Įmonė kas 5 minutes pakrauna po didžiulį sunkvežimį skaldos – inspektoriai tokiais stebuklais nepatikėjo Papildyta UAB „Ekobazė“ komercijos vadovės komentaru

Pasirodo, Lietuvoje būna stebuklų: štai nė vieno darbuotojo neturinti įmonė sugeba per porą dienų perdirbti ir parduoti 20 tonų atliekų, o kita bendrovė įstengia kas 5 minutes pakrauti po didžiulį sunkvežimį skaldos. O kokia tikrovė?

Bendrovė tikina kas 5 minutes pakraunanti po didžiulį sunkvežimį skaldos.<br>P.Lileikio asociatyvi nuotr.
Bendrovė tikina kas 5 minutes pakraunanti po didžiulį sunkvežimį skaldos.<br>P.Lileikio asociatyvi nuotr.
Nors bendrovė „Ekobazė“ nuolat giriasi, kad jai ypač rūpi ekologija, aplinkosaugininkams taip neatrodo.<br>„Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
Nors bendrovė „Ekobazė“ nuolat giriasi, kad jai ypač rūpi ekologija, aplinkosaugininkams taip neatrodo.<br>„Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
Apsukrūs, tačiau įtartini atliekų perdirbėjai atsidūrė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų akiratyje.
Apsukrūs, tačiau įtartini atliekų perdirbėjai atsidūrė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų akiratyje.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Apr 28, 2021, 8:31 PM, atnaujinta Apr 29, 2021, 6:43 PM

Neįtikėtinai spartuoliško darbo faktus užfiksavę Aplinkos apsaugos departamento (AAD) inspektoriai stebuklais nepatikėjo. Pareigūnų nuomone, perdirbta produkcija juda tik popieriuose, o statybinės medžiagos gali būti paprasčiausiai išpilamos laukuose.

Neturėdamas įgaliojimų pradėti ikiteisminį tyrimą ir įtardamas, kad tokiais veiksmais ne tik daroma žala gamtai, bet ir klastojami dokumentai, grobstomi mokesčiai, AAD kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT).

Aptiko daug pažeidimų

Įtarimų, kad statybinės atliekos perdirbamos tik popieriuje, pareigūnams kilo vasario mėnesį atlikus neplaninį vienos didžiausių atliekų perdirbėjų bendrovės „Ekobazė“ patikrinimą.

Nors ši brolių Mariaus ir Karolio Kubilių valdoma įmonė nuolat giriasi, kad jai ypač rūpi ekologija, paaiškėjo, jog atliekos laikomos neįrengtose aikštelėse, jų kiekis gerokai viršija leistinas normas.

Tokiu būdu lyjant ar tirpstant sniegui nuotekos nuo apdorojamų atliekų pakliūva į bendrą miesto kanalizacijos sistemą arba sunkiasi į gruntinius vandenis.

Buvo konstatuota ir tai, kad įmonė, neturėdama leidimų, tvarkyti priimdavo lakiųjų durpių ir neapdorotos medienos pelenus.

Išpilta areštuotame sklype

Bet labiausiai inspektorius pribloškė Vilniaus rajone, Baltosios Vokės kaime esančiame sklype, išpiltos beveik 2 tūkst. tonų statybinių atliekų.

Pradėjus tirti, kaip tai atsitiko, bendrovės „Ekobazė“ atstovai paaiškino, kad atliekas perdavė piliečiui Olegui Bukinui.

Inspektoriai susisiekė su šiuo vyriškiu, tačiau jis paaiškino, kad tuo metu, kai buvo vežamos statybinės atliekos, jokių sutarčių su „Ekobaze“ nebuvo sudaręs, nebuvo gavęs ir jokių atliekų.

Be to, esą ir pats sklypas, kuriame buvo supiltos atliekos, priklauso visai kitam žmogui.

Maža to, antstolio sprendimu šis sklypas buvo areštuotas.

Vizualiai patikrinę teritoriją inspektoriai padarė išvadą, kad „Ekobazės“ atvežtos beveik 2 tūkst. tonų atliekų sudaro tik mažą dalį, – buvo aiškiai matyti, jog prieš tai ten galėjo būti išpiltas daug didesnis kiekis.

Pataisė dokumentus

Kilus įtarimui, kad statybinės atliekos gali būti perdirbamos tik popieriuje, AAD pareigūnai patikrino kitas su „Ekobaze“ verslo ryšiais susijusias įmones.

Pagal bendrovės „Lina Group“ dokumentus, praėjusių metų pabaigoje ši įmonė savo aikštelėse laikė 20 tonų atliekų daugiau, negu leidžiama.

Paklausti, kodėl laikomas per didelis atliekų kiekis, verslininkai dokumentus paprasčiausiai pataisė ir paaiškino, kad visos atliekos buvo apdorotos ir paverstos gargždu, skalda ar kitomis statyboms tinkamomis medžiagomis.

Kaip tai pavyko padaryti, patikrinimą atlikusiems pareigūnams buvo nesuprantama, mat vadinamojo perdirbimo metu įmonėje nedirbo nė vienas darbuotojas.

