Metinis namų kainų augimas Švedijoje dabar siekia net 23 proc., o tai, anot ekonomisto, sparčiausias augimo tempas per visą istoriją. Butų kainų augimas taip šoktelėjo iki 12 proc.
Panašios tendencijos stebimos ir kitose išsivysčiusiose šalyse.
„Pavyzdžiui, JAV metinis būsto kainų augimas paspartėjo iki 12 proc. (sparčiausias augimas nuo 2006 m.), o daugelyje Europos Sąjungos šalių kainos taip pat auga sparčiausiai nuo 2005–2006 m. būsto kainų burbulo laikų.
Įdomu tai, kad realus būsto kainų augimas (t. y. atsižvelgiant į infliaciją) EBPO šalyse yra sparčiausias nuo 1973 m.“ – rašė Ž.Mauricas.
Tačiau jo tokios tendencijos nestebina, nes „pandemija ateina ir praeina, o ekonomikos skatinimas – lieka“.
„Pavyzdžiui, po 2003 m. SARS epidemijos Honkonge būsto kainos 2004 m. pakilo net 30 proc., tad panašu, kad istorija kartojasi (nebent centriniai bankai ir vyriausybės spustels stabdžių pedalą)“, – paminėjo jis.
Anot Ž.Maurico, būsto rinkos paklausą lemia keli veiksniai. Vienas iš jų yra tai, kad gyventojai karantino metu daugiau laiko leidžia namuose, tad atkreipia didesnį dėmesį į esamo būsto trūkumus, o juos dažnai matant ateina ir noras įsigyti naują būstą.
Kadangi tikėtina, jog žmonės ir toliau daugiau laiko dirbs iš namų, atsiras ir noras turėti atskirą darbo erdvę. Todėl, pasak ekonomisto, ieškoma erdvesnių butų ar namų. „Namų kainos Švedijoje auga sparčiau nei butų“, – paminėjo Ž.Mauricas.
Dar viena priežastis naujam būstui įsigyti – sutaupyta nemaža pinigų suma dėl įvestų apribojimų kelionėms į užsienį bei laisvalaikio paslaugoms. „Lietuvoje namų ūkių indėlių suma per COVID-19 krizė išaugo net 20 proc.“ – paskaičiavo jis.
Taip pat kaip vieną iš priežasčių Ž.Mauricas įvardija ir žmonių baimę, kad dėl beprecedenčio pinigų įliejimo į ekonomiką jų santaupos ateityje nuvertės, tad gyventojai dalį savo lėšų investuoja į būstą.
„Itin žemos palūkanų normos taip pat skatina investicijas į būstą, nes kitos alternatyvos arba yra fiksuoto „nuostolingumo“ (pavyzdžiui, daugelio euro zonos šalių VVP pajamingumas yra neigiamas net labai ilgo laikotarpio), arba labai rizikingos (pavyzdžiui, akcijų kainos jau yra pasiekusios prieškrizines aukštumas). Tad investuotojai ieško alternatyvių investicijų“, – pasakojo ekonomistas.
Visgi jis ragino kai ko nepamiršti ir būti sąmoningiems.
„Kuo aukščiau kilsi – tuo žemiau gali nukristi“, tad linkiu nepamesti sveiko proto, juolab, kad, kuo labiau kaista būsto rinka, tuo didesnė tikimybė, kad vyriausybės ir centriniai bankai pradės ją vėsinti. Tad vakarėlio pabaiga gali ateiti gerokai anksčiau, nei daugelis tikisi šiuo metu. Be to, nereikia sudėti visų kiaušinių į vieną pintinę ir bet kuriuo atveju reikia diversifikuoti savo investicinį portfelį“, – rekomendavo Ž.Mauricas.
