Seime prasidėjo diskusijos dėl atnaujinto šių metų biudžeto: baiminamasi ekonomikos perkaitimo

Seimui antradienį pateiktas atnaujintas 2021 metų valstybės biudžetas. Jo priėmimas Seime planuojamas birželio 22-ąją, antradienį pranešė Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas konservatorius Jurgis Razma.

Seime prasidėjo diskusijos dėl atnaujinto šių metų biudžeto.<br>T.Bauro nuotr.
Seime prasidėjo diskusijos dėl atnaujinto šių metų biudžeto.<br>T.Bauro nuotr.
Seime prasidėjo diskusijos dėl atnaujinto šių metų biudžeto.<br>T.Bauro nuotr.
Seime prasidėjo diskusijos dėl atnaujinto šių metų biudžeto.<br>T.Bauro nuotr.
G.Nausėda, V.Čmilytė-Nielsen.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Nausėda, V.Čmilytė-Nielsen.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Nausėda.<br>T.Bauro nuotr.
G.Nausėda.<br>T.Bauro nuotr.
G.Skaistė, I.Šimonytė.<br>T.Bauro nuotr.
G.Skaistė, I.Šimonytė.<br>T.Bauro nuotr.
M.Navickienė.<br>T.Bauro nuotr.
M.Navickienė.<br>T.Bauro nuotr.
S.Skvernelis.<br>V.Skaraičio nuotr.
S.Skvernelis.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Skaistė.<br>T.Bauro nuotr.
G.Skaistė.<br>T.Bauro nuotr.
J.Razma.<br>T.Bauro nuotr.
J.Razma.<br>T.Bauro nuotr.
V.Ąžuolas.<br>T.Bauro nuotr.
V.Ąžuolas.<br>T.Bauro nuotr.
M.Majauskas.<br>T.Bauro nuotr.
M.Majauskas.<br>T.Bauro nuotr.
M.Majauskas, R.Morkūnaitė-Mikulėnienė, I.Šimonytė, G.Landsbergis.<br>T.Bauro nuotr.
M.Majauskas, R.Morkūnaitė-Mikulėnienė, I.Šimonytė, G.Landsbergis.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

May 18, 2021, 12:10 PM, atnaujinta May 18, 2021, 2:32 PM

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, koronaviruso krizės padariniams mažinti, pagalbos priemonėms ir naujai ar ilgiau nei planuota trunkančiai pagalbai finansuoti šiemet numatoma skirti papildomai apie 580 mln. eurų.

Jos teigimu, dokumentas tikslinamas siekiant suvaldyti pandemijos pasekmes ir finansuoti verslą bei gyventojus pasibaigus karantinui, kad būtų galima sklandžiai grįžti į normalų gyvenimą.

„Pagrindinės lėšos nukreipiamos į sveikatos sektorių, į socialinės apsaugos priemones ir tam tikros mokestinės pagalbos priemonės, nukreiptos į labiausiai nukentėjusius sektorius“, – Seime teigė finansų ministrė, pristatydama patikslintą biudžeto projektą.

Iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) šiemet numatyta apie 150 mln. eurų investicijų, vienišo asmens išmokai ir neįgaliųjų įdarbinimui – apie 30 mln. eurų.

„Geresnius lūkesčius dėl darbo užmokesčio fondo ir bendrojo vidaus produkto augimo suvalgo pagalbos verslui priemonės, tikėtina tai yra laikina lengvata, kuri yra planuojama, kad galios pusantrų metų“, – aiškino ministrė.

Dėl laikinos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo, kultūros ir sporto sektoriams šiemet pajamų į biudžetą bus nesurinkta 36,5 mln. eurų.

Šių metų valstybės biudžeto pajamas siūloma didinti 572,254 mln. eurų (5,1 proc.), o išlaidas – 731,69 mln. eurų (4,6 proc.). Su pandemija kovojančių medikų atlyginimų priedams PSDF biudžete papildomai siūloma skirti beveik 75 mln. eurų.

2021 metų „Sodros“ biudžeto pajamas numatyta didinti 60,214 mln. eurų (1,2 proc.), o išlaidas – 61,854 mln. eurų (1,2 proc.). Iš valstybės biudžeto „Sodrai“ bus skirta 60 mln. eurų ligos išmokoms kompensuoti.

Vyriausybė biudžeto deficitui finansuoti ir kitoms reikmėms šiemet ketinama pasiskolinti 5,7 mlrd. eurų – apie 0,4 mlrd. eurų daugiau nei buvo planuojama gruodį (5,3 mlrd. eurų).

Šių metų valdžios sektoriaus deficitas turėtų siekti 8,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 1,4 punkto daugiau nei pernai gruodį patvirtintame biudžete.

