Šiemet valstybės skola gali viršyti 52 proc. Tačiau finansų ministrė siūlo žiūrėti į bendrą situaciją, kaip gyvename ne tik mes, bet ir visa ES.
„Galų gale, turime kovidinę situaciją, kai tam tikri verslai dar negali veikti. Didelės išlaidos socialinei ir sveikatos apsaugai.
Man atrodo, daug svarbiau išlaikyti darbo vietas ir išvengti kaštų ilguoju laikotarpiu. Jei šiandien pataupysime, kitą dieną galbūt mokėsime triskart daugiau“, – kalbėjo G.Skaistė.
Jos teigimu, skola natūraliai auga, nes pajamos auga lėčiau nei priešpandeminiu laikotarpiu, o išlaidos – gerokai didesnės.
Pasak ministrės, biudžeto konsolidavimui reikia protingo laiko – numatyta vidutiniu laikotarpiu skolą stabilizuoti. „Turime vienkartines išlaidas, kurios susijusios su kovido suvaldymu. Tikėtina, kad jų vidutiniu laikotarpiu tiesiog nebeliks. Galbūt liks vakcinavimo išlaidos. Išlaidų, tiesiogiai susijusių su darbo vietų subsidijavimu, prastovų mechanizmu, kitais metais turėtų nebelikti“, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo G.Skaistė.
Papildomų priemonių reikės ilgalaikiams įsipareigojimams tokioms išlaidoms kaip pensijų, darbo užmokesčio didinimas. Tam Vyriausybei reikės ieškoti papildomų priemonių. Anot ministrės, 2021 m. pirmąjį ketvirtį numatyta skolos suvaldymo strategiją. Bet pirminiai žingsniai – mokesčių lengvatų, valstybės funkcijų peržiūra.
Vertindama šalies ekonominę būklę G.Skaistė teigė, kad bendros ekonominės tendencijos neblogos. „Bendra ekonomikos sveikata gera. Mūsų prognozės kovą šiems metams prognozavo 2,6 proc., kitiems metams – 3, 2 proc. ekonomikos augimą. Bet reikia atkreipti dėmesį, kad į tai nebuvo įtrauktos išlaidos, susijusios su „Naujos Lietuvos“ planu. Vidutiniu laikotarpiu to plano įgyvendinimas prie bendrojo vidaus produkto (BVP) įgyvendinimo kasmet galėtų prisidėti apie 1,7 proc.“, – teigė ministrė.
Jos teigimu, žiūrint į tai, kaip ekonomika sukasi, matyti, kad problemų yra keliuose taškiniuose sektoriuose.
Atsižvelgiant į tai, kad tarptautinės organizacijos visas pagalbos priemones rekomenduoja daryti laikinas, Finansų ministerija savo ruožtu siūlo tokias priemones: pritarti 1,5 m. galiosiančiai pridėtinės vertės mokesčio lengvatai nukentėjusiems sektoriams. Parengtas pelno mokesčio atskaitymas. Pagal jį įmonės, kurios 2020 m. patyrė nuostolį, galėtų susimažinti 2019 m. mokėtiną pelną.
Biudžeto pajamų surinkimo tendencijos rodo, kad, lyginant su planu, pajamos per pirmąjį ketvirtį geriau renkamos 11,2 proc., o, lyginant su praėjusiais metais, kai pandemijos dar nebuvo, pajamos 8,5 proc. didesnės. „Iš to daryti grandiozinių sprendimų negalima, tačiau tendencijos neblogos.
Auga ir gyventojų pajamų mokesčio surinkimas. Tai rodo, kad gyventojų pajamos auga“, – vertino G.Skaistė.
Finansų ministerijos modeliavimai rodo, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu turėtų išlikti žemiau 2 proc. Tačiau yra rizikų, kad pasaulinė situacija susiklostys taip, kad ji gali būti ir didesnė.