Paklausti, kur dingo tie perdirbti produktai, bendrovės atstovai paaiškino, kad 20 tonų esą apdorotos produkcijos perdavė „Ekobazei“.

Priminė fantastikos filmą

Dar daugiau įtarimų kilo patikrinus sostinės bendrovę „Vilniaus BDT“, kuri specializuojasi griaudama pastatus ir perdirbdama statybines atliekas.

Dokumentuose įmonė nurodė, kad vien sausio 29 dieną iš Kaune esančios savo aikštelės išvežė daugiau kaip 2 tūkstančius tonų atliekų.

Inspektoriai apskaičiavo, kad, norint išgabenti tokį kiekį atliekų, reikėjo kas 5 minutes pakrauti didžiulį sunkvežimį, kuriame telpa 25 tonos laužo.

„Tai padaryti galima tik fantastikos filmuose – juk per tas 5 minutes sunkvežimis turi įvažiuoti į aikštelę, ten apsisukti ir laukti, kol gana lėtai dirbantis keltuvas suvers beveik 30 tonų.

Ir iškart po to turi būti kraunamas kitas sunkvežimis“, – kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ stebėjosi vienas AAD specialistas.

Vaizdo įrašų negavo

Tačiau tuo keistenybės nesibaigė. Pagal bendrovės pildomus dokumentus, į tą pačią aikštelę Kaune buvo vežama daug statybinių atliekų ir iš tolimų Lietuvos vietovių – Klaipėdos, Šiaulių, Visagino, Panevėžio.

„Kokia logika vežti atliekas kelis šimtus kilometrų, kai paruošimo aikštelių yra beveik kiekviename rajone?

O buvo gabenama dešimtys tūkstančių tonų, kurių įmonė net nepajėgi apdoroti. Manau, atliekos iš tiesų buvo pašalintos netoli griovimo vietų ir tik dokumentuose nurodoma, kad išvežtos į Kauną“, – kalbėjo AAD pareigūnas.

Norėdami įsitikinti, ar išties buvo išvežtas ir atvežtas didžiulis kiekis atliekų ir perdirbtų produktų, AAD inspektoriai paprašė įmonių pateikti teritorijoje esančių vaizdo kamerų įrašus, tačiau jų negavo.

Buvo kreiptasi į tyrėjus

AAD direktoriaus pavaduotojas Jurgis Kazlauskas pripažino, kad aplinkosaugininkai neturi nei teisinių, nei techninių galimybių ištirti galimai neteisėtą veiklą, todėl buvo kreiptasi į FNTT.

„Įvertinus bendrovių pateiktus duomenis ir aplinkybes, atlikus patikrinimus vietoje AAD pareigūnai mano, kad kai kurios įmonės kartu su atliekų turėtojais vykdo apgaulingą apskaitą ir galimai klastoja dokumentus“, – teigiama FNTT nusiųstame rašte.

AAD taip pat paprašė tyrėjų atkreipti dėmesį į galbūt nusikalstamą statybinių atliekų perdavimo tarp įmonių schemą, kai viena bendrovė griauna pastatus, kita apdoroja atliekas, jas perduoda trečiai, pastaroji tokį „produktą“ naudoja, nors faktiškai pati jį gamina.

„Galimai tarp šių įmonių atliekų judėjimas vyksta tik dokumentuose, bet faktiškai atliekos pašalinamos netvarkytos.

Kilo įtarimų, kad statybinės medžiagos iš vieno bendrovės „Ekobazė“ padalinio į kitą vežamos fiktyviai, tik suformavus atliekų lydraščius, bet faktiškai jos niekur nevežamos, o šalinamos vietoje arba šalia esančioje teritorijoje“, – aiškino AAD pareigūnai.

Marinos Curko-Notkuvienės, UAB „Ekobazė“ komercijos vadovės komentaras:

Anoniminės viešai neprisistatančių asmenų viešai skleidžiamos interpretacijos menkina mūsų reputaciją ir daro didelę žalą verslui. Esame skaidriai veikianti ir atsakinga įmonė, laikomės nustatytų atliekų perdirbimo, sandėliavimo ir kitų aplinkosauginių reikalavimų, vykdome tvarią veiklą ir tausojame mus supančią aplinką, kad poveikis jai būtų kuo mažesnis.

Kaip ir daugelis kitų atliekų perdirbimo versle dirbančių įmonių, esame reguliariai ir be atskirų įspėjimų tikrinami Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų.

Bendro taršos leidime leistino vienu metu laikyti atliekų kiekio neviršijame. Turime leidimą vienu metu laikyti 14,5 tūkst. tonų atliekų, faktiškai vienu metu mūsų laikomas kiekis nesiekia net pusės mums nustatyto leistino kiekio. Paskutinio AAD patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Ekobazė“ neviršijo bendro leistino laikyti visų atliekų kiekio.

