Seime kelią skinasi pataisos dėl nepatikimų tiekėjų eliminavimo iš e. ryšių rinkos

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas trečiadienį pritarė draudimui nepatikimiems gamintojams ir tiekėjams Lietuvoje dalyvauti elektroninių ryšių rinkoje, ypač diegiant penktos kartos mobilųjį 5G ryšį.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas trečiadienį pritarė draudimui nepatikimiems gamintojams ir tiekėjams Lietuvoje dalyvauti elektroninių ryšių rinkoje, ypač diegiant penktos kartos mobilųjį 5G ryšį.<br>M.Patašiaus nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas trečiadienį pritarė draudimui nepatikimiems gamintojams ir tiekėjams Lietuvoje dalyvauti elektroninių ryšių rinkoje, ypač diegiant penktos kartos mobilųjį 5G ryšį.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 28, 2021, 2:27 PM, atnaujinta Apr 28, 2021, 7:43 PM

Kinijos „Huawei“ atstovas sako, jog iš rinkos eliminavus ją bei kitus nepatikimus tiekėjus jų nuostoliai gali siekti iki 256 mln. eurų. Anot jo, naujos taisyklės bus taikomos ir 4G kūrėjams, nes 5G ryšys „statomas“ ant 4G.

„Norime pasakyti, kad Lietuva nori būti Vakarų technosferos dalimi“, – posėdyje teigė komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Įstatymo pakeitimai numato, kad radijo dažniai 5G ryšiui būtų skiriami tik įvertinus, ar šio ryšio tinklams naudojama įranga atitinka nacionalinio saugumo interesus.

Ryšių reguliavimo tarnybą ketinama įpareigoti kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl 5G tinklams naudojamos įrangos įvertinimo.

Ryšio operatoriai, jau naudojantys šio kriterijaus neatitinkančią aparatūrą ir įrenginius, turėtų juos pasikeisti iki 2025 metų pabaigos. Kitaip jie negalės pretenduoti į valstybės skiriamus radijo dažnius 5G ryšiui.

Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius įsitikinęs, kad terminas pakeisti įrangą nėra per trumpas.

„Ta įranga, kurią reikės pakeisti, tikrai ne šiais metais įsigyta, natūralus jos gyvavimo ciklas yra septyneri metai, tai atėjus tam laikui (2025 metų pabaigai – BNS) didžioji jos dalis bus pakeista“, – svarstė jis.

„Mūsų žiniomis, jau po 2023 metų esminių problemų neturėtų būti“, – pridūrė viceministras.

Tačiau jis pabrėžė, kad dabar nėra informacijos, kiek Lietuvoje yra įrangos, galbūt keliančios grėsmę šalies saugumui.

„Informacija yra prieštaringa. Kokia reali situacija... skirtinguose formatuose girdime skirtingas operatorių pastabas, kokio dydžio ir masto tai yra problema. Nauja sistema, kuri numato informacijos surinkimą, parodys realią situaciją“, – tvirtino M. Abukevičius .

Jo teigimu, Krašto apsaugos ministerija nustatys įrangos, kuri bus vertinama nacionalinio saugumo požiūriu, sąrašą.

„Kalbėsime tik apie kritinius komponentus, kurie susiję su aktyviąja įranga. Pasyviosios įrangos mes iš tikrųjų nevertinsime nacionalinio saugumo požiūriu, bet reikia suprati, kad kai kurie elementai ir kai kurios investicijos į pasyviąją įrangą turi politinę kainą“, – teigė viceministras.

„Įstatymas, kur gaminama įranga nereguliuoja, reguliuoja, kas gamina, kur yra gamintojo būstinė ir kas gamintoją kontroliuoja“, – pridūrė M. Abukevičius

Jis pabrėžė, kad pataisų teikti notifikuoti Europos Komisijai nereikia.

Tuo metu Seimo Teisės departamento atstovas Edvinas Mušinskas iškėlė klausimą, kaip reikės elgtis įmonėms, kurių naudojami įrenginiai ar programinė įranga neatitiks nacionalinio saugumo reikalavimų.

„Ar būtų sankcija, ar atsakomybė ir kokia už tą mėnesį, jeigu įmonė veiks, kol bus tinkrinimai? Viskas gerai, jeigu pasako, kad atitinka nacionalinio saugumo reikalavimus“, – svarstė teisininkas.

