Painius santykius turizmo rinkoje liudija ir naujos žinios – garsūs viešbučių tinklai atsitraukia nuo senų klientų.
Nutraukė partnerystę
Didžiausia Turkijos viešbučių grupė „Kilit Hospitality Group“ nutraukia partnerystę su kelionių organizatoriumi „Tez Tour“.
Klientai, įsigiję keliones į grupės viešbučius „Crystal hotels“, „Amara world hotels“ ir „Nirvana hotels“ raginami keisti kelionių organizatorių arba susisiekti tiesiogiai su viešbučių atstovais.
Apie tai bendrovė pranešė užsienio partneriams, sutarties nutraukimą su „Tez Tour“ aiškindama naujais keliamais kokybiniais standartais veikloje ir siekiu kelti svečių aptarnavimo satisfakciją.
Turkijos turizmo atstovų duomenimis, grupės viešbučiai buvo vieni tarp dažniausiai pasirenkamų tarp „Tez Tour“ klientų.
„Kilit Hospitality Group“ viešbučių grandinė veikia skirtinguose Turkijos regionuose, iš kurių 6 – Beleke, (Crystal Family, Crystal Waterworld, Crystal Paraiso Verde, Crystal Boutique Beach, Park Crystal Waterworld ir Crystal Tat Beach), šešis Кемеre (Crystal Flora Beach, Crystal De Luxe, Crystal Aura Beach, Nirvana Lagoon Villas Suites & Spa, Amara Dolce Vita Luxury ir Amara Prestige Elite), keturis – Sidėje (Crystal Palace Luxury, Crystal Sunrise Luxury, Crystal Sunset Luxury ir Crystal Admiral), po vieną Bodrume (Crystal Green Bay) ir Kapadoki (Crystal Kaymaklı).
Veiklą pradėjusi 2005 metais, ši grupė yra didžiausia viešbučių grupė Turkijoje.
Finansinės ataskaitos
Turizmo rinkos dalyviai neskuba. Iki gegužės dar yra laiko, tad jų ataskaitos apie pernai gautas pajamas ir patirtus nuostolius Registrų centro įrašuose nuguls po mėnesio kito.
Šiuo metu jos yra sutelkusios dėmesį į tai, kaip gauti paramos. Nes valdžia gelbsti visas nuo COVID-19 nukentėjusias įmones, kelionių organizatoriai – ne išimtis. Vis dėlto iki pandemijos kirčio – ir užpernai, ir ankstesniais jie dirbo pelningai.
Tad kaip tos įmonės tvarkėsi su pelnu, jeigu pakako vieno smarkaus nenugalimos jėgos – force majeure kirčio, ir atsiskaityti su keliones pernai praradusiais klientais jos nebeįstengė?
Ilgai dirbo pelningai
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje darbavosi 243 licencijuoti kelionių organizatoriai – prieš metus jų buvo 252. Per 2020-uosius jų metinės pajamos krito nuo 361 mln. eurų iki 74 mln. eurų – 80 proc.
Taigi pandemija visą turizmo sektorių – ir vietinį, ir išvykstamąjį prikalė prie nuostolių kryžiaus. Tačiau rinkos lyderiai atsidūrė skirtingose pozicijose.
Skaičiai – įkyrūs, bet iškalbingi. Pavyzdžiui, Registrų centro duomenimis, per 2016-2019 metus „Novaturas“ – vienas iš dviejų turizmo rinkos milžinų, sukaupė 21,8 mln. eurų pelno.
„Tez Tour“ – kitas milžinas, kasmet pailsėti išgabenantis maždaug tą patį kiekį klientų, kaip ir „Novaturas“, per tuos ketverius metus užsidirbo vos 2,75 mln. eurų pelno – kone dešimtį kartų mažiau, nei konkurentas.
Štai dar du įrašai Registrų centrui pateiktose įmonių ataskaitose. Per 2019-uosius „Tez Tour“ pajamos už parduotas keliones sudarė apie 94,7 mln. eurų, „Novaturo“ – 100,5 mln. eurų. Pelnas atitinkamai buvo 0,48 mln. eurų ir 5,8 mln. eurų.
