Kaip skirtingų gaminių kainos paveiks rūkančiųjų pasirinkimą?
Šis klausimas kelia diskusijas siekiant sudaryti akcizų planą naujam trejų metų laikotarpiui.
Juda ne ta kryptimi
Gyventojų pajamų mokestis, pridėtinės vertės mokestis ir akcizai yra pagrindiniai šalies biudžeto įplaukų šaltiniai.
Tačiau kita svarbi akcizų paskirtis – keisti vartotojų įpročius. Ne veltui akcizai vadinami „nuodėmės mokesčiu“. Pavyzdžiui, gyventojai valstybei susimoka už tai, kad teršia gamtą važinėdami automobiliais.
Akcizais apmokestintų alkoholio ir tabako gaminių pirkėjai padeda padengti sveikatos apsaugos sistemos išlaidas.
Didesni mokesčiai dyzelinių automobilių savininkams ar nemokamos įkrovimo stotelės – paskatos gyventojams rinktis elektromobilius, kurie yra ne tokie taršūs kaip įprastos transporto priemonės.
Skirtingi akcizai stipriam ir silpnam alkoholiui – taip pat pavyzdys, kaip valdžia gali daryti įtaką piliečių pasirinkimui.
Ekonomistas Marius Dubnikovas pastebėjo, kad būtent mokesčių politikos sprendimai iš rinkos beveik išstūmė spirituoto vyno gėrimus.
„Akcizai pakelia produktų kainas, tad atitinkamas pirkėjų segmentas jų nebeįperka. Taip prekių apmokestinimas daro įtaką jų vartojimui, paklausai.
Tačiau Lietuvoje stiprieji gėrimai vis dar sudaro kur kas didesnę viso suvartojamo alkoholio dalį negu, tarkim, Ispanijoje ir Prancūzijoje.
Lietuvoje ši dalis siekia apie 47 proc., o Vakarų Europos šalyse – apie 20 procentų. Šis skirtumas rodo, kad judame ne ta kryptimi“, – sakė M.Dubnikovas.
Cigaretės gali išnykti
Į galimą akcizų įtaką, pasak ekonomisto, būtina atsižvelgti vertinant tabako gaminius ir jų poveikį sveikatai.
M.Dubnikovas pastebėjo, kad Lietuvoje buvo staigiai ir stipriai (65 procentais) padidintas akcizas kaitinamojo tabako gaminiams, nors pasaulyje vis daugiau kalbama apie cigarečių ir technologiškai pažangesnių gaminių skirtumus, kuriuos pripažino JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA).
Pasak pašnekovo, didelį autoritetą pasaulyje turinčios FDA agentūros pranešimai suteikia pagrindą prognozėms, kad per kelis ateinančius dešimtmečius įprastos cigaretės ir rūkymas apskritai išnyks.
„Europoje tabakas deginamas jau kone 500 metų, kai buvo atgabentas iš Amerikos. Kai yra šiuolaikinių alternatyvų, kyla klausimas, ar žmonės neturėtų keisti įpročio ir gyventi kitaip negu prieš penkis šimtmečius“, – svarstė M.Dubnikovas.
Ekonomistas įžvelgė dvi priežastis, kodėl rūkančiųjų cigaretes mažės. „Pirmiausia, visuomenė, kuri teikia pirmenybę sveikai gyvensenai, lengviau atsispiria rūkymui. Antra, technologijos keičia visas mūsų gyvenimo sritis, o tabako gaminių vartojimas – ne išimtis.
Rinka migruos elektroninių cigarečių ir kaitinamojo tabako link. Todėl formuodama akcizų politiką Vyriausybė turėtų atsižvelgti į tendencijas ir skirtingų tabako gaminių poveikį sveikatai“, – svarstė ekspertas.
Anot pašnekovo, akcizai ir toliau turėtų nuosaikiai kilti, bet „civilizuotesni“ produktai turėtų būti apmokestinami mažiau, atsižvelgiant į jų savybes.
