Siūlomas loterijų apmokestinimas piktina sporto bendruomenę: Seimo nariai galėjo būti suklaidinti

Seimo ketvirtadienio darbotvarkėje numatytas balsavimas dėl Loterijų įstatymo pataisų pateikimo. Siūlomi įstatymo pakeitimai sulaukė neigiamos sporto organizacijų ir loterijų organizatorių reakcijos. Projekte numatoma pakeisti loterijų mokesčio bazę ir vietoj dabar taikomo 5 proc. tarifo naujai bazei taikyti 10 proc. loterijų mokestį.

Seimo ketvirtadienio darbotvarkėje numatytas balsavimas dėl Loterijų įstatymo pataisų pateikimo.<br>V.Skaraičio nuotr.
Seimo ketvirtadienio darbotvarkėje numatytas balsavimas dėl Loterijų įstatymo pataisų pateikimo.<br>V.Skaraičio nuotr.
Seimo ketvirtadienio darbotvarkėje numatytas balsavimas dėl Loterijų įstatymo pataisų pateikimo.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Seimo ketvirtadienio darbotvarkėje numatytas balsavimas dėl Loterijų įstatymo pataisų pateikimo.<br>G.Bitvinsko nuotr.
V.Alekna<br>J.Stacevičiaus nuotr.
V.Alekna<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Andrius Kupčinskas<br>V.Skaraičio nuotr.
Andrius Kupčinskas<br>V.Skaraičio nuotr.
Daina Gudzinevičiūtė
Daina Gudzinevičiūtė
Projekte numatoma pakeisti loterijų mokesčio bazę ir vietoj dabar taikomo 5 proc. tarifo naujai bazei taikyti 10 proc. loterijų mokestį.<br>M.Patašiaus nuotr.
Projekte numatoma pakeisti loterijų mokesčio bazę ir vietoj dabar taikomo 5 proc. tarifo naujai bazei taikyti 10 proc. loterijų mokestį.<br>M.Patašiaus nuotr.
Andrius Mazuronis<br>V.Skaraičio nuotr.
Andrius Mazuronis<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

May 27, 2021, 2:43 PM, atnaujinta May 27, 2021, 3:22 PM

Taip pat nuo 8 proc. iki 16 proc. padidinti labdarai ir paramai privalomai skiriamą pajamų iš parduotų bilietų dalį, tam paliekant nuo nominalios išplatintų bilietų vertės.

Lietuvos loterijų asociacijos skaičiavimais, pagal dabar galiojančią tvarką 2020 m. loterijų mokestis sudarė 29,5 proc. grynųjų pajamų, azartinių lošimų mokestis – 11,5 procento grynųjų pajamų. Priėmus siūlomas pataisas, loterijų mokestis vertinant praėjusių metų finansinius rezultatus sudarytų 48,9 proc. grynųjų lošimų pajamų.

Tai numatančius Loterijų įstatymo bei Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimus įregistravo Seimo nariai Virgilijus Alekna, Andrius Kupčinskas, Marius Matijošaitis, Andrius Mazuronis, Jonas Gudauskas, Domas Griškevičius, Audrius Petrošius, Tomas Bičiūnas, Viktoras Fiodorovas, Eugenijus Jovaiša, Deividas Labanavičius.

Parlamentaras Virgilijus Alekna teigia, jog šios kadencijos pradžioje buvo gautas sporto federacijų pasirašytas raštas dėl finansavimo padidinimo Aukštojo meistriškumo sporto programai. Vyriausybė iš dalies prašymą patenkino, tačiau tai, pasak V.Aleknos, buvo „ženkliai mažiau, nei nori sporto federacijos“.

„Pradėjome ieškoti kitų būdų pakelti finansavimą. Nusprendėme, kad galime pakeisti loterijų įstatymą, kuris buvo sumanytas tam, kad Lietuvos sportas turėtų pinigų. Vietoje 8 proc., kuriuos gauna Olimpinis komitetas, būtų galima kilstelėti iki 16 proc. Tai reiškia, kad išaugtų Lietuvos tautinio olimpinio komiteto finansavimas. Tokiu būdu būtų galima patenkinti sporto federacijų norus, su kuriais jie kreipėsi į valstybę“, – kalbėjo V.Alekna.

Parlamentaro teigimu, įstatymo pakeitimo projektas ženkliai padidintų Lietuvos sporto finansavimą. Andrius Kupčinskas tikslino, kad suma galėtų siekti 1–2 mln. eurų.

