Ekspertų teigimu, neigiamos visuomenės nuostatos yra vienas iš trijų didžiausių sunkumų, su kuriais Lietuvoje susiduria migrantai, o kalbos įgūdžių stoka sudaro sąlygas išnaudojimui darbo rinkoje.
Neseniai vyko tarptautinė nuotolinė konferencija „Dalyvaujamasis valdymas ir pilietinės visuomenės įsitraukimas formuojant tarpkultūrinę politiką“. Konferencijoje dalyvavo pranešėjai iš Lietuvos bei užsienio valstybinių ir savivaldos institucijų, nevyriausybinių organizacijų.
Susitikimo metu buvo apžvelgtas daugiakultūriškumo aspektas Lietuvoje, didžiausią dėmesį skiriant tautinėms mažumoms ir migrantams bei diskutuojama apie dalyvaujamojo valdymo taikymo iššūkius tiek mūsų šalyje, tiek ir kitose Europos šalyse.
Keblumai – dėl kalbos
Anot pranešimą konferencijoje skaičiusios „Diversity Development Group“ tyrėjos dr. Giedrės Blažytės, didžiausios kliūtys į Lietuvą iš ne Europos Sąjungos šalių atvykusiems žmonėms – tai lietuvių kalbos gebėjimų stoka, užimtumas, būsto paieška ir neigiamos visuomenės nuostatos.
„Lietuvių kalbos gebėjimai yra vienas svarbiausių sėkmingos integracijos faktorių – mokančiam kalbą lengviau susirasti darbą, būstą, socializuotis. Prieglobsčio gavėjams yra suteikiama galimybė lietuvių kalbos pagrindus įgyti Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre, vėliau kalbos mokytis integracijos programą tęsiant savivaldybėje.
Tačiau šiuo metu valandų skaičius, skiriamas kalbos ugdymui, nėra pakankamas, taip pat nėra vieningos kalbos mokymo metodikos.
Siekiant, kad ne ES piliečiai gebėtų įsisavinti kalbos žinias ir taip įgytų didesnį savarankiškumą, svarbu užtikrinti, kad kalbos ugdymas būtų pritaikytas prie skirtingų prieglobsčio gavėjų gebėjimų ir galimybių, o kursų turinį pritaikyti prie labiau praktinių situacijų“, – tikino dr. G. Blažytė.
Jos teigimu, svarbų vaidmenį ne ES piliečių integracijos procese atlieka NVO, kurios taip pat organizuoja lietuvių kalbos kursus ne tik prieglobstį šalyje gavusiems, bet ir kitais pagrindais į Lietuvą atvykusiems ne ES piliečiams.
Kuria infrastruktūrą
Konferencijoje daug dėmesio buvo skiriama gerajai integracijos praktikai. Su integracijos iššūkiais pirmiausia susiduria Kauno regionas ir Jonavos savivaldybė, mat čia veikia Ruklos pabėgėlių priėmimo centras, kuriame kurį laiką apgyvendinami pabėgėliai.
Jonavos rajono savivaldybė 2017 m. pradėjo kartu su Europos tarybos plėtros banku (CEB) finansuotą projektą „Pabėgėlių integracijos skatinimas“.
Per šį banką projektui iš Migrantų ir pabėgėlių fondo skirta 600 tūkst. eurų, Jonavos rajono savivaldybė prisidėjo 163 tūkst. eurų. Pagal šį projektą buvo atnaujintas daugiafunkcinis Jonavos kultūros centras, kuriame vyksta koncertai, kūrybinės dirbtuvės ir panaši kultūrinė veikla migrantams ir pabėgėliams.
Anot rajono mero Mindaugo Sinkevičiaus, šis centras suteikia galimybę susitikti, rengti bendrus renginius, megzti kultūrinius ryšius su vietine bendruomene.
Pasak M. Sinkevičiaus, pagal šį projektą Jonavoje taip pat buvo nupirkti penki 3-4 kambarių butai pabėgėlių šeimoms. Juose šiuo metu apgyvendintos šeimos iš Sirijos nuomos pagrindais, o po penkerių metų nuomininkai turės galimybę butus įsigyti rinkos kaina.
„Įprastai, kai migrantai perkeliami iš kitos ES valstybės, jie apsistoja Ruklos pabėgėlių priėmimo centre, ten praleidžia šiek tiek laiko, mokosi lietuvių kalbos, susipažįsta su kultūra, bet jie negali likti centre visam laikui.
Jie turi pradėti ieškoti būsto Lietuvoje, įsidarbinti, tad Jonavos rajono savivaldybė padeda išspręsti apgyvendinimo problemą, suteikti iš centro išeinantiems pabėgėliams namus“, – tikino M. Sinkevičius.
Padeda rasti darbą
Pabėgėlius stengiamasi įtraukti ir į švietimo sistemą, ir į darbo rinką. Šiuo metu Ruklos Jono Stanislausko mokykloje-daugiafunkciniame centre mokosi ir pabėgėlių vaikai. Dabar bendrojo ugdymo klases lanko 8, išlyginamąją lietuvių kalbos – 5 migrantų vaikai, dar 5 mokosi ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.
