Naujasis Lietuvos banko vadovas G. Šimkus: tai, kas vyksta dabar, turi būti atidžiai stebima Sako, kad Lietuvoje bus ir naujų bankų

Naujai Lietuvos banko vadovo pareigas pradėjęs eiti Gediminas Šimkus „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ pasidalijo įžvalgomis apie Lietuvoje vykstančius ekonominius procesus ir papasakojo artimiausius planus.

Naujai Lietuvos banko vadovo pareigas pradėjęs eiti Gediminas Šimkus.<br>T.Bauro nuotr.
Naujai Lietuvos banko vadovo pareigas pradėjęs eiti Gediminas Šimkus.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuvos bankas palaiko iniciatyvą peržiūrėti mokesčių lengvatas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos bankas palaiko iniciatyvą peržiūrėti mokesčių lengvatas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Naujai Lietuvos banko vadovo pareigas pradėjęs eiti Gediminas Šimkus.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Naujai Lietuvos banko vadovo pareigas pradėjęs eiti Gediminas Šimkus.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Lietuvos bankas palaiko iniciatyvą peržiūrėti mokesčių lengvatas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos bankas palaiko iniciatyvą peržiūrėti mokesčių lengvatas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos bankas palaiko iniciatyvą peržiūrėti mokesčių lengvatas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos bankas palaiko iniciatyvą peržiūrėti mokesčių lengvatas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
G.Šimkus.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
G.Šimkus.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Naujai Lietuvos banko vadovo pareigas pradėjęs eiti Gediminas Šimkus.<br>M.Kulbio nuotr.
Naujai Lietuvos banko vadovo pareigas pradėjęs eiti Gediminas Šimkus.<br>M.Kulbio nuotr.
Naujai Lietuvos banko vadovo pareigas pradėjęs eiti Gediminas Šimkus.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Naujai Lietuvos banko vadovo pareigas pradėjęs eiti Gediminas Šimkus.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Apr 19, 2021, 5:55 PM

– Kaip jums naujas darbas ir naujos pareigos?

– Patinka. O jeigu rimtai, tai iššūkiai nelaukia. Darbas prasidėjo nuo pirmos dienos.

– Kokio dydžio jūsų kolektyvas?

– Apie 600 žmonių.

– Tai didelis. Kai ateina naujas vadovas, visada kyla klausimas – kaip priėmė kolektyvas?

– Mane priėmė gerai, gavau daug sveikinimų iš kolektyvo ir kolegų, kad esu pirmasis vidinės karjeros pavyzdys. Lietuvos banko valdybos pirmininkas stovi priekyje, tačiau yra Lietuvos banko dalis. Darbai yra vedami pirmininko, bet padaromi viso Lietuvos banko, todėl norėčiau, kad matytume visumą – ir pirmininką, ir banką, dirbantį Lietuvos labui.

– Pašnekėkime apie ekonomiką. Čia kvepia naujais atlaisvinimais. Medikai į tai žiūri su nerimu, o kaip jūs tai vertinate?

– Sudėtingas klausimas, nes aš nesu visuomenės sveikatos specialistas. Praėję metai atrodė labai bauginančiai, bet mes turėjome vieną mažiausių ekonomikos nuosmukių. Europoje BVP krito 6-7 proc., o mūsų nuosmukis nesiekė nė 1 proc.

Žinoma, tai susiję su valstybės ekonominiu atsaku. Biudžeto deficitas išaugo pakankamai sparčiai, valstybės skola niekada nebuvo tokia didelė, tačiau aš siūlau į šią problemą žiūrėti kaip į galimybę transformuoti mūsų ekonomiką į modernesnę, labiau orientuotą į žaliąjį kursą ir iš šitos krizės išeikime stipresni. Mes valstybės skolą matome kaip investiciją – jei lėšos yra ne pravalgytos, o investuotos, tai pinigai turėtų grįžti per didesnę pridėtinę vertę.

– Sakote, kad svarbu, kur įliejame pinigus. Skola savaime nėra problema. Kita vertus, kitos išeities nėra. Jei nesiskolintume, socialinės ir ekonominės problemos dar labiau paaštrėtų. Kaip jūs į tai žiūrite? Kada tai gali būti problema?

– Praeitą penktadienį buvo pristatyta valstybės investicijų gaivinimo fondo programa. Aš labai tikiu, kad tos lėšos bus panaudotos ekonomikos stiprinimui. Kalbant apie valstybės skolos augimą, pasikartosiu – labai svarbu turėti valstybės skolos suvaldymo planą, kaip ateityje ji bus sumažinta.

– Kai kalbinu ekonomistus, iš to, ką girdžiu, nejaučiu dramatiškų pokyčių ekonomikoje. Taip, kai kurie sektoriai sunkiai gyvena, bet bendras vaizdas nėra labai prastas. Kuris ekonominės situacijos elementas: nedarbas, infliacija ir t.t. kelia jums daugiausia nerimo?

– Jūs labai teisingai pastebėjote, kad ši krizė yra nestereotipinė. Viena vertus, turime krizę, kita vertus, turime didžiulį likvidumą.

Didesnė dalis įmonių dirba pelningai, darbo užmokestis augo virš 10 proc. Kai kas gali pasakyti – kokia čia krizė? Čia panašiai kaip ligoninėje – vidutinė palatos temperatūra gali nedaug skirtis nuo normalios, tačiau vieni karščiuoja, o kitų temperatūra stabili. Ekonomikoje situacija tokia pati.