„Yra tarptautinė praktika, kad azartiniai lošimai ir loterijos daugelyje valstybių yra apmokestinami ir reguliuojami vieno įstatymo. Lietuvoje azartiniai lošimai reguliuojami pagal vieną įstatymą, loterijos – pagal kitą. Mūsų nuomone, mokestinę naštą reikia padaryti vienodą. Jei iš to galima padidinti finansavimą sportui, tai yra sektina mintis“, – teigė A.Mazuronis.

Sporto organizacijos nepalaiko

Prašymą atmesti siūlomus pakeitimus kaip žalingus sporto finansavimui Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen ir Seimo nariams pateikė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius, Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto prezidentas Edvinas Kriūnas ir Lietuvos specialiosios olimpiados komiteto prezidentas Zenonas Misiūnas.

„Lietuvos kurčiųjų sportininkų bendruomenė yra sunerimusi dėl rengiamų Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymų pakeitimų, kurie gali atsiliepti kurčiųjų sportinei veiklai. Ypač dabar, kai daugelį verslų, rėmusių mūsų judėjimą, yra pristabdžiusi pandemija, loterijų organizatorių parama mums yra labai svarbi ir reikalinga.

Jų skirtais pinigais galime prisidėti prie projektų, skirtų aukšto meistriškumo kurtiesiems sportininkams. Apskritai rėmėjų lėšų reikia visiems projektams, kuriuos norime realizuoti, kad mūsų bendruomenės žmonės turėtų turiningą, aktyvų, sportinį laisvalaikį.

Tad kiekvienas loterijų organizatorių euras padeda vystyti mūsų veiklą, rengti sportines stovyklas, sportines šventes įvairaus amžiaus ir įvairaus meistriškumo kurčiųjų sportininkams“, – Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto prezidentas Edvinas Kriūnas.

Sporto organizacijų kreipimesi teigiama, kad nors projektai registruoti prisidengiant tariama nauda sporto bendruomenei, priėmus šiuos pakeitimus būtų padaryta didelė žala loterijų remiamų sporto organizacijų finansavimui. Šie pasiūlymai nebuvo aptarti su sporto bendruomene. Organizacijų vadovų žiniomis, Seimo nariai galėjo būti suklaidinti, teigiant, kad šie pasiūlymai yra naudingi sporto judėjimui.

A.Kupčinskas tikino, jog su sporto bendruomene šiuo klausimu buvo konsultuotasi. „Kalbėta su sporto atstovais. Su Daiva Gudzinevičiūte kalbėjome du ar tris kartus šią savaitę. Nežinau, ar diskusijos turi vykti su pačiais loterijų organizatoriais, nes tai būtų tas pats, kas diskutuoti su PVM mokėtojais, ar jie nori mokėti didesnius ar mažesnius mokesčius“, – sakė Seimo narys.

„Pirma vyksta registracija, tada pateikimas. Jei pirminei idėjai didžioji Seimo narių dalis pritaria, tada prasideda svarstymo stadija. Ten ir bus išanalizuota bei pasitarta su visomis pusėmis: ir loterijomis, ir Olimpiniu komitetu, tik nežinau, ką jis atstovaus – verslą ar sportą. Jei pamatys, kad finansinė loterijų sektoriaus padėtis leidžia didinti mokestinę naštą, padidinant finansavimą sportui, kurio rezultatai panaikinus Sporto departamentą yra pakankamai apgailėtini, turime kur patobulėti su sporto politika ir finansavimu“, – kalbėjo A.Mazuronis.

Šiuo metu azartinių lošimų organizatoriai nėra įpareigoti dalį gautų pajamų skirti paramai ar labdarai. Sporto organizacijų skaičiavimais, jei azartiniams lošimams būtų nustatyta dabar loterijoms galiojanti prievolė 8 proc. pajamų skirti paramai, vien praėjusiais metais sportas ir kiti paramos gavėjai būtų papildomai gavę 105 mln. eurų.

Pataisų rengėjai siūlo didinti mokesčius ir paramą

Parlamentarai taip pat siūlo keisti įstatymų nuostatas dėl loterijų ir lošimų mokesčio bazės.

