1283,5 euro, arba 40 eurų daugiau už artimiausią konkurentą. Štai tokį atlyginimą, neatskaičius mokesčių, šiemet kovą užsidirbo „Norfos“ prekybos tinklo darbuotojai.
„Lidl“ darbuotojams mokėta alga pagal vadinamąją atlyginimų medianą – visą mėnesį įmonėje išdirbusių darbuotojų atlyginimą – šįkart siekė 1242 eurus.
Už šių dviejų tinklų rikiavosi kiti trys – „Maxima“, „Iki“ bei „Rimi“, kuriuose atlyginimų mediana atitinkamai sudarė 946,5 euro, 955,2 euro ir 981,6 euro.
Tokius prekybos bendrovių duomenis apie darbuotojų atlygį kovą ką tik paskelbė įmonių kreditingumo portalas rekvizitai.lt.
Skaičiuoja individualiai
Prekybos tinklai konkuruoja ne tik paslaugų kokybe, darbo laiku, bet ir atlyginimais. Įdėtam darbui proporcinga alga ir sutarimas su vadovais bei bendradarbiais buvo ir liks vienos svarbiausių darbuotojų motyvavimo priemonių.
Ne vidurkis, bet atlyginimų mediana parodo, kiek iš tikrųjų uždirba įmonių darbuotojai. Nes rekvizitai.lt arba „Sodros“ apskaičiuojamas vidurkis nėra tikslus parametras.
Įprasta, kad užsienio kapitalo bendrovėms vadovauja iš užsienio atvykę vadovai. Jiems mokamos solidžios algos įskaičiuojamos į bendrą atlyginimų vidurkį. Todėl jis tampa tokio dydžio, kokio realiai darbuotojai nemato.
„Šiuo metu „Norfos“ tinkle esame įdarbinę 3360 žmonių. Dalis iš jų yra motinystės arba tėvystės atostogose, tad realiai šiuo metu jų dirba apie 3 tūkst. Vadinasi, kas antras darbuotojas kovą gavo didesnį atlyginimą, nei kad yra nurodomas medianoje, – apie 1283 eurus“, – sakė „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.
Kovą „Norfos“ atlyginimų mediana tapo gerokai aukštesnė už vasarį ir apskritai ji yra didžiausia stebint duomenis nuo 2020-ųjų pradžios.
Pasak D.Dundulio, tam įtakos turėjo keli veiksniai.
„Vienas jų – pakelti tam tikrų darbų įkainiai. Kartkartėmis juos didiname atsižvelgdami į tam tikras specialybes. Šįkart didėjo bakalėjos bei pramoninių prekių krovimo įkainiai ir daržovių skyriaus priežiūros įkainis.
Apskritai įkainius nuolat didiname. Mano noras – pagal atlyginimų medianą iš prekybos tinklų užimti pirmąją vietą. Ir tai jau įvyko.
Kitas veiksnys, darantis įtaką algų dydžiui, – darbo rezultatai, kurie apskaičiuojami pagal specialias formules. Kuo efektyviau dirbama, tuo didesnė tampa ir alga.
Žmonės vertina tai, kad už jų pastangas gerai dirbti yra sumokama. Ir atvirkščiai – jeigu atlyginimas nebus motyvuojantis, darbuotojai mažiau stengsis“, – aiškino D.Dundulis.
Pavyzdžiui, kasininko atlyginimas priklauso nuo asmeninės ir parduotuvės apyvartos, taip pat nuo aptarnautų klientų skaičiaus. Salės darbuotojo algai įtaką daro iškrautų prekių kiekis per tam tikrą darbo valandų skaičių.
„Pas mus viskas prognozuojama. Pavyzdžiui, prekių užsakoma atsižvelgiant į kiekvienos parduotuvės apyvartą. Žinant, kiek jų bus iškraunama, numatoma ir tai, kiek bus darbo ir kiek tam reikės darbuotojų.
Tačiau algų didėjimas nėra susijęs su pandemija. Šiemet prekių srautai nebešokčioja taip neprognozuojamai, kaip būta pernai pavasarį, kai karantinas sukėlė paniką. Tuo metu pardavimas buvo stichiškas, tačiau viskas jau nurimo – užsakymai yra prognozuojami“, – aiškino pašnekovas.
Susiję straipsniai
Pinigus reikia užsidirbti
„Yra parduotuvių, kuriose lankausi gana dažnai, kalbuosi ne tik su jų vadovais, bet ir darbuotojais. Jaučiu jų gerą reakciją į algų pokyčius.
Tačiau padidėjęs atlyginimas yra kintamas reiškinys, prie kurio greitai įprantama. Ir tai savaime suprantama. Kiekvienam darbdaviui tenka su tuo susitaikyti, kitaip nė nebus – alga, kuri šiuo metu yra gera, po kurio laiko taps per maža“, – kalbėjo pa- šnekovas.
Ir jam, kaip ir kitų tinklų vadovams, tenka girdėti replikas, kas gi jiems trukdo mokėti dar didesnes algas.
„Bet pinigus juk reikia uždirbti. Visi tie, kurie valdo verslą ir jo finansus, gerai žino, kad neužsidirbdama verslo įmonė ilgai didelių atlyginimų nemokės. Tai abipusis rezultatas, kuris priklauso ir nuo darbuotojų įdėto darbo, ir nuo technologijų pažangos.