„Svarbu, kad jie nebūtų atskirti nuo visuomenės ir švietimo sistemos. Žinoma, kyla sunkumų, ypač dėl kalbos barjero. Prireikia bendrų pastangų efektyviai komunikacijai, kad švietimas apskritai būtų pasiekiamas pabėgėlių vaikams“, – sakė Jonavos rajono meras.
Pabėgėliams padedama ieškoti ir darbo. Savivaldybės administracija kartu su Ruklos pabėgėlių priėmimo centru ir Jonavos rajono socialinių paslaugų centru, vertina kiekvieno migranto poreikius, profesinę patirtį, motyvaciją likti ir dirbti Lietuvoje, o vėliau ieškoma potencialių darbo vietų, rengiami susitikimai.
Pabėgėliai Jonavos savivaldybėje įsidarbina statybose, baldų gamyboje, siuvėjais, kirpėjais, virtuvės darbuotojais, gamybos operatoriais.
„Diversity Development Group“ tyrėja dr. G. Blažytė pastebi, kad didžioji dalis migrantų į Lietuvą atvyksta iš Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos, nuo 2017 m. daugiausiai leidimų gyventi šalyje išduodama ketinantiems dirbti.
Didžioji dalis (apie 90 proc.), pastaraisiais metais į Lietuvą atvykstančių dirbti užsieniečių atvyksta įsidarbinti pagal trūkstamų profesijų sąrašą. Dažniausiai dirbama tolimųjų reisų vairuotojais, statybų sektoriuje, kai kuriose aptarnavimo srityse.
Anot jos, pastaruoju metu pasirodę žurnalistiniai tyrimai iškėlė ir užsieniečių išnaudojimo darbo rinkoje problemą, kai sutikdami dirbti už atlyginimą, kuris palyginus su atlyginimais kilmės šalyje neatrodo toks ir mažas, migrantai susitaiko su vergiškomis sąlygomis.
Tyrėjos teigimu, tokie pavyzdžiai atskleidžia, kaip lengva pasinaudoti žmonėmis, kurie nemoka vietinės kalbos, neturi galimybių gauti teisinių konsultacijų, o daugelis jų net ir nežino, kur galėtų kreiptis pagalbos.
Abipusis procesas
Gerąja praktika konferencijoje pasidalino ir Jonavos rajono socialinių paslaugų centras, kiekvienais metais padedantis 7 tūkst. įvairių problemų turintiems žmonėms, tarp jų – ir migrantams.
Anot centro direktorės Valentinos Demidenko, Jonavos bendruomenė turi dvidešimties metų patirtį gyvenant kartu su imigrantais iš įvairių šalių, o kiekvienais metais čia įgyvendinami įvairūs migrantų integracijos projektai bei programos.
Anot V. Demidenko, į migrantų integracijos procesą svarbu įtraukti ir vietines bendruomenes, mat integracija – sudėtingas abipusis procesas.
Specialistės teigimu, svarbu paruošti ne tik atvykėlius, kai kalbama apie kalbos mokymąsi, profesijos įgijimą, neformalų kultūrinį švietimą, bet ir vietinę bendruomenę, kad imigrantai būtų priimami, toleruojami, įtraukti į tarpkultūrinį bendravimą.
Etninių tyrimų skyriaus kasmet atliekama visuomenės nuostatų apklausa atskleidžia, kad Lietuvos gyventojų nuostatas, vienos ar kitos migrantų grupės atžvilgiu, labiau lemia ne aplinkybės dėl kurių atvykstama į šalį, bet kokią religiją užsienietis išpažįsta.
Pavyzdžiui, 2020 m. apklausos duomenys rodo, kad 62 proc. sutiktų, kad Lietuva priimtų krikščionis karo pabėgėlius, bet tik 34 proc. sutiktų dėl musulmonų karo pabėgėlių priėmimo. Anot dr. G. Blažytės, neigiamos visuomenės nuostatos taip pat artimai susijusios su kitais iššūkiais – būsto paieška, įsidarbinimo galimybėmis bei socialinių ryšių užmezgimu.
Pažeidžiama grupė
V. Demidenko pabrėžia, kad pabėgėliai – pažeidžiama migrantų grupė, nes dažnu atveju yra susidūrę su karo veiksmais, smurtu, badu, represijomis, tad dažnai turi psichologinių problemų, tokių kaip potrauminis streso sindromas, o atvykę į svečią šalį jie susiduria su integracijos naujoje aplinkoje sunkumais, kultūriniais ir ekonominiais iššūkiais.
Tačiau vietinės bendruomenės taip pat susiduria su gyvenimo kartu su migrantais sunkumais dėl kultūrinių, religinių, elgesio skirtumų, tarpkultūrinės komunikacijos keblumų. Svarbu, kad pabėgėliai nebūtų marginalizuojami, turėtų galimybių dalyvauti socialiniame bendruomenės gyvenime, turėtų saviraiškos ir socializacijos galimybę.
„Mūsų įgyvendinti projektai rodo, kad neformalaus ugdymo užsiėmimai, socialinė veikla, savanorystė yra tinkamiausi abipusiam migrantų integracijos paruošimui. Be to, svarbu neišskirti migrantų – bendros veiklos kartu su vietinėmis bendruomenėmis naudingos jų integracijai“, – patirtimi dalinosi V. Demidenko.