Tie smarkiai besiskiriantys skaičiai, tikėtina, neprasprūdo pro Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) akis. Užpernai FNTT Vilniaus apygardos valdybos tyrėjai atskleidė 13 asmenų bendrininkų grupę, kuri, pasinaudojusi dešimtimi turizmo paslaugas teikiančių įmonių, įtariama nuslėpusi ne mažiau kaip 2 mln. eurų pajamų.
„Tez Tour‘ direktoriui Aleksandrui Sukovui bei kitiems grupės nariams buvo pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo, turto pasisavinimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo ir kitokie. Ikiteisminis tyrimas šiuo metu tęsiamas.
Ką veikia akcininkai?
Kas nulemia tokį didelį pelno skirtumą? Ar gali būti, kad jis atsiduria akcininkų piniginėse, nors dividendai nėra išmokami?
Registrų centro duomenimis, „Novaturo“ akcininkai yra Ugnius Radvila, Vidas Paliūnas, Rytis Šūmakaris, „Investicija“, „Moonrider“, „Rondam“, „Swedbank“ ir INVL pensijų fondai bei kiti. Iš viso – 34 akcininkai, kadangi šios įmonės akcijomis prekiaujama „Nasdaq Vilnius“ biržoje.
Tuo tarpu „Tez Tour“ turi vienintelį akcininką. Šešerius metus, nuo 2013-ųjų, tai buvo Liuksemburge registruota įmonė „Azimuth Investments“, vadovaujama Sergejaus Gluchenskio.
Užpernai vasarį „Tez Tour“ akcininkas pasikeitė. Juo tapo 2018-ųjų spalį įsteigta „Germesinvest“ įmonė, registruota Ispanijoje, Alikantėje, adresu Jono Pauliaus II aikštė 10-6.
Iš Ispanijos registrų centro „Lietuvos ryto“ gautas išrašas liudija, kad ši įmonė 2019-uosius baigė patyrusi 7467 eurų nuostolį, kuris, panaudojus 1700 eurų įstatinio kapitalo, buvo sumažintas iki 5774 eurų.
Ispaniškoje ataskaitoje nurodoma ir tai, kad „Germesinvest“ 2019-aisiais gavo per 16 mln. eurų paskolos, kuriąs išdalino asocijuotoms bendrovėms – ši įmonė yra lyg savotiška tarpininkė, į kurią įplaukė ir išplaukė ta pati pinigų suma.
Taigi teisėsaugos įtarimų sulaukusio A.Sukovo vadovaujama „Tez Tour“ priklauso Ispanijos bendrovei, kuri turi vos 3 tūkst. eurų įstatinį kapitalą, nevykdo jokios normalios veiklos, o jos valdyboje yra viena narė – trisdešimtmetė Katharina Ortmann. Apie ją nėra jokios oficialios informacijos, nors K.Ortmann, atrodytų, paklūsta šimtus milijonų apyvartą turinčios bendrovės Lietuvoje vadovas.
Algos – vienos mažiausių
O gal kelionių organizatoriai, iki pandemijos turėję didelę apyvartą, yra dosnūs savo darbuotojams? „Sodros“ duomenys liudija, kad taip nėra. Pavyzdžiui, „Tez Tour“ šiemet sausį dirbo apie 30 žmonių, o vidutinė alga, neatskaičius mokesčių, siekė 1587 eurus. „Novature“ darbavosi apie 90 žmonių – vidutinis atlyginimas sudarė 1661 eurą.
Tuo tarpu „Tiketa Tour“, turinti 15 darbuotojų, jiems mokėjo vidutinę 2285 eurų algą, „Itaka“ (5 darbuotojai) – 2900 eurų.
Pasak „Tez Tour“ atstovės Ingos Aukštuolytės, nuo 2016-ųjų įmonės darbuotojų skaičius beveik nekito – sukosi apie 40 žmonių, o darbo užmokestis nuosekliai augo, atsižvelgiant į šalies ekonomikos augimo rodiklius bei įmonės veiklos apimtis.
„Tačiau pernai, kai dėl COVID 19 teko sustabdyti veiką, darbo užmokestis labiau svyravo, nes įmonei teko mažinti veiklos sąnaudas. Buvome priversti skelbti prastovas, tačiau, norėdami išasugoti kuo daugiau darbo vietų, pasinaudojome subsidija darbo užmokesčiui“, – paaiškino I.Aukštuolytė.