Teisinės ir lobizmo įmonės „Rex consultorum“, Lietuvoje atstovaujančios „Huawei“, vadovas Gintaras Kalinauskas mano, kad priėmus pataisas 5G rinka pasikeis – joje liktų „Nokia“ ir „Ericson“, o „Huawei“, tikėtina, pasitrauktų.

Jo teigimu, dėl to tiesioginiai operatoriams ir „tam žaidėjui, kuris nebedalyvaus rinkoje“ nuostoliai dėl įrangos, tarptautinių organizacijų skaičiavimais, pateiktais Europos Komisijai, gali siekti iki 256 mln. eurų.

G. Kalinauskas įspėjo, kad įstatymas bus taikomas ir 4G kūrėjams, nes 5G ryšys „statomas“ ant 4G.

Jis priekaištavo, kad Lietuva kuria itin griežtas taisykles.

„Vokietija pasirinko branduolio įrangos sertifikavimą kaip jautrią technologiją. Jiems svarbiausia automobilio variklis, o mes kaip nacionalinio saugumo objektą bandysime reguliuoti visą automobilį – padangas, stiklus, visą įrangą“, – teigė jis.

M. Abukevičius atšovė, kad „britai, iš pradžių sakę, kad užteks variklio, paskui, įvertinę saugumą ir rizikas, nusprendė, kad reikia įtraukti ir kitus elementus“.

Lietuvos karinė žvalgyba Kinijos „Huawei“ dalyvavimą kuriant 5G tinklą yra įvardijusi kaip rizikos veiksnį dėl komunistinės Kinijos įstatymų, įpareigojančių bendroves dalytis informacija su valdžia.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ visoje Lietuvoje jau pradėjo diegti naujos kartos „Ericsson“ bazines mobiliojo ryšio stotis, kurios pakeis iki šiol naudotą „Huawei“ įrangą. „Telia Lietuvos“ vadovas Danas Strombergas (Donas Striombergas) pernai BNS sakė, kad „Telia“ atsisako „Huawei“ įrangos ir dėl geopolitinių priežasčių.

„Huawei“ atstovai BNS tuomet teigė apgailestaujantys, kad „Telia“ sprendimams įtakos daro geopolitika.

Ricky Chen, „Huawei“ vadovo Baltijos šalyse, komentaras:

Nors šiandien Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė Elektroninių ryšių įstatymo ir Nacionaliniam saugumui svarbių objektų apsaugos įstatymo pakeitimams, bet tam, kad šie pasikeitimai įsigaliotų, sprendimą turi patvirtinti ir parlamentas bei Ekonomikos komitetas. Norime pabrėžti, kad ryšio tinklai netaps saugesniais jei rinka bus apribota, o tiekėjai bus šalimami be jokių įrodymų apie neteisėtą veiklą.

Toks svarbus sprendimas dėl planuojamų pakeitimų turėtų būti kruopščiai įvertintas ir priimtas tik po išsamių konsultacijų su atitinkamomis susijusiomis šalimis, įskaitant telekomunikacijų operatorius, pramonės įstaigas, tiekėjus ir kt. Todėl dabartinė situacija tuo pačiu yra ir testas Lietuvos teisėkūros sistemos patikimumui – ar bus atsižvelgta į kitų, inicijuotos įstatymo pataisos paveiktų šalių nuomonę, ar bus išvengta vienos iš šalių dominavimo priimant tokį svarbų sprendimą?

Esame pasaulyje pirmaujantis, patikimas ir labiausiai tikrinamas informacijos ir ryšių technologijų tiekėjas, turintis ne vieną ekspertų pripažintą saugumo sertifikatą. Todėl tikimės, kad mums pavyks užmegzti konstruktyvų dialogą su Lietuvos valdžios institucijomis. „Huawei“ jau 17 metų prisideda prie skaitmenizacijos skatinimo Lietuvoje, ir per šį laiką neturėjo nei vieno saugumo incidento – esame pasiryžę ir toliau dirbti tam, kad Lietuva išliktų konkurencinga diegiant naujos kartos skaitmeninius sprendimus Lietuvai.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.