Finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad Europos Komisijos reglamente numatyta, kad iš šios priemonės žaliajam kursui turi būti skirta ne mažiau kaip 37 proc. lėšų, skaitmeninei darbotvarkei – ne mažiau kaip 20 proc. visų lėšų. Likę procentai turi būti paskirti kitoms Europos Tarybos rekomendacijoms, kurios buvo išsakytos 2019 ir 2020 metais.
„Tarp tokių reformų yra mokesčių sistemos pokyčiai, kad jie būtų labiau socialiai teisingi, labiau padengiantys mūsų viešųjų paslaugų finansavimą, taip pat švietimo sistemos kokybės efektyvumo, sveikatos sistemos prieinamumo, įperkamumo ir efektyvumo didinimas, inovacijų politika, energetinis efektyvumas, darnus transportas“, – vardijo G.Skaistė.
Pasak jos, iš „Naujos kartos Lietuvai“ plano 37 proc., arba 823 mln. eurų numatyta skirti žaliajai pertvarkai, 20 proc. – skaitmenizacijai (445 mln. eurų), švietimui – 14 proc. (311 mln. eurų)., 12 proc. – sveikatos komponentui (267 mln. eurų), darbo rinkai ir socialinei įtraukčiai – 5 proc. (111 mln. eurų), inovacijoms ir mokslui 9 proc. (200 mln. eurų).
Pasak ministrės, žalioji pertvarka susideda iš kelių dedamųjų: atsinaujinantys energijos šaltiniai, alternatyvių degalų gamybos skatinimas bei darnaus transporto komponentas – elektromobilių įkrovimo stotelių, alternatyvių degalų papildymo stotelių plėtra, taip pat taršių viešojo transporto priemonių keitimas į elektromobilius.
„Taip pat yra ambicija per ateinantį laikotarpį renovuoti tūkstantį daugiabučių, kurie bus renovuojami taikant inovacijas ir modulines konstrukcijas, kurios yra vienas iš inovatyviausių sprendimų, ką gali šiandien pasiūlyti rinka“, – sakė G.Skaistė.
Kalbant apie skaitmeninimo komponentą, pasak ministrės, vienas iš prioritetų yra valstybės IT išteklių pertvarka, išteklių centralizavimas ir konsolidavimas.
„Pirminis tikslas buvo padaryti, kad visos duomenų bazės ir duomenų rinkiniai, kuriuos turime valstybėje, galėtų tarpusavyje bendrauti, keistis duomenimis, kad žmogui būtų poreikis pateikti duomenis vieną kartą ir nereikėtų kiekvienai iš atskirų institucijų duomenis teikti pakartotinai“, – sakė G.Skaistė.
Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje vis dar yra paslaugų, kurios teikiamos ne elektroniniu būdu.
„To plėtrai, ypač savivaldybėse, numatyta 149 mln. eurų, kad padengtume tas sritis, kur vis dar negalima paslaugų suteikti elektroniniu būdu“, – nurodė ministrė.
„Kalbant apie skaitmenines inovacijas, dalį lėšų numatyta skirti inovacijų fondui, kur bus skatinamos skaitmeninės inovacijos verslui ir lietuvių kalbos skaitmenizavimas, turint pavyzdį kaip, tarkime, „Apple“ telefone esanti „Siri“, kuri galėtų kalbėti su jumis lietuviškai“, – pridūrė G.Skaistė.
Kalbėdama apie komponentą, ji nurodė, kad didžioji dalis lėšų yra numatyta tūkstantmečio mokyklų projekto plėtrai, jų infrastruktūrai, įrangai, mokytojų kompetencijų didinimui, kad mokinių galimybės būtų vienodos, nepaisant jų gyvenamosios vietos.
„Taip pat numatytas profesinio mokymo programų atnaujinimas ir darbo rinkos poreikių suderinimas su tuo, ką suteikia mokslo įstaigos, ypač regionuose, kur yra didelis atotrūkis tarp darbo rinkos poreikių ir to, ką siūlo profesinio mokymo įstaigos“, – sakė G.Skaistė.
Pagal ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę Lietuvai yra numatyta 2,225 mlrd. eurų dotacijų.
Siekiant gauti numatytą finansavimą, Europos Komisija turi patvirtinti Lietuvos nacionalinį Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kurį Lietuva turi parengti iki šių metų balandžio 30 dienos.
