„Tikėtina, kad pats didžiausias finansavimo intensyvumas bus 2023–2024 metais. Sakyčiau, kad tai yra pakankamai protinga, nes 2022 metais vis dar galioja išimtis dėl mūsų biudžeto deficito.
Tikėtina, kad 2023 metais jos nebeliks, ir mums tikrai reikės papildomos paspirties tam, kad ekonomika būtų tolygiai skatinama“, – sakė G.Skaistė.
„Tam tikros lėšos į ekonomiką įplauks jau šiemet. Tai nebus didelė dalis vien todėl, kad šis planas yra reformų rinkinys. Tam, kad jis taptų projektų rinkiniu, dar reikia pereiti keletą etapų. Tiems etapams šie metai ir bus skirti“, – pridūrė ministrė.
Jos teigimu, šis planas yra ilgalaikis, – ankstesnės Vyriausybės parengtas DNR planas buvo numatytas įgyvendinti iki 2021 metų pabaigos.
„DNR planas buvo numatytas įgyvendinti iki 2021 metų pabaigos ir jame buvo numatyti tik tie projektai, kurie yra trumpojo laikotarpio, tai yra turi būti įgyvendintini šiemet.
Mes pristatome ilgalaikį planą, kuris apima daug didesnį pinigų kiekį – 2,25 mlrd. eurų. Tai, kas buvo numatyta finansuoti iš DNR plano 2021 metams, iš tų projektų šiose reformose matome apie ketvirtadalį projektų, kurie bus įgyvendinami pilna apimtimi, ir dar šiek tiek projektų, kurie transformuojasi ir bus įgyvendinti ne pilna apimtimi“, – sakė G. Skaistė.
Planuojama, kad iš „Naujos kartos Lietuvai“ plano 37 proc., arba 823 mln. eurų, numatyta skirti žaliajai pertvarkai, 20 proc. – skaitmenizacijai (445 mln. eurų), švietimui – 14 proc. (311 mln. eurų), 12 proc. – sveikatos komponentui (267 mln. eurų), darbo rinkai ir socialinei įtraukčiai – 5 proc. (111 mln. eurų), inovacijoms ir mokslui – 9 proc. (200 mln. eurų).
Pagal Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę Lietuvai yra numatyta 2,225 mlrd. eurų dotacijų.