Žvilgsnis į rinką
Savo nuomonę apie turizmo sektoriaus veiklą turi ir jo peripetijas perpratę teisininkai.
„Gana tvirtas yra įsitikinimas, kad turizmas valstybėms duoda didelę ekonominę naudą. Tai siejama su užsienio valiutos įplaukomis, užimtumo kūrimu, pajamomis ir nemenkais mokesčiais į valstybės biudžetą, – pratarė kontoros „Iustum“ advokatas Laimonas Pivoras,. – Vis dėlto situacija yra kitokia“.
Pas mus atvykstantys poilsiautojai leidžia pinigus vietos restoranuose, palieka padavėjams arbatpinigių, perka suvenyrus, užsisako vietines ekskursijas ir taip suteikia pajamų gidams.
Tuo tarpu išvykstamojo turizmo įmonių finansinė veikla apsiriboja pinigų surinkimu iš turistų ir jų pervedimu kurortams, dažniausiai esantiems trečiosiose šalyse. Štai todėl, pasak L.Pivoro, išvykstamas turizmas daro neigiamą įtaką valstybės mokesčių balansui – mūsų šalies turistai perka turizmo paslaugas kitose šalyse, o už jas PVM nėra mokamas.
„Apie 2000-uosius išplito „viskas įskaičiuota“ išvykstamojo turizmo modelis. Kadangi dauguma trečiųjų šalių kurortuose esančių viešbučių priklauso tarptautinėms kompanijoms, buvo sukurti agresyvūs pelno mokesčių vengimo būdai.
Parduodami „viskas įskaičiuota“ kelialapius kurortai pasistengia išvengti pelno mokesčių, naudodamiesi tam tikromis schemomis. Dėl sandorių kainodaros jie gali išrašyti mažesnę nei kelionės vertė sąskaitą- faktūrą, todėl pelnas gali nusėsti valstybėse-teritorijose, kuriose mokesčiai nemokami“, – apie tai, kur gali nukeliauti mūsų turistų pinigai, aiškino L.Pivoras.
Taigi bendrovės, kurioms tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso keli šimtai kompanijų visame pasaulyje, įstangia aprėpti visą turizmo kuriamos vertės grandinę: kelionių agentūras, „viskas įskaičiuota“ kurortus, skrydžius į abi puses ir kitas paslaugas.
Kur atsiduria pelnas?
Anot L.Pivoro, vieni mokesčiai yra tiesioginiai, kaip kad įmonių ir gyventojų pajamų mokestis, kiti – netiesioginiai, pavyzdžiui, PVM, apgyvendinimo ar oro uosto mokesčiai.
Mažos įmonės turi nedaug būdų pajamų mokesčiui išvengti, užtat didelės korporacijos, turinčios sudėtingus įmonių tinklus ir sandorių kainodarą, tam randa daug priemonių. Tai vadinama mokesčių vengimu vertikalios integracijos būdu.
„Lietuvoje yra du pagrindiniai kelionių organizatoriai, kurių apyvarta iki pandemijos per metus sukdavosi apie 100 mln. eurų. Abi jos teikia tokias pačias paslaugas, turistus skraidina tais pačiais užsakomais reisais ir į tuos pačius viešbučius. Tačiau vienos įmonės deklaruotas Lietuvoje pelnas yra kone dešimt kartų didesnis nei kitos.
Vertinant abiejų bendrovių finansinės atskaitomybės ataskaitas matyti, kad vienos jų kelionių pardavimo savikaina yra didesnė, kuri ir daro įtaką pelnui.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas tarptautinių turizmo kompanijų „viskas įskaičiuota“ mokesčių vengimo schemas, kyla klausimas, ar pelnas tiesiai iš paslaugų teikėjų – viešbučių, ekskursijų vykdytojų komisinių – nėra pervedamas į lengvatinio apmokestinimo valstybes ir ar nėra manipuliuojama su kainodara“, – įžvalgomis pasidalino L.Pivoras.