Tuo metu finišą pasiekęs 2019–2021 metų tabako gaminių akcizų planas net ir labai skirtingus produktus sudėjo ant tos pačios kainų lentynos, neatsižvelgiant į gaminių specifiką ir jų potencialios žalos sveikatai skirtumus.
Skirtumą paslėpė metodika
Vartojimo prekių ir paslaugų statistinį krepšelį kas mėnesį sudarantis Statistikos departamentas netiksliai apskaičiavo galutines kai kurių prekių kainas. Pasirinkta skaičiavimo metodika gali lemti ir tolesnius netikslumus visoje sprendimų priėmimo grandinėje.
Pagal departamento surenkamus duomenis atrodo, kad alternatyvių tabako gaminių kaina yra kone vienoda kaip cigarečių.
Tačiau sudarydami statistinį vartojimo prekių ir paslaugų krepšelį specialistai neatsižvelgė, kad, pavyzdžiui, kaitinamojo tabako vartotojas perka ne tik „Heets“ pakelius, bet ir visą kaitinamojo tabako sistemos įrangą ir priežiūros priemones.
Dėl to vartotojas patiria papildomų išlaidų, kurios vieno maždaug 3,7 euro kainuojančio „Heets“ pakelio kainą išaugina maždaug 78 centais, jei naujas tabako gaminio pakelis perkamas kas antrą dieną. Mat tabako kaitinimo įrenginys per metus atsieina 69 eurus, o įrenginio priežiūros priemonės – 74 eurus.
„Jeigu į statistinį krepšelį yra įtraukti kaitinamojo tabako gaminiai, įrenginys su priežiūros priemonėmis taip pat turėtų ten būti“, – teigė M.Dubnikovas.
Anot ekonomisto, jeigu šeimoje rūko du ar daugiau asmenų, išlaidos rūkalams sudaro reikšmingą namų ūkio vartojimo krepšelio dalį.
Alternatyvių tabako gaminių vartojimas rūkantiesiems kainuoja brangiau negu įprastų cigarečių. Antai populiariausių „Marlboro“ cigarečių pakelis (4,15 euro) parduotuvėse kainuoja maždaug 8 proc. mažiau, palyginti su kompleksine alternatyvaus „Heets“ pakelio kaina (4,48 euro).
Įrenginiai tabako vartojimą pabrangina ir perėjus prie elektroninių cigarečių. Skaičiuojama, kad uždaros sistemos tokių cigarečių „Logic“ kapsulė Lietuvos vartotojams kainuoja 1,95 euro, o įrenginys – dar 19,99 euro. Tad prie per dvi dienas sunaudojamos garinimo skysčio kapsulės prisideda dar 0,1 euro.
M.Dubnikovo teigimu, kaitinamojo tabako gaminiai dabar prieinami tik gana turtingiems žmonėms, nes vartojimui reikalingas įrenginys palyginti brangus, papildomai kainuoja ir jo priežiūra.
„Formuodami naują akcizų planą neturėtume mažesnes pajamas gaunančio rūkančio žmogaus stumti prie didesnę žalą turinčio produkto – cigarečių“, – teigė ekonomistas.
Siūlo pasiremti tyrimais
Docentas, habilituotas mokslų daktaras Jonas Kairys taip pat atkreipė dėmesį, kad gaminių kainų skirtumai kelia nemažai klausimų.
„Akcizų politika daro įtakos apmokestinamų prekių paklausai, todėl priimant sprendimus dėl tabako kainų derėtų atsižvelgti į naujausias mokslines studijas, tyrinėjančias tabako gaminių vartojimo tendencijas ir jų įtaką visuomenės sveikatai“, – sakė mokslininkas.
Pasaulyje jau kelerius metus aktyviai nagrinėjamas elektroninių cigarečių ir kaitinamojo tabako gaminių trumpalaikis ir ilgalaikis poveikis sveikatai, išskiriamų medžiagų sudėtis, vartotojų patirtis ir požiūris.
Anot J.Kairio, būtų logiška, jeigu politikos formuotojai nutartų daryti įtaką kainų skirtumams atsižvelgdami į galimą skirtingų gaminių poveikį rūkantiesiems ir aplinkiniams asmenims. Pašnekovas neabejoja, kad gaminių kaina irgi lemia žmonių pasirinkimą, elgesį ir įpročius.
