Kai kurios ES šalys ne vienus metus mainais už investicijas dalija trečiųjų valstybių piliečiams savo pasus, nors tokia procedūra jau sukėlė daug pasipiktinimo.
Dabar panašiu keliu nusprendė sukti ir Rusija – Michailo Mišustino vadovaujamas ministrų kabinetas paskelbė rengiantis programą, pagal kurią už pinigus bus galima nesunkiai įsigyti leidimą gyventi šioje šalyje.
Kvies tiktai verslininkus
Nors konkretūs reikalavimai dar nėra žinomi, aišku tik viena – ši programa bus skirta verslininkams. Ir ne visiems, o tik pasiryžusiems į Rusijos ekonomiką investuoti bent šiek tiek apčiuopiamesnę sumą.
„Šiuo metu svarstome, kad mainais už pasą investicijos turėtų būti ne mažesnės kaip 30 mln. rublių (328 tūkst. eurų). Šias lėšas būtų galima įdarbinti dviem būdais: arba steigti įmonę, arba įsigyti nekilnojamojo turto“, – aiškino ekonomikos plėtros ministras Maksimas Rešiotkinas.
Europoje toks modelis vadinamas „auksiniu pasu“, tik ten investuoti reikia kelis kartus daugiau.
Tačiau pinigų nestokojantys Rusijos verslininkai patys mielai kuriasi ES šalyse.
Antai vien Maltoje tokių asmenų yra apie 700, daugiausia stambių Rusijos kompanijų aukščiausio lygio vadovai. Jie mainais už leidimą gyventi ir keliauti po ES šiai salai jau sumokėjo apie pusę milijardo eurų.
Kol kas tik išvyksta
Kol kas nelabai suprantama, kas norės tokiomis sąlygomis investuoti Rusijoje. Mat kol kas verslininkai tik bėga iš šios šalies.
Dar 2017-aisiais buvo apskaičiuota, kad per 13 metų pasitraukė apie 20 tūkstančių milijonierių (skaičiuojant turtą JAV doleriais), arba po pusantro tūkstančio kasmet.
Tendencijos nėra guodžiančios ir dabar.
Pernai rudenį paskelbti apklausos rezultatai parodė, kad iš Rusijos norėtų išvykti kas šeštas jos pilietis, o amžiaus grupėje nuo 25 iki 34 metų – kone kas trečias.
O atvykstančių užsienio verslininkų kaip ir nėra.
Daugiausia imigruoja menkai kvalifikuoti darbuotojai iš Vidurinės Azijos ir Užkaukazės valstybių arba pabėgėliai iš Donbaso (Ukraina). Pernai Rusijoje leidimą nuolat gyventi gavo vos 203 Vokietijos piliečiai ir 148 atvykėliai iš JAV.
Pinigų tikrai nestinga
Kita vertus, kai vyksta toks prakutusių žmonių nutekėjimas, nieko stebėtina, kad M.Mišustino vadovaujama vyriausybė siekia prisivilioti naujų verslininkų.
Tačiau, kaip pažymėjo laikraštis „Trud“, kažkodėl rusai emigruoja ir sėkmingai verčiasi užsienyje, užuot tai darę savo šalyje.
Galbūt Rusijai trūksta, pavyzdžiui, pinigų? Taip neatrodo. Nacionalinės gerovės fonde jau sukaupta 13,546 trilijono rublių (148 mlrd. eurų), fizinių asmenų indėlių šalyje – 33,67 trln. rublių (368 mlrd. eurų).
Sudėję gautume sumą, prilygstančią pustrečių metų Rusijos federaliniam biudžetui.
Tiek pat būtų galima tikėtis nebent pardavus pusantro milijono pasų užsienio verslininkams, tačiau tai būtų kone trečdalis Sankt Peterburgo gyventojų.
Tad laisvų pinigų yra, tik į ekonomiką jie nepatenka. Kodėl? Galbūt dėl to, kad ji reguliuojama toli gražu ne pagal įprastas rinkos taisykles.
Tai supranta ir valdžia, kuri jau įkūrė 33 ypatingąsias ekonomines zonas ir net 103 pagreitintos plėtros teritorijas. Jose veikiančios įmonės gali laikytis toli gražu ne visų Rusijoje galiojančių įstatymų ir mokesčių tarifų.
Jau paskelbta, kad netrukus bus kuriama dar 30 ypatingųjų ekonominių zonų. Net 26 iš jų tiesiogiai valdys valstybė.
Kitaip tariant, Kremlius supranta, kad verslą privilioti gali tik siūlydamas daugybę lengvatų. Ten, kur tokių zonų nėra, ekonomika toliau pasmerkta gaivaliotis.
Briuseliui „auksiniai pasai“ jau įgriso
Europos Komisija dar pernai pradėjo sutarties pažeidimų procedūrą prieš „auksinius pasus“ itin aktyviai dalijančias šalis – Maltą ir Kiprą.
Kol kas jokių teisinių veiksmų nebuvo imtasi, tačiau Komisija paragino visas panašią schemą taikančias šalis nares apriboti vizų bei pasų išdavimą trečiųjų šalių piliečiams.
Pavyzdžiui, tokiam asmeniui įsikurti Maltoje atsieina apie 900 tūkst. eurų, Kipre – dar brangiau. Skaičiuojama, kad Malta iš tokio „verslo“ iš viso jau yra gavusi arti pusantro milijardo eurų.
Nevyriausybinių organizacijų teigimu, pasinaudodami tokiais pasiūlymais per pastarąjį dešimtmetį ES šalių pasus gavo apie 6 tūkst., o leidimą gyventi – maždaug 100 tūkst. asmenų iš trečiųjų šalių. Juos priviliojusios valstybės iš to galėjo uždirbti apie 25 mlrd. eurų.
