Ne darbo sekmadieniai – lyg provokacija

Sekmadienius pavertę parduotuvių ne darbo dienomis lenkai sunervino pas juos apsiperkančius lietuvius. Bet dabar ir Lietuvoje „Norfa“ provokuoja prieš porą metų užgesusią diskusiją, kas būtų, jei sekmadieniais parduotuvės nedirbtų ar dirbtų trumpiau.

Jeigu sekmadieniais parduotuvės dirbtų gerokai trumpai, taip būtų išspręsta trumpo galiojimo produktų pasiūlos problema, o kartu ir darbuotojai galėtų atsipūsti. <br>lrytas.lt montažas.
Jeigu sekmadieniais parduotuvės dirbtų gerokai trumpai, taip būtų išspręsta trumpo galiojimo produktų pasiūlos problema, o kartu ir darbuotojai galėtų atsipūsti. <br>lrytas.lt montažas.
Jeigu sekmadieniais parduotuvės dirbtų gerokai trumpai, taip būtų išspręsta trumpo galiojimo produktų pasiūlos problema, o kartu ir darbuotojai galėtų atsipūsti. <br>V.Skaraičio nuotr.
Jeigu sekmadieniais parduotuvės dirbtų gerokai trumpai, taip būtų išspręsta trumpo galiojimo produktų pasiūlos problema, o kartu ir darbuotojai galėtų atsipūsti. <br>V.Skaraičio nuotr.
Jeigu sekmadieniais parduotuvės dirbtų gerokai trumpai, taip būtų išspręsta trumpo galiojimo produktų pasiūlos problema, o kartu ir darbuotojai galėtų atsipūsti. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jeigu sekmadieniais parduotuvės dirbtų gerokai trumpai, taip būtų išspręsta trumpo galiojimo produktų pasiūlos problema, o kartu ir darbuotojai galėtų atsipūsti. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Norfos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.<br>LR archyvo nuotr.
„Norfos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.<br>LR archyvo nuotr.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.<br>Pauliaus Gvildžio nuotr.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.<br>Pauliaus Gvildžio nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Apr 26, 2021, 10:00 AM

Sunku patikėti tuo, ką regi akys? Pyragų ir tortų vitrinos – tuščios, pieno produktų šaldytuvuose taip pat žioji ertmės. Nėra ir kitų greitai gendančių prekių – atvėsintų viščiukų broilerių, šaltienos ir kitų kulinarijos gaminių.

Tai buvo šeštadienis – vienos didžiųjų metų švenčių, taigi ir ne darbo dienos, išvakarės. Žmonės Vilniaus „Hyper Norfoje“ gausiai pirko viską, ko reikėjo šventėms, o trumpo galiojimo maisto produktų atsargų buvo tiek, kad neliktų laisvadieniui.

Tai – provokacija?

„Norfos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis mėgsta provokuoti. Jis buvo pirmasis, kuris paskelbė, kad per didžiąsias metų šventes – Kalėdas, o paskui ir per Velykas – „Norfos“ parduotuvės nedirbs. Dabar gi jis pradeda tašyti akmenį manydamas, kad vertėtų pajudinti sumanymą sekmadieniais dirbti kitaip. O gal nedirbti visai?

„Manyčiau, kad sekmadienis pirmiausia turėtų tapti sutrumpinta darbo diena. Pavyzdžiui, tądien parduotuvės galėtų dirbti keletą valandų, tarkim, nuo 10 iki 15 valandos.

Mes savo tinkle pamažu tai jau darome. Kai kurių parduotuvių darbo laikas sekmadieniais yra nuo 10 iki 16 arba 20 valandos. Tačiau yra ir išimčių – strategiškai svarbiose vietose esančios „Norfos“, pavyzdžiui, miesteliuose prie turgaus ar bažnyčios, sekmadieniais pradeda dirbti 9 val. ryto“, – aiškino D.Dundulis.

Pasak jo, sekmadieniais visai uždarius parduotuves kiltų problemų dėl greitai gendančių maisto produktų – tokių, kurių galiojimo laikas siekia vos 3 ar 4 dienas.

Tokie gaminiai – pieno produktai, mėsa, duona, įvairių rūšių mišrainės – yra greitai parduodami, kasdien jų užsakoma tiek, kad būtų išlaikytas ir nedidelis jų rezervas.

