LBA: indėliai kaip investicinė priemonė prarado savo prasmę

Lietuvos gyventojai vis dar taupo nepakankamai, o verslui suteikiama pernelyg mažai galimybių naudotis alternatyviais finansavimo šaltiniais, sako Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė. Ji taip pat priduria, kad gyventojų santaupų, laikomų indėliuose, netinka laikyti taupymu.

Indėliai kaip investicinė priemonė prarado savo prasmę.<br>T.Bauro nuotr.
Indėliai kaip investicinė priemonė prarado savo prasmę.<br>T.Bauro nuotr.
E.Čipkutė.<br>Lietuvos bankų asociacijos nuotr.
E.Čipkutė.<br>Lietuvos bankų asociacijos nuotr.
Indėliai kaip investicinė priemonė prarado savo prasmę.<br>T.Bauro nuotr.
Indėliai kaip investicinė priemonė prarado savo prasmę.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

May 12, 2021, 1:27 PM

„Gyventojai kol kas taupo tikrai nepakankamai. Matome, kad gyventojų taupymo norma yra tik 4 proc. – ES vidurkis yra 3 kartus didesnis (12 proc.).

Ypač kalbant apie investicijos į finansines priemones, vertybinius popierius, fondus, Lietuvoje investicijos sudaro tik 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), kai ES vidurkis yra gerokai didesnis (31 proc.)“, – Mokesčių darbo grupės posėdyje trečiadienį teigė E.Čipkutė.

Tuo tarpu kalbėdama apie verslus Lietuvoje, ji pažymėjo, kad šiems vis dar trūksta alternatyvių finansavimo šaltinių.

„Neturime aktyvios kapitalo rinkos. Tai turi nemažai pasekmių, ir viena pagrindinių yra tai, kad įmonės turi mažesnes galimybes prieiti prie alternatyvių finansavimo šaltinių. Šiuo metu vis dar dominuoja bankinis finansavimas. Vis dėlto manome, kad mūsų verslui būtų geriau turėti kuo daugiau alternatyvų finansuoti savo veiklą“, – kalbėjo ji.

E.Čipkutė taip pat akcentavo, kad nebėra prasminga taupyti lėšas pasitelkus indėlius.

Indėliai kaip investicinė priemonė prarado savo prasmę maždaug prieš 15 metų. Po praeitos krizės įžengėme į žemos palūkanų normos erą ir šiuo metu taupyti ar kaupti tokia forma nėra prasminga. Infliacija „valgo“ gyventojų santaupas, kai jos yra bankuose“, – sakė ji.

„Palūkanų norma nuo 2015 m. praktiškai yra 0 proc., o infliacija vidutiniškai 2 proc. Koks bus pandemijos efektas – dėl didelio likvidumo rinkoje galime tikėtis, kad infliacija didės. Tad gyventojų santaupos, kurias sukaupė, ypač pandeminiu laikotarpi, dėl to tirps.

Juolab kad ir mūsų indėlių kiekis sistemoje didėjo. Bet kaip rodo ir Lietuvos banko apklausos, vis dėlto žmonės laiko santaupas daugiausia indėliuose, o tai nėra taupymas“, – akcentavo E.Čipkutė.

Tuo tarpu Finansų ministerijos siūlymus skatinti gyventojus investuoti į sutelktinio finansavimo platformas E.Čipkutė vertino atsargiai.

„Kalbant apie pasiūlymus dėl sutelktinio finansavimo platformos – galime apie tai diskutuoti, bet vis dėlto tai yra gana rizikingi produktai, dar nėra pakankamai informacijos apie juos. Jeigu norėtume plačiajai visuomenei, ne profesionaliems investuotojams, siūlyti jas, reikėtų taikyti atitinkamas apsaugos investuotojams priemones“, – tikino ji.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.