AAD atliekami patikrinimai taip pat privalo būti vykdomi laikantis teisės aktų reikalavimais. Tuo atveju jei yra nustatomas pažeidimas, AAD pareigūnai privalo surašyti protokolą, t. y. skirti baudą, surašyti privalomąjį nurodymą pažeidimams pašalinti. Šiuo atveju nesame gavę nei protokolo, nei privalomojo nurodymo pažeidimams pašalinti. Esame šokiruoti viešai metamų anoniminių kaltinimų, per 14 veiklos metų su tokiu atveju susiduriame pirmą kartą.

Į publikacijoje minimą vietą buvo suvežtos ne statybinės atliekos, o statybos arba griovimo atliekų perdirbimo metu pagamintas produktas – smulki skalda, dar vadinama atsijomis. UAB „Ekobazė“ turi Aplinkos apsaugos agentūros išduotą taršos leidimą, kuriuo remiantis per metus gali būti pagaminama daugiau kaip 20 tūkst. tonų skaldos. Produktas gaminamas Taršos leidime nustatytomis sąlygomis ir reikalavimais. Skalda ir atsijos yra pristatomi užsakovams ir naudojami kelių tiesimo darbuose, žemės sklypų lyginimo darbuose, t. y. tokie darbai kuriems netaikomi Statybos techninio reglamento (STR) reikalavimai.

UAB „Ekobazė“ gavo publikacijoje minimo užsakovo O. B. užsakymą pristatyti atsijas nurodytu adresu, tą ir padarėme. Informacijos apie sklypo areštą ir kitų aplinkybių mes nežinojome ir negalėjome žinoti. Su kitomis publikacijoje minimomis įmonėmis nesame susiję – tai yra konkuruojančios įmonės, vykdančios statybinių atliekų tvarkymo veiklą.

Lakiųjų durpių ir neapdorotos medienos pelenams, tvarkyti atskiri taršos leidimai nėra būtini, nes jie laikomi ne atliekomis, o šalutiniais gamybos produktais. Šie pelenai naudojami civilinėje inžinerijoje, statybose, tręšimui, kaip numatyta LR aplinkos ministro patvirtintose Medienos kuro pelenų tvarkymo ir naudojimo taisyklėse.

Nors ne visa mūsų gamybinio padalinio aikštelė yra padengta kieta danga, ant grunto laikome tik tuos produktus, kurie neturi įtakos gruntui – tai medienos skiedros, taip pat iš atliekų pagaminti produktai – smulki skalda arba atsijos. Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą apskritai nėra aiškumo, ar atsijos gali būti laikomos atliekomis. Nors Atliekų tvarkymo įstatymas įpareigoja Aplinkos ministeriją nustatyti kriterijus, tačiau iki šios dienos kriterijų nėra.

Vykdome atliekų apskaitą aplinkos ministro nustatyta tvarka, pildome duomenis GPAIS sistemoje. Pasitaiko atvejų, kad GPAIS lydraščius atliekų siuntėjai supildo pavėluotai, tačiau pavėluotai suformuoti ar užbaigti atliekų vežimo lydraščiai GPAIS negali būti prilyginami dokumentų klastojimu, juo labiau, kad lydraščių formavimo mes dažnu atveju net negalime kontroliuoti, kadangi juos formuoja ir į sistemą įkelia atliekų siuntėjai, o mes esame tik viena iš proceso šalių.

Su UAB „Vilniaus BDT“ mūsų nesieja jokie verslo ar kitokie ryšiai. Tai yra konkurencinę veiklą vykdanti įmonė, užsiimanti pastatų griovimo, statybinių atliekų tvarkymo veikla.

Absurdiški ir kaltinimai, kad UAB „Ekobazė“ statybines medžiagas veža fiktyviai, o „faktiškai šalina vietoje arba šalia esančioje teritorijoje“. Mūsų įmonė per metus pagal turimą taršos leidimą gali perdirbti daugiau kaip 20 tūkst. tonų statybos ir griovimo atliekų. Jei šios atliekos būtų šalinamos vietoje ar šalia esančioje teritorijoje, tokiu atveju per kelis metus susidarytų didžiausi atliekų kalnai. Kasmet mūsų įmonė yra patikrinama dešimtis kartų, patikrinimus atlieka AAD pareigūnai iš skirtingų Lietuvos miestų, tačiau niekada nesam sulaukę tokių absurdiškų ir šmeižikiškų kaltinimų.

Per pastaruosius metus sulaukiame labai daug neplaninių AAD patikrinimų, jie dažniausiai vyksta pareigūnams reaguojant į anonimiškai pateiktus skundus. Vienos iš konkuruojančių įmonių vadovas yra žodžiu pasakęs, kad ir toliau planuoja „nepalikti mūsų ramybėje“. Pastebime, kad jis nuolat lankosi šalia mūsų gamybinės teritorijos, filmuoja, fotografuoja, kelia įtampa darbuotojams. Dėl vieno tokių apsilankymų mūsų iniciatyva net esame kreipęsi į policiją. Taip pat pastebime, kad anoniminiai puolimai prasidėjo mums vykdant aktyvią plėtrą bei laimint didelių verčių viešuosius pirkimus, todėl neatmetame prielaidos, kad dažnėjančius patikrinimus lemia konkurentų veiksmai.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.