„Deficitas yra ženklus, nes pandemijos suvaldymas turi savo kainą“, – sakė ministrė.

Valstybės skola, praėjusių metų pabaigoje sudariusi 47,3 proc. BVP, šiemet turėtų išaugti iki 52,3 proc., o 2023 ir 2024 metais stabilizuotis ties 58,1 proc. BVP.

„Mūsų tikslas neperžengti Mastrichto kriterijaus“, – teigė G.Skaistė. Anot ministrės, vidutiniu laikotarpiu skolos kaina „išlieka žemame lygyje“ – iki 0,2 proc.

„Skolintis galimybės šiandien yra pakankamai palankios“, – teigė ministrė.

Tačiau G.Skaistė pabrėžė, kad matant kitų šalių skolos augimą, tikėtina, kad po tam tikro laiko ir centrinių bankų politika gali keisti ir skolų aptarnavimo kaštai ilguoju laikotarpiu išaugtų.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad deficito augimas nėra pavojingas, nes gyvenama ekstremaliomis sąlygomis.

Seimo diskusijų dėl patikslinto 2021 m. biudžeto metu G.Skaistė teigė, kad vienas iš pagrindinių siekių – sušvelninti galimus neigiamus finansinių paramos priemonių nutraukimo pasibaigus COVID-19 pandemijai, padarinius. Visgi kol vieni parlamentarai abejojo, ar patvirtinus biudžetą nebus rizikuojama ekonomikos perkaitimu ir infliacija, kiti pasigedo daugiau skolinimosi galimybių.

Patikslintame 2021 m. biudžeto įstatymo projekte numatoma, kad šių metų valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis sudarys 11 824,4 mln. eurų, arba 5,1 proc. (572,3 mln. eurų) daugiau nei šiuo metu patvirtintame 2021 metų valstybės biudžeto plane.

2021 metais valstybės biudžeto pajamos, neįskaitant ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų, sieks 9 047,3 mln. eurų, t. y. bus 0,7 proc. (58,7 mln. eurų) didesnės nei patvirtintame plane.

Planuojama, kad bendras biudžeto deficitas augs iki 8,4 proc., o skolos lygis šiemet sieks 52,3 proc.

„Iš esmės šis biudžeto pakeitimas yra skirtas pandemijos pasekmėms suvaldyti, užbaigti pandeminį periodą. Taip pat jis skirtas popandeminiam periodui, kai kuriamos papildomos priemonės, kurios turėtų užtikrinti sklandų grįžimą į normalų gyvenimą, finansuoti.

Šiame biudžete pagrindinės lėšos yra nukreipiamos į sveikatos apsaugo sektorių, socialinės apsaugos priemones, taip pat mokestinės pagalbos priemones, kurios yra nukreiptos į labiausiai nukentėjusius sektorius“, – Seime sakė patikslintą 2021 m. biudžetą pristačiusi finansų ministrė G.Skaistė.

Anot jos, minėtomis priemonėmis ketinama COVID-19 paramos priemonių nutraukimą artimiausioje ateityje padaryti sklandesnį.

„Dabartiniai vakcinavimo tempai ir planai leidžia tikėtis, kad šiais metais grįšime į normalų gyvenimą, todėl norint užtikrinti, kad paramos priemonių atsisakymas nebūtų ir nedarytų neigiamo poveikio Lietuvos ekonomikai, yra kuriamos tam tikros pereinamojo laikotarpio priemonės, kol ekonomika galės veikti visiškai laisvai“, – tikino G.Skaistė.

Patikslintame biudžete COVID-19 priemonėms sveikatos apsaugos srityje numatyta skirti papildomai 265,3 mln. eurų. Tuo tarpu socialinės apsaugos sričiai papildomai siūloma skirti 238,5 mln. eurų.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas abejojo, ar didėjantis biudžeto deficitas negresia šalies ekonomikos perkaitimu.

„Ar nematote ekonomikos perkaitimo rizikos, atsižvelgiant į tai, kad ekonomika auga? Ar nematote rizikos, kad su tokiu reikšmingu fiskaliniu deficitu ir postūmiu augančią ekonomiką galime pastūmėti kiek daugiau, kas gali lemti kainų augimą?“, – klausė jis.

Savo ruožtu G.Skaistė pažymėjo, kad infliacijos prognozės šiuo metu yra tvarios.

„Kalbant apie infliacijos augimą, Finansų ministerijos prognozėse jis yra numatytas 1,8 proc. su tam tikrų rizikų matymu, kad visgi jis gali augti. Tačiau bet kokiu atveju infliacijos lygis neturėtų būti labai ženklus ir artimiausiais metais jis neturėtų viršyti 2 proc. lygio, kuris laikomas vis dar tvariu“, – sakė ji.