Jeigu prekės galiojimo laikas siekia vos tris dienas, atvežta šeštadienį ji turi būti parduota sekmadienį – pirmadienis būna paskutinė jos galiojimo diena. O paskutinę galiojimo dieną „Norfoje“ prekės apskritai pašalinamos iš prekybos.

Gaminiai, kurie dar tinkami naudoti, bet galiojimo laikas artėja link pabaigos, perduodami labdaros organizacijoms. „Anksčiau dar stengdavomės juos patys parduoti pigau, dabar tas kiekis yra labai nedidelis.

O tai, kas perlipa galiojimo laiką, išvežama utilizuoti“, – kalbėjo D.Dundulis.

Sekmadienį nedirba

Pasak D.Dundulio, yra valstybių, kuriose sekmadieniais didieji prekybos centrai nedirba. Tačiau juose net ir pirmojo būtinumo maisto prekės galioja gana ilgai, pavyzdžiui, duonos tinkamumo vartoti laikas gali siekti net 30 dienų.

„Vadinasi, norėdami visiškai nedirbti sekmadieniais turėtume ilginti maisto produktų galiojimo laiką – to padaryti be konservantų nepavyktų. Nemanau, kad Lietuvai tai tinkamas kelias, – kažin ar visuomenė to norėtų.

Nors pats asmeniškai norėčiau, kad parduotuvių darbuotojai sekmadieniais nedirbtų, būdamas prekybininkas matau ir didelę problemą. Todėl mano siūlymas būtų sekmadieniais dirbti maždaug devyniomis valandomis trumpiau.

Taip būtų išspręsta trumpo galiojimo produktų pasiūlos problema, o kartu ir darbuotojai galėtų atsipūsti“, – kalbėjo D.Dundulis. Anot jo, maždaug pusė tų darbuotojų, kuriems tenka sekmadieniais dirbti, galėtų tądien ilsėtis.

Paini logistika

Yra ir dar vienas niuansas: visos sąnaudos, kurios atsiranda prekybos grandinėje, yra įskaičiuotos į produktų kainą.

Jeigu produktai pasensta ir yra utilizuojami, šios paslaugos kaina taip pat atsiduria savikainoje, ir už visa tai sumoka pirkėjai. Tad jeigu sekmadienį parduotuvės apskritai neatvertų durų, yra tikimybė, kad padidėtų utilizuojamo maisto kiekis, ir tai, nors ir vos vienu kitu centu, vis dėlto kilstelėtų produktų kainas.

„Mums absoliučiai netinka lenkų sumanymas dirbti vieną sekmadienį per mėnesį, nes pas mus įvesta automatizuota prekių užsakymo sistema. Prekių tiekimo ciklas yra septynios dienos, ne mėnuo. Tad jeigu tik atsirastų nestandartinė savaitė, kiltų labai daug sumaišties.

Logistikai išties kyla daug sunkumų, kai nedirbama per Kalėdas ir Velykas. Tuomet visus užsakymus reikia pakeisti, ir tai daro ne kompiuterių programos, o žmonės“, – paaiškino pašnekovas.

Tiesa, Lenkija taikė pereinamąjį laikotarpį – parduotuvės nuo 2018-ųjų dirbo kas ketvirtą sekmadienį, o nuo 2020-ųjų sekmadieniais apskritai nebedirba.

Kaimynų prekybos centrai prisitaikė keisdami darbuotojų darbo laiką – penktadieniais ir šeštadieniais pailgino prekybos darbo laiką. Taip pat jie įvedė naują pamainą pirmadienio naktį, kurios metu paruošiamos patalpos ir pasirengiama naujai savaitei.

Aršios diskusijos

Pasak Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės, maždaug prieš porą metų profsąjungos kėlė šešių darbo dienų per savaitę idėją – norėta, kad sekmadienis būtų sugrąžintas prekybos sistemoje dirbantiems žmonėms, tačiau tas sumanymas buvo numarintas.

„Iš tų diskusijų su prekybininkais išeidavome nuo ginčių visi įkaitę – neradome nuomonių sąlyčio. Nors tuo metu buvome išanalizavę, kaip keistųsi prekybos centrai, koks poveikis būtų greitai gendančių maisto produktų pardavimui, argumentai neveikė.

