruošimas, įrengimas, kas truktų apie tris savaites, kitas dalykas – ar bus skiepų. Prieinamas skiepų kiekis yra pagrindinis dalykas, nes jeigu nebus skiepų, nėra prasmės atidaryt naujų taškų“, – pažymėjo R.Šimašius.
Šiuo metu Vilniuje veikia aštuoni vakcinacijos centrai. Jei bus pradėta žmones skiepyti ir „Litexpo“ centre, pasak R.Šimašiaus, du ar tris vakcinavimo centrus kitose miesto vietose planuojama uždaryti: „Tiesiog taip bus efektyviau organizuoti.“
Vilniaus savivaldybei už „Litexpo“ patalpų nuomą kas mėnesį tektų atseikėti apie 30 tūkst. eurų. Patalpas planuojama nuomotis 3–6 mėn., su galimybe terminą pratęsti, jei pandemijos situacija negerėtų.
Sprendimas geras, bet ar būtinas?
Buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas sveikino savivaldybės sprendimą ieškoti visų įmanomų galimybių, kad vakcinavimas gyventojams būtų kuo prieinamesnis. Anot jo, „Litexpo“ – tinkamas pasirinkimas, nes patogu atvažiuoti, yra daug parkavimo vietų, taip pat didelė erdvė, leidžianti įrengti daug vietų vakcinavimui.
Visgi, jis svarstė, ar nuomotis „Litexpo“ iš tiesų būtina, kai jau pradėtos kalbos apie atsirasiančias galimybes vakcinuoti žmones vaistinėse.
„Vaistinių tinklas Vilniaus mieste yra gerai išdėliotas. Tai būtų pats paprasčiausias ir patraukliausias būdas pasiskiepyti – žmonės, eidami į parduotuvę, kartu užeitų į vaistinę ir pasiskiepytų.
Jeigu vaistinėse bus galima skiepytis, tai būtų geras sprendimas, bet tada „Litexpo“ projektas nebebūtų reikalingas“, – portalui lrytas.lt komentavo A.Zuokas.
Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad „Litexpo“ yra patronuojamoji valstybės valdoma bendrovė, 98,76 proc. „Litexpo“ akcijų valdo valstybė. Tad A.Zuoko teigimu, nuomos mokesčio galbūt buvo galima išvengti.
„Jeigu būčiau miesto vadovas, tarčiausi su Vyriausybe ir su steigėju, tai yra Ekonomikos ministerija, kad šiuo atveju nebūtų bandymų valstybės įstaigoms uždirbti iš savivaldybių, kurios taip pat gauna biudžetą iš valstybės. Čia keistas sprendimas.
Būtų geriau susitarti su ministerija, kad ministerija padėtų ir suteiktų tas patalpas nemokamai, o savivaldybė tik dengtų eksploatacinius ir įrengimo kaštus, nes vakcinavimo procesas neturėtų būti valstybės bandymas perkelti išlaidas iš vienos kišenės į kitą“, – sakė A.Zuokas.
Politikas Algirdas Butkevičius taip pat džiaugėsi Vilniaus miesto savivaldybės noru kuo greičiau paskiepyti visus miesto gyventojus. Tačiau jam kilo klausimas: „Ar tikrai yra išnaudotos visos medicininės patalpos, ir tos, kurios yra miesto centre, kad vyresnio amžiaus žmonėms nereikėtų važiuoti į „Litexpo“, nes tai yra didelis atstumas?“
Jis teigė, kad buvo verta pagalvoti ir apie kitas miesto centre esančias patalpas, kurios būdavo naudojamos kultūros ar kitiems miesto renginiams, tačiau šiuo metu yra uždarytos. Tik tada, jei neliktų jokių patalpų arti mieste, būtų galima galvoti ir apie „Litexpo“.
„Šiandien pirmas uždavinys turėtų būti, kaip kuo greičiau paskiepyti, o ne galvoti, kaip užsidirbti iš paslaugų, teikiamų visuomenei, kurios gyvybiškai svarbios ir reikalingos.
Vertinant savivaldybės biudžeto išlaidas, tie 30 tūkst. eurų nėra daug, bet kalbant apie pinigų valdymą – bet kokios išleidžiamos lėšos turi būti aiškiai pagrįstos, kodėl taip daroma. Juk iš mažų pinigų susidaro didelės pinigų sumos“, – portalui lrytas.lt reziumavo A.Butkevičius.
Pajamų trūksta visiems
„Litexpo“ direktorius Justinas Bortkevičius nuogąstavo, kad dėl pandemijos šis verslas nukentėjo ne ką mažiau nei kiti.
„Kaip ir kiti šalies verslai, taip ir LITEXPO dėl karantino neteko didelės dalies planuotų pajamų ir vis dar negali vykdyti savo veiklos. Todėl buvo priimtas sprendimas patalpas išnuomoti vakcinavimo centrui“, – paaiškino vadovas.
Visgi jis paminėjo, kad didžioji dalis pajamų bus visai ne pelnas.
„Reikėtų pabrėžti, kad didžiąją dalį (net 90 proc.) sumos, kurią gausime už išnuomotas patalpas sudarys su šia nuoma susijusios tiesioginės išlaidos aptarnavimo infrastruktūrai: apšvietimui, kondicionavimui, vėdinimui, sanitariniams mazgams, vandeniui, bendrai patalpų ir aplinkos priežiūrai, šiukšlių išvežimui, parkavimo aikštelių sutvarkymui ir kt.
Likę 10 proc. sumos yra nenumatytos ir neplanuotos išlaidos, susijusios su oro sąlygomis, vakcinuojamų asmenų skaičiumi ir srautais“, – įvardijo J.Bortkevičius.