Negana to, ministrė pabrėžė, kad biudžeto deficito augimui didelės įtakos padarė praėjusios Vyriausybės prisiimti įsipareigojimai.

„Kalbant apie biudžeto deficitą, jis išties yra ženklus, pandemijos suvaldymas turi savo kainą. Tačiau atkreipsiu dėmesį, kad, nepaisant to, jog daugelis galvoja, kad visos šios lėšos yra susijusios su pandemijos suvaldymu, priminsiu pirminį 2021 m. biudžetą, rengtą buvusios Vyriausybės, kur lėšų pandemijai suvaldyti nebuvo numatyta, bet jau tuo metu biudžeto deficitas sudarė 5 proc.“, – sakė ji.

„Didelė dalis biudžeto deficito yra ilgalaikiai įsipareigojimai, nepagrįsti ilgalaikiais finansavimo šaltiniais, ir dėl to tikrai rudenį turėsime priimti tam tikras priemones, susijusias su mokesčių keitimu“, – pridūrė G.Skaistė.

Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Valius Ąžuolas teigė, kad ekonomika patikslintu biudžetu yra stabdoma.

„Pažiūrėjus į naująjį biudžeto projektą susidaro vaizdas, kad Finansų ministerijos tikslas yra kuo labiau stabdyti ekonomiką, nors žinoma, kad kiekvienas įlietas euras į ekonomiką grįžta mokesčių pavidalu. Iš RRF fondo avansine forma buvo galima gauti lėšas ir įlieti apie 900 mln. eurų ekonomikai šiais metais. Jūs palikote tik 150 mln. eurų.

Naikinama savivaldybių žvyrkelių programa – minus 20 mln. eurų. Mažinama valstybės investicijų programa, nors ją buvo galima perskirstyti projektams, kurie yra vykdomi ir kuriems trūksta finansavimo. Tos pačios savivaldybės yra paliktos be galimybės pasiskolinti. Kodėl pasirinkta kryptis stabdyti ekonomiką?“ – klausė jis.

„Net nežinau, kaip atsakyti, nes patys sau prieštaraujate: vienu momentu sakote, kad didiname valstybės skolą nepadoriai, kitu atveju sakote, kad stabdome ekonomiką“, – atsakydama teigė G.Skaistė, taip primindama antradienį buvusio premjero, LVŽS frakcijos nario Sauliaus Skvernelio išsakytą kritiką, kad valstybės skola naujame biudžeto projekte auga nepadoriai.

G.Skaistė priminė, kad RRF fondo avansas, neįvykdžius numatytų projektų, tegali siekti 13 proc.

„Kalbant apie RRF avansą, jis bus įmokėtas 13 proc., tiek, kiek numato RRF reglamentas, ir daugiau lėšų gauti neįvykdžius projektų nėra galimybių. RRF finansavimas yra atliekamas tada, kai įvykdomas projektas, atsiskaitoma už rodiklius, tuomet yra pervedamos papildomos lėšos.

13 proc. avansas yra įmokamas į valstybės biudžetą nepaisant to, kada projektas bus įgyvendintas. Tai ir bus padaryta“, – sakė ji.

Reaguodama į kritiką dėl lėšų tam tikriems projektams mažinimo, G. Skaistė teigė, kad jos yra perskirstomos.

„Žvyrkelių programa yra sumažinta 20 mln. eurų tiesiog todėl, kad tos pačios lėšos yra nukreipiamos savivaldybių vietinės reikšmės keliams. Tiesiog jų paskirtis yra keičiama. Nežinau, kodėl dėl to ekonomika turėtų nukentėti“, – teigė ji.

„Tuo tarpu savivaldybių galimybės skolintis, jei nežinojote, yra apribotos konstituciniu fiskalinės drausmės įstatymu, kuriame pasakyta, kad savivaldybės negali turėti daugiau išlaidų nei turi pajamų“, – pridūrė ji.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė Seimui pristatė patikslinto 2021 metų „Sodros“ biudžeto projektą.

Jame numatyta pajamas didinti 60,214 mln. eurų (1,2 proc.), o išlaidas – 61,854 mln. eurų (1,2 proc.).

Iš valstybės biudžeto „Sodros“ biudžetui planuojama papildomai skirti 60 mln. eurų ligos išmokoms, padidėjusioms dėl pandemijos, kompensuoti.

Numatoma, kad „Sodros“ šių metų pajamos turėtų siekti 5,188 mlrd. eurų, išlaidos – 5,053 mlrd. eurų, o perteklius – 134,595 mln. eurų – 1,64 mln. eurų (1,2 proc.) mažiau nei patvirtintame biudžete (136,235 mln. eurų).

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.