Tokiam pat darbui atlikti šiuo metu „Norfos“ prekybos tinkle reikia gerokai mažiau darbuotojų, nei jų būta anksčiau.
Tenka girdėti, kad mūsų konkurentai įveda automatinę darbo planavimo sistemą esą pirmieji Baltijos šalyse. Bet tokia sistema – vadinamąja „Workforce Planning“ – mes jau naudojamės dešimtį metų“, – užsiminė „Norfos“ savininkas.
Išleidžia atostogų
Prekybos sistemoje sausis ir rugsėjis būna mažiausios apyvartos mėnesiai.
Pasak D.Dundulio, tai žinant darbo laikas organizuojamas taip, kad parduotuvėse liktų mažiau darbuotojų, – mažinamas darbo valandų skaičius atsižvelgiant į automatinės darbo planavimo sistemos rodmenis.
„Tuo metu, kai darbuotojų reikia mažiau, daliai jų siūloma išeiti atostogų. Tai logiškas sprendimas, nes atostogpinigiai skaičiuojami pagal vidurkį ir darbuotojui daug naudingiau gauti gerus atostogpinigius ir pailsėti, nei stumdytis parduotuvėje su kolegomis be darbo.
Taigi parduotuvių vadovai turi taip suorganizuoti darbą, kad jo būtų užtektinai ir žmonės galėtų normaliai užsidirbti“, – paaiškino pašnekovas.
Užklausus apie darbuotojų kaitą D.Dundulis paaiškino, kad tai yra neišvengiamybė.
„Negerai, kai darbuotojų kaita per didelė, blogai, kai ji per maža. Paprastai duomenys apie tai nėra skelbiami. Bet, kiek žinau, pas mus ji mažiausia iš prekybos tinklų.
Mūsų sistemoje didžiausia kaitos problema – vadovai. Ten, kur kolektyvas sutaria su direktoriumi, kaita būna minimali.
Bet kartais būna problemų, kai paskirtas parduotuvės vadovas kažkodėl nesugeba rasti su darbuotojais bendros kalbos. Visko būna – juk esame žmonės. Todėl reikia duoti laiko ir vadovui, ir darbuotojams, kad jie suprastų vieni kitus ir tai, kokias klaidas daro, ir jas ištaisytų“, – paaiškino „Norfos“ savininkas.
Taigi daugumoje „Norfos“ tinklo parduotuvių įsidarbinti nėra lengva – visos darbo vietos jose yra užimtos. O kai taip nutinka, jose dirbantys žmonės patys atsakingiau žiūri į tą darbą – brangina tai, ką turi. Daugumoje „Norfos“ tinklo parduotuvių įsidarbinti nėra lengva – visos darbo vietos jose yra užimtos.
Algoms įtaką daro ir parduotuvių našumas
Ekonomistas Tadas Povilauskas
„Pastarieji metai, tiksliau trylika mėnesių, šiam prekybos sektoriui buvo aktyvaus darbo laikas. Vieni skundėsi dėl koronaviruso atsiradusiu darbų trūkumu, o prekybos tinklams, atvirkščiai, krūvis dar labiau padidėjo, bet kartu padidėjo ir šio sektoriaus pajamos.
Šių metų pirmieji trys mėnesiai, kai dar nedirbo ne maisto prekių parduotuvės, šias pajamas dar labiau augino. Kai kurie prekybininkai dėl to pyko, kad jiems nebuvo leidžiama dirbti.
Pirkėjų srautas persimetė į parduotuves, kuriose dominuoja maisto produktai, bet tuo pat metu parduodama ir nemažai ne maisto prekių. Taigi šie metai buvo palankūs pajamoms augti ir kartu didėjo galimybės tinklams daugiau uždirbti. Natūralu, kad ir algos šiame sektoriuje nemažai paaugo.
Taip pat buvo mokama įvairių priedų per pirmąjį karantiną – už sudėtingas veiklos sąlygas, kai dar trūko visų apsaugos nuo koronaviruso priemonių ir pardavėjai dirbo didesnės rizikos zonoje.
Kadangi buvo finansinių galimybių, darbuotojus buvo galima motyvuoti didinant algas.
Nederėtų pamiršti ir to, kad nuo 2020-ųjų sausio didėjo minimali mėnesinė alga, ir šiemet nuo sausio ji paaugo. Tai daro įtaką algų augimui.
Skirtumai tarp prekybos tinklų išmokamų algų visada buvo maždaug tokie pat: „Norfa“ ir „Lidl“ dalijosi pirmąsias pozicijas, o kituose tinkluose algos buvo maždaug 300 eurų mažesnės.
Yra ir toks matmuo kaip vienam darbuotojui tenkančios pajamos, apskaičiuotos pagal tinklo apyvartą. „Lidl“ ir „Norfa“ ji būdavo didžiausia, natūralu, kad ir geresnę algą sumokėti darbuotojams yra didesnės galimybės – efektyvumas jose didesnis.
Tačiau yra ir kitų niuansų, pavyzdžiui, „Maximos“ parduotuvės išsibarsčiusios po visą Lietuvą, jų yra ir nedideliuose – 2–5 tūkst. gyventojų turinčiuose miesteliuose.
Tuo metu „Lidl“ parduotuves yra sutelkęs didesniuose miestuose. Didžiuosiuose miestuose didesnis ir algų lygis, regionuose – mažesnis. Tai taip pat turi įtakos algų vidurkiui.“