Atskleidė gaminių skirtumus
Įvairiose šalyse mokslininkų vykdytų kaitinamojo tabako gaminių tyrimų apžvalgą atlikęs ir publikavęs J.Kairys teigia, kad mokslinės studijos ir pateikiami faktai užsienyje jau patenka į visuomenės ir politikų diskusijų lauką.
Pasak mokslininko, technologijų raidos ignoruoti negalima, nes tyrimų rezultatai nusveria svarstykles alternatyvių gaminių naudai.
„Pavyzdžiui, tabako kaitinimo sistemos yra pagrįstos principu, kad tabako deginimas yra nereikalingas norint atpalaiduoti nikotiną. Žemesnė temperatūra, kurioje garinamas tabakas, tikėtina, lemia, kad išsiskirs mažiau kenksmingų toksinų ir jų išsiskyrimo mastas bus daug mažesnis rūkančiajam, nei jis būtų rūkant paprastas cigaretes“, – teigė J.Kairys.
Tiesa, ekspertas iš karto įspėjo, jog tabako kaitinimo sistemos skiriasi nuo elektroninių cigarečių, – pirmosios šildo tabaką, kad gautų nikotiną, o elektroninėse cigaretėse kaitinamas elektroninis skystis, kuriame gali būti arba nebūti nikotino, o daugeliu atvejų tokiuose skysčiuose tabako išvis nėra.
Mokslininkas atkreipė dėmesį, kad alternatyvūs gaminiai nėra nerizikingi. Vis dėlto užsienio mokslininkų tyrimai leidžia prieiti prie išvadų, kad Lietuvos ir kitų šalių rinkose pastaraisiais metais plinta mažiau žalingi cigarečių pakaitalai – alternatyvūs gaminiai.
J.Kairio nuomone, mokslinės studijos gali padėti atsakyti į klausimą, kaip vertėtų šiuos pokyčius kontroliuoti.
„Sisteminėje literatūros apžvalgoje iš recenzuojamų straipsnių buvo gautos išvados, kad analizuotų toksinių medžiagų lygis tabako kaitinimo sistemose buvo mažiausiai 62 proc. mažesnis nei cigarečių dūmuose, o kietųjų dalelių kiekis buvo 75 proc. mažesnis.
Tyrimai, kurie buvo atlikti tabako industrijos, nepriklausomų tyrėjų ir kai kurių šalių valstybinių institucijų (Vokietijos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės), taip pat parodė, kad kaitinamojo tabako gaminių išmetamų toksiškų medžiagų kiekis yra mažesnis nei cigarečių dūmuose“, – aiškino J.Kairys remdamasis dešimtimis mokslinių straipsnių.
Pašnekovo nuomone, tyrimai rodo, kad kaitinamojo tabako gaminiai kelia mažesnį pavojų visuomenės sveikatai, palyginti su tradicinėmis cigaretėmis, ypač netiesiogiai įvertinant galimą poveikį lėtinėms ligoms, kurios tradiciškai susijusios su įprastinių cigarečių vartojimu.
Lietuvoje trūksta informacijos
Užsienyje specialistų diskusijos, kaip padėti rūkantiems asmenims įveikti įprotį ar bent sumažinti žalą sveikatai, yra pasiekusios visuomenės sveikatos apsaugos strategijos lygmenį.
„Lietuvoje apie tai kalbama mažai. Būtent tai mane ir paskatino pasidomėti padėtimi užsienio šalyse ir parengti publikaciją moksliniam žurnalui“, – aiškino docentas.
Anot J.Kairio, netgi gydytojai Lietuvoje menkai išmano arba visai nežino apie alternatyvius gaminius ir jų savybes, todėl negali suteikti konsultacijų rūkantiems pacientams.
„Jeigu mokslinių tyrimų rezultatai ir argumentai pasiektų politikus, pavyzdžiui, jeigu klausimas būtų nagrinėjamas ir aptarinėjamas Seimo Sveikatos reikalų komitete, tikriausiai ši tema sulauktų daugiau žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio.
