„Turbūt patiems reikia gyventi ir išgyventi. Bet šituo sunkiu periodu po karantino, kada mes tikrai didžiąja dalimi dirbome nuostolingai, tai būtų didelė pagalba. Turėtumėm paramą iš valstybės, kad galėtume grąžinti valstybei tuos mokesčius, kuriuos sukaupėm per karantino laikotarpį – tas skolas“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo restorano vadovas Raimondas Kairys.
Papildomų 28,5 euro išmokų nuo liepos sulauktų ir skurdžiausiai gyvenantys vieniši pensininkai bei neįgalieji. O nuo kitų metų 32 eurų vienišųjų pensiją gautų jau visi vieniši senjorai ir neįgalieji.
Tačiau pakoregavus biudžetą prastovose esantiems darbuotojams valstybės pagalba palaipsniui turėtų mažėti. Liepos mėnesį ji siektų 100 proc. atlyginimo, bet ne daugiau nei viena minimali alga, o rugsėjį – 70 proc. minimalios algos.
Taip pat siūloma siaurinti 260 eurų išmokų mokėjimą savarankiškai dirbantiems asmenims. Nuo liepos ją gautų tik tie, kurie patyrė apribojimų ir kurių apyvarta pandemijos metu krito ne mažiau 30 procentų.
„Šitas biudžeto patikslinimas turi labai konkretų tikslą: jis planuoja tas išlaidas, kurios yra papildomai reikalingos dėl užsitęsusios pandeminės situacijos, kas ir buvo deklaruota, kuomet buvo teikiamas naujos Vyriausybės šių metų biudžeto projektas gruodžio mėnesį.
Buvo iš karto deklaruota, kad poreikiai, susiję su pandemija, ne taip lengvai prognozuojami. Pagrindinės eilutės: tai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamos priemonės prastovoms ar išmokos besiverčiantiems savarankišku darbu, kitom išmokom, taip pat Sveikatos apsaugos ministerijos poreikiai dėl vakcinavimo, testavimo, medikų priedų mokėjimo“, – teigė premjerė Ingrida Šimonytė.
Nors Valdantieji sako, kad biudžetą koreguoti verčia kova su pandemija, opozicija 700 mln. eurų didėjančias išlaidas ir valstybės skolos augimą vadina nepadoriu.
„Iš pateikto biudžeto matome, kad toliau einama paprasčiausiu keliu: skolinamasi, nepadoriai daug, iki 8,5 proc. bendrojo vidaus produkto auginama valstybės skola.
Dar daugiau: mes matome tendenciją, kad iki 2023 metų gali būti priartėta prie Mastrichto kriterijų. Tai dar viena raudona lemputė – neturime jokios tvarios skolos valdymo strategijos, nematome, nežinome, kaip bus administruojama, kaip bus dengiama, nesvarbu, kad šiandien tikrai geros palūkanos, tačiau neaišku, kas bus po keleto metų“, – kritiką žėrė Seimo opozicijos lyderis Saulius Skvernelis.
Į tai I.Šimonytė atsakė, kad 2020 m. buvusi Vyriausybė teikė šių metų projektą, kuriame buvo numatytas 4,5 mlrd. eurų skolos augimas. Dabartiniame projekte numatytas 3,8 mlrd. eurų skolos augimas.
„Jei S.Skvernelis tai vadina nepadoriu, nežinau, kaip jis būtų pavadinęs savo biudžetą“, – atsikirto premjerė.
Tuo metu turto valdymo bendrovės „ INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė kalba atvirai: „Kyla didelis nerimas, ar mes ne per dosniai tą ekonomiką gelbstime? Nes, palyginti su kitomis šalimis, kurios patyrė gerokai gilesnius nuosmukius, jų biudžeto deficitai yra mažesni“.
Planuojama, kad patvirtinus patikslintą biudžetą, bendras deficitas sieks 8,4 proc. bendrojo vidaus produkto.