„Priėmus siūlomus pakeitimus, būtų suvienodinta konkurencinė aplinka dėl mokestinės bazės, loterijoms ir lošimams mokesčius skaičiuojant po laimėjimų išmokėjimo. Šiuo metu loterijos moka mokesčius nuo apyvartos. Tai suponuotų didesnę loterijų konkurenciją labiau visuomenei žalingam sektoriui – lošimams. Siekiant, kad valstybė į biudžetą surinktų daugiau lėšų, siūlytina bazinį 5 proc. apmokestinimą didinti iki 10 proc.“ – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Jame pažymima, kad dalį papildomų valstybės pajamų, kurios būtų gautos po šio įstatymo įsigaliojimo, būtų galima skirti Sporto departamento prie ŠMSM sukūrimui, kas numatyta Vyriausybės programoje.

Įpareigojus loterijos organizatorius paramai skirti ne 8 proc. kaip dabar, o 16 proc., projekto autorių teigimu, sporto ir kultūros sektoriai gautų papildomas finansines galimybes. Tikimasi, kad sporto sektoriuje tokiu būdu pagaliau galėtų būti išspręstas klausimas dėl papildomo aukšto meistriškumo sporto programos finansavimo rėmėjų lėšomis per LTOK, o ne vien valstybės biudžeto lėšomis.

Projekto autoriai prognozuoja, kad siūlomos pataisos leis į valstybės biudžetą iš loterijų papildomai surinkti per 2 mln. eurų kasmet. Siūloma, kad įstatymų pataisos įsigaliotų 2022 metų sausio 1 dieną.

Loterijų bendrovės: pataisų poveikis nepaskaičiuotas

„Pasiūlytos pataisos nustebino. Loterijų įstatymas buvo Seimo iš esmės peržiūrėtas prieš metus, kartu išsamiai vertinti ir rinkos apmokestinimas, labdaros skyrimo tvarka. Pilna apimtimi naujoji įstatymo redakcija įsigaliojo tik prieš kelias savaites. Tuo tarpu naujasis pasiūlymas pateiktas be jokių diskusijų. Aiškinamajame rašte pateikiami argumentai kelia abejonių, nėra pateikiama jokių skaičiavimų, kaip visiškai pakeičiama mokestinė aplinką paveiks loterijų organizavimą“, – sako Andrius Karaliūnas, Lietuvos loterijų asociacijos prezidentas.

Pasak jo, rinkos dalyvių skaičiavimai rodo, kad priėmus pataisas nebus pasiekta jokių pataisų rengėjų nurodomų tikslų, o valstybės biudžetas surinks mažiau loterijų mokesčio. Pagal pasiūlymą, loterijų mokesčio tarifas didinamas du kartus, tačiau mokestinė bazė sumažėtų daugiau nei 50 proc. Todėl skaičiuojant pagal naują metodiką, 2020 m. loterijų mokesčio būtų surinkta 0,6 mln. eurų mažiau.

Pasak A. Karaliūno, klaidingai nurodoma, kad pataisomis siūloma paskatinti loterijų konkurenciją su azartiniais lošimais. Dabar loterijų apmokestinimas yra dvigubai aukštesnis už azartinių lošimų. Jei naujos pataisos būtų priimtos, loterijų mokami mokesčiai būtų jau keturis kartus didesni ir sudarytų apie 50 proc. grynųjų loterijų pajamų, o azartinių lošimų sektoriui toliau sudarys tik 11,5 procento.

Tačiau A.Mazuronis teigia, kad finansinė našta būtų patikslinta svarsymo stadijoje. Tuomet, pasak jo, ir bus įvertinta ar mokestinė našta yra keturis kartus didesnė. „Šiuos skaičius man pateikė ne loterijos, o Olimpinis komitetas, kuris šiuo atveju atstovauja verslą, nors turėtų sportą. Pasikartosiu – man jų pozicija daugiau nei keista“, – dėste parlamentaras.

„Prašome Seimo narių atkreipti dėmesį, kad loterijų organizavimui tapus nuostolingam, jos negalės užtikrinti daugiau paramos gerųjų visuomenes tikslų įgyvendinimui, kaip yra siekiama. Atsižvelgiant į realų laimėjimų fondą ir siūlomą padvigubintą labdaros ir paramos procentą, loterijų organizatoriams reiktų iki minimalaus sumažinti laimėjimų fondą. Tai sumažintų loterijų patrauklumą žaidėjams bei lemtų spartų parduodamų bilietų skaičiaus kritimą ir suplanuotų pajamų nesurinkimą“, – nurodė A. Karaliūnas.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.