„Ekonomikos atsigavimo priemonės, pandeminės ir popandeminės, turi būti finansuojamos, tačiau vėl kalbame apie tai, iš ko ir kaip. Iš šiandien pateiktų biudžetų matome, kad toliau einama paprasčiausiu keliu, t. y. skolinamasi.
Valstybės skola auginama tikrai nepadoriai daug, iki 8,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Dar daugiau – mes matome tendenciją, kad iki 2023 metų gali būti priartėta prie Mastrichto kriterijaus. Tai – dar viena raudona lemputė“, – žurnalistams prieš Seimo posėdį teigė S.Skvernelis.
Anot jo, vis dar neaišku, kokiomis priemonėmis bus valdoma auganti valstybės skola.
„Neturime jokios tvarios skolos valdymo strategijos, tiesiog nematome ir nežinome, kaip ji bus administruojama, kaip bus dengiama. Nesvarbu, kad šiandien palūkanos skolinantis yra tikrai geros – neaišku, kas bus po kelerių metų“, – kalbėjo jis.
S.Skvernelis taip pat pabrėžė, kad nerimą kelia registruojamos papildomos mokesčių lengvatos.
„Nesimato, kad būtų kažkokia alternatyva skolinimuisi, dar daugiau – registruojamos įvairių mokesčių mažinimo pataisos ir lengvatos, kurios taip pat neprisidės prie biudžeto surinkimo. Tai tikrai kelia nerimą, ir tokį biudžetą bus sunku palaikyti“, – teigė jis.
G. Skaistė: kai kurie praėjusios Vyriausybės projektai turėjo mažai ką bendro su COVID-19 pandemijos valdymu
Reaguodama į S.Skvernelio kritiką, finansų ministrė Gintarė Skaistė savo ruožtu teigė, kad didėjantis biudžeto deficitas yra sąlygojamas ne tik priemonių, taikomų siekiant susidoroti su COVID-19 pandemija, bet ir praėjusios Vyriausybės padidintų išmokų.
„Man atrodo, pirmiausia mūsų pareiga yra išsaugoti darbo vietas ir tam reikia skirti lėšų bei numatyti tam tikras priemones, kurios būtų skirtos ne tik karantino laikotarpiu, kai veiklos yra ribojamos, bet ir sklandžiam grįžimui į normalų gyvenimą. Natūralu, kad visos priemonės turi savo kainą, ir biudžeto deficitas išties yra didelis.
Tačiau turiu pastebėti, kad ne visos lėšos, kurios yra numatytos biudžete, skirtumas tarp pajamų ir išlaidų, yra susijęs su koronaviruso situacija. Natūralu, kad jau buvusioji Vyriausybė didino tam tikras išmokas neturėdama tvarių pajamų šaltinių, ir ta skylė biudžete yra susijusi tikrai ne tik su COVID-19 pandemija“, – žurnalistams sakė ji.
G.Skaistė taip pat teigė, jog buvusi Vyriausybė dažnai skolinosi įgyvendindama mažai ką bendro su COVID-19 pandemija turinčius projektus.
„Priminsiu Sauliui Skverneliui, kad jis taip pat skolinosi nevaržomai ir turbūt neieškojo kitų papildomų šaltinių savo priemonėms įgyvendinti ir finansuoti tai, kas kartais, atrodo, su COVID-19 pandemija turėjo mažai ką bendro“, – sakė ji.
„Tarkime, kalbant apie priemones ekonomikai skatinti, vienas iš pavyzdžių yra Plungės pirties rekonstrukcija ir rekonstravimas į stoginę. Nežinau, kiek tai yra susiję su pandemija, bet tokių projektų yra tikrai nemažai iš praėjusios kadencijos“, – pridūrė ministrė.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė atmeta opozicijos lyderio Sauliaus Skvernelio kritiką dėl valstybės skolos augimo. Pasak premjerės, skola auga pakankamai ženkliai, bet tai lemia aiškios ir objektyvios priežastys.
Pasak premjerės, kai 2020 metais buvusi Vyriausybė teikė šių metų biudžeto projektą, buvo tikimasi 3,3 proc. realaus BVP augimo ir 5,2 proc. nominalaus BVP augimo.
„Dabar tos projekcijos peržiūrėtos žemyn, ir nors šių metų ekonominės raidos faktas turbūt bus geresnis negu Vyriausybė ir Finansų ministerija tikėjosi kovo mėnesį, tačiau nebus tiek geresnis, kiek tikėjosi S. Skvernelio Vyriausybė rudenį.
Tuo metu teikiamame biudžeto projekte skolos augimas buvo numatytas 4,5 mlrd. eurų, dabar teikiamame biudžeto projekte yra numatytas skolos augimas 3,8 mlrd. eurų. Jeigu ponas Skvernelis tai vadina nepadoriu, nežinau, kaip jis būtų pavadinęs savo originalų biudžetą“, – žurnalistams Seime antradienį sakė I.Šimonytė.
Pasak premjerės, šįmet skolos augimą lemia objektyvios priežastys.
„Akivaizdu, kad skola auga gana ženkliai, ir dėl to yra nesmagu. Kita vertus, yra labai aiškios ir objektyvios priežastys, dėl kurių skolos augimas yra pakankamai ženklus šiais metais. Sakyčiau, maždaug 3,5 proc. punkto yra kovidiniai poreikiai, kurie, jeigu situaciją mums pavyktų suvaldyti, bus vienkartinės išlaidos, kurios nepersikels į ateinančius metus“, – sakė premjerė.
„Tačiau yra dar krūva pereinamojo deficito, kuris pereina iš ankstesnių priimtų sprendimų dėl išlaidų, kurios nepadengtos pajamomis, ir apie tai reikės papildomai diskutuoti, nes grįžti į Mastrichto kriterijus anksčiau ar vėliau Lietuvai teks“, – sakė I.Šimonytė.
Patikslintame 2021 m. biudžeto įstatymo projekte numatoma, kad šių metų valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis sudarys 11 824,4 mln. eurų, arba 5,1 proc. (572,3 mln. eurų) daugiau nei šiuo metu patvirtintame 2021 metų valstybės biudžeto plane.
2021 metais valstybės biudžeto pajamos, neįskaitant ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų, sieks 9 047,3 mln. eurų, t. y. bus 0,7 proc. (58,7 mln. eurų) didesnės nei patvirtintame plane.
Planuojama, kad bendras biudžeto deficitas augs iki 8,4 proc., o skolos lygis šiemet sieks 52,3 proc.