Maitinimo sektorius, turizmas, prekybos įmonės patyrė didelį sukrėtimą dėl pandemijos, tačiau IT sektoriaus pajamos išaugo ir verslas plėtėsi. Jei reiktų išrinkti labiausiai neraminantį dalyką, sakyčiau, jog tai yra netolygumas. Problema, kad labiau nukentėjusiuose sektoriuose dirbo ir taip mažesnes pajamas gaunantys asmenys. Nelygybė buvo ir anksčiau, bet dabar ji labai išryškėjo.

– Nelygybė slepia įtampą visuomenėje. Čia, matyt, yra didžiausias pavojus?

– Visi norime gyventi gerai. Taip, nelygybė atsispindi per išaugusias įtampas visuomenėje.

– Kaip jūs žiūrite NT bumą? Ar jau laikas sprogdinti šį burbulą?

– Geras klausimas. Žiniasklaidoje ši tema labai eskaluojama. Bet, kai pasižiūrime į didėjančius žmonių atlyginimus, Vilniuje augantį jaunų gyventojų skaičių, matome fundamentalius paaiškinimus, kodėl būsto paklausa auga.

Nepamirškime, kad buvo laikotarpis, kai būsto įsigyti nebuvo galima, todėl, atsiradus galimybei, įvyko suspaustos spiralės efektas – žmonės ėmė gausiau pirkti. Yra ir kita medalio pusė – pasiūla. Matome požymių, kad pasiūla suprastės, nes senka naujai statomo būsto portfelis, žmonės pradeda pirkti iš brėžinių. Tai, kas dabar vyksta, turi būti labai atidžiai stebima.

Mes, kaip centrinis bankas, turime priemonių: esant neatsakingam skolinimuisi, galime griežtinti nuostatas, bet tai pirmiausia paveiktų tuos pirkėjus, kurie įsigyja būstą su paskola. Pirmiausia reikėtų užtikrinti būstų pasiūlą. Kita vertus, jei matome, kad stiprės spekuliaciniai sandoriai, perpardavinėjami nepastatyti būstai, galbūt tokias sutartis reikėtų privalomai registruoti ar notariškai tvirtinti.

– Matome valstybės veiksmus su šešėliu. Ko, jūsų manymu, reikėtų imtis?

– Valstybės finansai yra mokestinė politika. Mokesčiai formuoja didžiausią dalį valstybės biudžeto. Mes matome, kad mokesčių perskirstymas yra vienas mažiausių Europoje. Turime didelį PVM atotrūkį, kuris padidėjo nepaisant pastangų jį sumažinti.

Palaikome iniciatyvą peržiūrėti mokesčių lengvatas, bet labai svarbu nepamiršti, kad reikalinga platesnė mokesčių sistemos peržiūra. Galime labiau užtikrinti tolygesnį gyventojų pajamų apmokestinimą mažiau pagal veiklos formas, labiau pagal pajamas. Turėtume užtikrinti vienodesnes socialines garantijas savarankiškai dirbantiems. Yra galimybių supaprastinti mokestinę aplinką ir padidinti skaidrumą. Turėtume kreipti dėmesį į holistinę mokesčių sistemos pertvarką.

– Ir, aišku, svarbu didinti žmonių pasitikėjimą sumokamais mokesčiais, kad matytų sumokamų mokesčių naudą. Norėčiau paklausti, kokie jūsų prioritetai bankinėje sistemoje? Ko iš jūsų gali laukti bankų, kredito įstaigos?

– Mes turime koncentruotą bankų sistemą, daug dėmesio sutelkiame į ją, bet yra ir kas daugiau rinkos dalyvių. Turime 17 užsienio bankų skyrių. Jų augimo sąlygų užtikrinimas yra vienas iš prioritetų. Konkurenciją galima didinti tiek pritraukiant veikėjus iš kitų šalių, tiek sudarant sąlygas augti jau įsteigtoms institucijoms.

– Jūsų manymu, rinka yra pakankamai konkurencinga ir nereiktų dirbtinai stiprinti konkurencijos?

– Rinka yra koncentruota. Turime nuolat kylančias diskusijas dėl nepasitenkinimo bankinių paslaugų prieinamumu, finansinių paslaugų įkainiais. Tam pasitenkinimui atliepti reikėtų išgryninti problemą, imtis konkrečių veiksmų problemai spręsti.

Beje, ne visi sprendimai yra Lietuvos banko rankose. Reikalingi įstatymų pakeitimai, bendradarbiavimas su kitomis institucijomis, ekspertinis problemos išaiškinimas.

– Jūs nesate valstybinio banko entuziastas. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu?

– Sutarkime, ką vadiname valstybiniu banku. Jei kalbame apie nacionalinį plėtros įstaigų sujungimą, aš palaikau šią kryptį. Jei kalbame apie valstybės kapitalo komercinį banką, kaip priežiūros institucija, mes esame indiferentiški kapitalo požiūriu. Priežiūriniai reikalavimai taikomi visoms įstaigoms vienodai.

– Ar laukti naujų bankų atėjimo?

– Yra keturi bankai, apie kuriuos daugiausia kalbame. Yra dvi centrinės ir 60 kredito unijų, apie kurias kalbame mažiau. Lietuvoje šiuo metu veikia 17 užsienio bankų skyrių, penki yra procese. Tad taip, naujų bankų bus. Bet aš norėčiau pabrėžti – nesiorientuokime į skaičių. Orientuokimės į paslaugas, kurias bankai teiks visuomenei, kad minėtos problemos būtų išspręstos per didesnį pasirinkimą ir finansinį raštingumą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: G. Nausėda Seimo komisijos reikalauja įrodymų