Reikia regimų investicijų
„Vienintelis paaiškinimas, kuris nekeltų abejonės dėl mažą pelną užsidirbančios bendrovės skaidrumo – tai svarbios, gerai matomos investicijos, liudijančios apie papildomas išlaidas, pavyzdžiui, statomą biurą ar plėtojamą kitą verslą, kuriam reikia investicijų.
Jeigu nėra regimų investicijų, gal apskritai nesugebama dirbti pelningai? Tačiau kai rinkoje konkuruoja dvi panašaus dydžio bendrovės, turinčios panašią apyvartą bei patirtį, neįmanoma daryti prielaidos, kad jų veiklos efektyvumas smarkiai skiriasi“, – svarstė mokesčių ekspertas, advokatų kontoros WINT partneris Dainius Daugirda.
Anot jo, vienas iš pelno perkėlimo būdų – tai dalies verslo „iškėlimas“ į jurisdikcijas, kuriose pelno mokesčiai yra arba mažesni, arba jų apskritai nėra. „Kitas būdas – tai dirbtinis išlaidų Lietuvoje padidinimas prisidengus neegzistuojančiomis paslaugomis, o už jas gautas pajamas perkeliant į kitas valstybes ir ten jas paverčiant pelnu.
Tai gali būti lengvatinio apmokestinimo arba šeimos įmonės, įsteigtos Turkijoje ar kitose trečiosiose šalyse, kur pelno mokesčiai yra mažesni. Tikėtina, kad tokia finansų inžinerija nesvetima ir aptariamu atveju“, – svarstė D.Daugirda.
Pelnas ir jo paskirstymas
Anot „Tez Tour“ atstovės I.Aukštuolytės, įmonės uždirbtas pelnas paprastai nėra paskirstomas dividendams išmokėti. Sprendimą tai padaryti akcininkai buvo priėmę tik vieną kartą – 2017-aisiais.
„Pagal teisės reikalavimus ir veiklos specifiką kelionių organizatoriai privalo užtikrinti prievolių vykdymą, o tam reikalingi ir papildomi finansiniai resursai. Štai todėl įmonės uždirbto ir sukaupto pelno dalis yra naudojama prievolių užtikrinimu“, – sakė I.Aukštuolytė.
Pasak Novaturo atstovės Dovilės Zapkutės, bendrovės produktų pardavimas pernai siekė 33,1 mln. eurų ir buvo 82 proc. mažesnis, palyginti su tuo pačiu 2019 metų laikotarpiu. EBITA rodiklis – pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją 2020-aisiais taip pat buvo neigiamas – siekė 2,6 mln. eurų. Ankstesniais metais „Novaturas“ akcininkams išmokėdavo dividendus.
VMI purtė dešimtis kartų
„Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI), numatydama pagrindines veiklos kryptis, daugiausia dėmesio skiria tuo metu rizikingiausioms ekonominės veiklos sritims. Pavyzdžiui, pernai tai buvo statybų sektorius, odontologijos paslaugos, verslas elektroninėje erdvėje – tas, kuris veikė dalijimosi platformose (AirBnb, Booking), pirko ir pardavė virtualias valiutas.
VMI kontroliuoja ir tuos mokesčių mokėtojus, kurie vykdo su turizmu susijusią veiklą. Per 2019 – 2020 metus VMI, kontroliuodama kelionių agentūrų, ekskursijų organizatorių veiklą, atliko 10 kontrolės veiksmų.
Jų metu nustatyta daugiau nei 1,12 mln. eurų papildomai mokėtinų mokesčių, iš kurių didžioji dalis apskaičiuota vienai įmonei, surašyti 2 protokolai.
2020 m. didesnis dėmesys skirtas ir kaimo turizmo sričiai. Iš viso atlikti 129 kontrolės bei stebėsenos veiksmai, kurių metu nustatyta beveik 168 tūkst. eurų papildomai mokėtinų mokesčių, surašyta 40 administracinių nusižengimų protokolų.
Pažeidimai daugiausiai susiję su buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimais (38 proc.), pajamų neapskaitymu (21 proc.), neregistruota veikla (19 proc.).
Turizmo sektoriaus įmonės 2020 m. sumokėjo beveik 4,3 mln. eurų mokesčių, 2019 metais – beveik 12,8 mln. eurų mokesčių“, – sakė VMI Kontrolės departamento direktorė Eglė Ramanauskienė.