Dar būtų labai gerai, kad panašūs tabako gaminių tyrimai būtų atliekami ir Lietuvoje“, – sakė jis.
Ministerija stebi pokyčius
Akcizų tarifų, lengvatų ir specialių apmokestinimo sąlygų peržiūrą šiuo metu atlieka specialiai įsteigta Mokesčių ekspertų darbo grupė, į kurią savo atstovus delegavo Prezidentūros, Vyriausybės, Seimo, Lietuvos banko, nevyriausybinių organizacijų, ekonominių partnerių – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos, Mokslo tarybos, kūrybinių ir kultūrinių industrijų bei verslo sektoriaus organizacijos.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, Finansų ministerija nuolat stebi ir analizuoja akcizais apmokestinamų prekių kainų, rinkų, vartojimo pokyčius, juos lemiančius veiksnius, kaimyninių šalių politiką ir panašiai.
„Nors dažnai sakoma, kad akcizų, kaip ir bet kokių kitų mokesčių, pagrindinis tikslas yra fiskalinis, iš esmės jų didinimas prisideda prie vartojimo mažinimo, nes sukuriamos objektyvios apsunkinančios priežastys įsigyti sveikatai žalingų produktų – jų kainos didėja, o perkamoji galia mažėja.
Tačiau kartu tai yra tik viena sudedamųjų sveikatos apsaugos politikos dalių.
Kartu su ja labai svarbų vaidmenį vaidina švietimas, socialinės kampanijos viešojoje erdvėje, ekspertų vertinimai“, – tvirtino G.Skaistė.
Alternatyvų paklausa augo
Pažymėjusi, kad alkoholio vartojimo ir rūkymo mastas šalyje mažėja, ministrė kartu pripažino, jog to priežastys – akcizo didinimas ar kiti veiksniai – yra vertinimo klausimas.
„Akcizų tarifo didinimas galėtų būti viena priemonių siekiant daryti įtaką visuomenės sveikatai ir įpročių keitimui, tačiau, be abejo, tai nėra vienintelė priemonė“, – svarstė ji.
Anot G.Skaistės, pastarųjų metų pokyčiai tabako produktų rinkoje rodo, kad nuo 2017 metų iki tol augęs cigarečių pardavimas ėmė kristi, tuo pat metu pradėjo populiarėti alternatyvūs kaitinamojo tabako produktai.
Ministrės teigimu, perskaičiavus šių produktų pardavimo augimą vienetais matyti, kad tai dažniausiai atitiko cigarečių pardavimo kritimo apimtį.
„Akivaizdu, kad viena kaitinamojo tabako produktų populiarumo augimo priežasčių – patraukli kaina: pernai padidinus akcizų tarifą 65 proc. jų kaina išliko konkurencinga, o pardavimas 2020 metais, palyginti su 2019 metais, augo 1,5 karto“, – dėstė ministrė.
Žada mokesčių stabilumą
Šiemet baigiantis trejų metų akcizų planui Finansų ministerija ketina nustatyti naująjį.
„Suprasdami, kad mokesčių sistemos prognozuojamumas yra vienas svarbiausių aspektų, tai aiškiai pabrėžę ir Vyriausybės programoje, manome, jog akcizų tarifų keitimas bet kada užsimanius nėra teisinga praktika. Priėmę naująjį trejų metų planą galėsime užtikrinti akcizų sistemos stabilumą ir nesiblaškyti, o visuomenė ir verslas – pasiruošti galimiems pokyčiams“, – tikino G.Skaistė.
Anot jos, bet kokie galimi sprendimai bus priimami po diskusijų dėl apmokestinimo efektyvumo, poveikio aplinkai, sveikatai ir kitų aspektų, aptariant, kaip ir kokiu tempu būtų galima atlikti tam tikrus pakeitimus, lengvabūdiškai nestumiant sprendimų kuo greičiau, o suteikiant laiko tiek verslui, tiek ir visuomenei pasiruošti.