Įmanoma taip padaryti – Europoje daug kur nedirbama sekmadieniais, Skandinavijoje – taip pat. Tiesiog reikėtų pereinamojo laiko pirkėjų srautams sutvarkyti“, – pasakojo I.Ruginienė.

Pasak jos, anuomet prekybos centrų atstovai laikėsi griežtos pozicijos – sekmadieniai laisvadieniais netaps, nes tai generuoja pajamas.

„Darbuotojų poilsis kai kuriems darbdaviams buvo paskutinėje diskusijos vietoje. Buvo teigiama, kad patys darbuotojai nori dirbti, nes nori daugiau užsidirbti. Ir apskritai ką veiks vartotojai, jeigu sekmadieniais parduotuvės nedirbs?

Mūsų nuomone, prekybos centrų darbuotojams reikia sudaryti daugiau galimybių ilsėtis. Manytume, jog pamainas galima taip sutvarkyti, kad viena diena žmonėms per savaitę būtų laisva ir kad jie galėtų pabūti su savo artimaisiais“, – kalbėjo I.Ruginienė.

„Darbuotojai tikrai nenori dirbti sekmadieniais. Idealiausia būtų jiems dirbti po 8 darbo valandas penkias dienas per savaitę, – nukirto ir D.Dundulis. – Bet dabar dėl konkurencijos to negalime sau leisti.

Jeigu pamainos esti ilgos, bendras norminių darbo valandų skaičius per mėnesį negali būti daug didesnis, nei numato teisės aktai. Todėl pas mus žmonėms yra galimybė rinktis, kokiu grafiku dirbti. Yra tokių, kurie nori dirbti blokais, kai kelias darbo dienas keičia tiek pat laisvadienių.“

I.Ruginienė prisiminė, kaip atliekant apklausą apie kitų valstybių patirtį vienas Norvegijoje dirbantis emigrantas pasakojo, kaip jis sureagavo į ne darbo sekmadienius. Vieną jų prabuvo su pustuščiu šaldytuvu, kitą, o tada jau iš anksto apsipirko taip, kad sekmadienio nereikėtų leisti pusbadžiu.

„Tai – ne vargas, tai tik planavimo klausimas“, – patikino pašnekovė.

Kiekvieno valia – apsispręsti

Pasak Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovės Rūtos Vainienės, viskas šioje situacija priklauso nuo konkretaus parduotuvės tinklo valios.

Juk taip buvo ir su Velykomis, ir su Kalėdomis – ne valstybė, o pačios prekybos įmonės atskirai sprendė, kaip joms dirbti ar nedirbti.

„Kiekvienas rinkos dalyvis – kiekvienas prekybos tinklas gali pats apsispręsti, kaip jam tvarkyti darbo ir poilsio dienas, ir pasirinkti jam priimtiną darbo laiką.

Tai darydamos prekybos įmonės gali tarpusavyje ir konkuruoti, nes jos žino, kaip geriausiai patenkinti savo pirkėjų poreikius. Tad jeigu kuri nors įmonė mano, kad jai prasminga dirbti trumpiau, bet kada gali tai padaryti.

Tačiau valstybės reguliavimo šioje vietoje negali būti. Jeigu sekmadienį kaip ne darbo dieną būtų norima įteisinti teisės aktais, tai jau būtų kišimasis į konkurenciją, o tai nepriimtina“, – aiškino R.Vainienė.

„Visa bėda ir yra tai, kad be teisinio reguliavimo mes pralaimėtume konkurencinėje kovoje. Jau padarėme, kiek galėjome, – su-trumpinome savo parduotuvių darbo laiką sekmadieniais.

Bet toliau vieni patys eiti nebegalime.

Valstybė bet kokiu atveju kišasi į verslą – tai neišvengiama. Pavyzdžiui, juk draudžiama svaigalus pardavinėti naktį, nors prekybininkai galbūt to norėtų. Taigi valstybė kuria taisykles, ir jų tenka laikytis“, – sakė D.Dundulis.

Pasak jo, verslas Lietuvoje po truputį bręsta. Ir tie sprendimai, kurie palankūs darbuotojams, taip pat pamažu subrandinami.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.