Moteris skundžiasi dvejus metus darbe kentusi psichologinį smurtą: papasakojo, ką teko ištverti ir bijo susidorojimo

Daug kalbama apie valstybinėse gydymo įstaigose patiriamą mobingą, tačiau psichologinis smurtas galimai klesti ir kitose įmonėse. Prie darbuotojų priekabiaujama seksualiai, su jais šiurkščiai bendraujama, jie žeminami visų kolegų akivaizdoje.

Daug kalbama apie valstybinėse gydymo įstaigose patiriamą mobingą, tačiau psichologinis smurtas galimai klesti ir kitose įmonėse.<br>123rf asociatyvi nuotr.
Daug kalbama apie valstybinėse gydymo įstaigose patiriamą mobingą, tačiau psichologinis smurtas galimai klesti ir kitose įmonėse.<br>123rf asociatyvi nuotr.
Daug kalbama apie valstybinėse gydymo įstaigose patiriamą mobingą, tačiau psichologinis smurtas galimai klesti ir kitose įmonėse.<br>123rf asociatyvi nuotr.
Daug kalbama apie valstybinėse gydymo įstaigose patiriamą mobingą, tačiau psichologinis smurtas galimai klesti ir kitose įmonėse.<br>123rf asociatyvi nuotr.
Daug kalbama apie valstybinėse gydymo įstaigose patiriamą mobingą, tačiau psichologinis smurtas galimai klesti ir kitose įmonėse.<br>J.Stacevičiaus asociatyvi nuotr.
Daug kalbama apie valstybinėse gydymo įstaigose patiriamą mobingą, tačiau psichologinis smurtas galimai klesti ir kitose įmonėse.<br>J.Stacevičiaus asociatyvi nuotr.
Daug kalbama apie valstybinėse gydymo įstaigose patiriamą mobingą, tačiau psichologinis smurtas galimai klesti ir kitose įmonėse.<br>V.Balkūno asociatyvi nuotr.
Daug kalbama apie valstybinėse gydymo įstaigose patiriamą mobingą, tačiau psichologinis smurtas galimai klesti ir kitose įmonėse.<br>V.Balkūno asociatyvi nuotr.
Daug kalbama apie valstybinėse gydymo įstaigose patiriamą mobingą, tačiau psichologinis smurtas galimai klesti ir kitose įmonėse.<br>G.Bitvinsko asociatyvi nuotr.
Daug kalbama apie valstybinėse gydymo įstaigose patiriamą mobingą, tačiau psichologinis smurtas galimai klesti ir kitose įmonėse.<br>G.Bitvinsko asociatyvi nuotr.
Daug kalbama apie valstybinėse gydymo įstaigose patiriamą mobingą, tačiau psichologinis smurtas galimai klesti ir kitose įmonėse.<br>T.Bauro nuotr.
Daug kalbama apie valstybinėse gydymo įstaigose patiriamą mobingą, tačiau psichologinis smurtas galimai klesti ir kitose įmonėse.<br>T.Bauro nuotr.
Daug kalbama apie valstybinėse gydymo įstaigose patiriamą mobingą, tačiau psichologinis smurtas galimai klesti ir kitose įmonėse.<br>T.Bauro nuotr.
Daug kalbama apie valstybinėse gydymo įstaigose patiriamą mobingą, tačiau psichologinis smurtas galimai klesti ir kitose įmonėse.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

May 28, 2021, 3:45 PM, atnaujinta May 28, 2021, 3:57 PM

„Užeiname į džiuginėnus

Į naujienų portalą lrytas.lt kreipėsi Rasa Petrauskienė, jau nuo 2013 m. dirbanti įmonėje UAB „Durga“ Alytuje, kuri yra muitinės tarpininkė. Ji pasakojo, kad per visus darbo metus nebuvo sulaukusi nė vienos pretenzijos iš direktoriaus dėl savo atliekamo darbo. Tačiau direktoriaus pavaduotojas, kuris atsakingas ir už darbo grafikų sudarymą, esą vis kuo nors būdavo nepatenkintas – jau dvejus metus R.Petrauskienei darbe neduodavo ramybės.

„Patirdavau ir seksualinį priekabiavimą, ir žeminimą. Kadangi esu vieniša mama, vieniša moteris, su manimi gali elgtis taip, kaip nori? Keisdavo darbo grafikus, norėdavo – dirbti duodavo, nenorėdavo – neduodavo.

Visokiais keiksmažodžiais vadindavo, prie kolektyvo žemindavo. Jei paklausdavau kokios nors informacijos dėl darbo, jis sakydavo: duokite ausines, aš jos klausytis negaliu, šitos debilės.

Būdavo anksčiau kalėdiniai vakarėliai, tai sakydavo: užeiname į džiuginėnus ar kažką tokio“, – teigė moteris.

„Tai ką man daryti, jį atleisti?“

Ji patikino, kad dėl priekabaus ir šiurkštaus kolegos elgesio kreipėsi į direktorių net du kartus, kad šis visa tai sustabdytų. Tačiau niekas nesikeitė.

„Pradėjau įrašinėti įrašus, kaip jis man debilizmo ligą nustato. Elektroniniu laišku parašiau, kad jis neturi kompetencijos man nustatyti ligas ir tai garbės jam nedaro. Persiunčiau visą susirašinėjimą direktoriui.

Kreipiausi du kartus į direktorių, ėjau į kabinetą ir sakiau: sustabdykite šitą dalyką, aš negaliu taip dirbti. Jis atsakė: tai ką man daryti, jį atleisti? Sakiau, kad nereikia atleisti, bet reikia pasikalbėti, kad prie manęs nesikabinėtų. Bet niekas nevykdavo, nesustodavo“, – portalui lrytas.lt pasakojo ji.

R.Petrauskienė svarstė, kad ją, kaip auką, besikabinėjantis kolega greičiausiai pasirinko dėl to, kad ji vieniša moteris.

„Tos moterys, kurios yra vedusios, jokios pretenzijos nėra gavusios per visą laikotarpį, kiek dirbau. Kadangi prie manęs neišėjo prieiti, gal dėl to viskas ir prasidėjo.

Nes šiuos dvejus metus turiu draugą ir per tuos metus mane pradėjo darbe ėsti. Kiek kartų klausiau, kur aš jam kelią perėjau, ko jis ant manęs važiuoja... Aš negaliu susikaupti dirbti, o darbas atsakingas. Tik mane ryte pamačius, atrodo, kad jį lyg žaibas iš dangaus nutrenkiu.

Aš nesuprantu, ar čia asmeniškumai, ar aš jam nepatinku. Bet aš ne grožio konkurse esu, kad pagal veidą ar kažką kita reikėtų spręsti“, – dalijosi išgyvenimais darbuotoja.

Katrybės taurė prisipildė

Po galimai dvejus metus patirto psichologinio smurto R.Petrauskienė sakė, kad balandžio 30 d. susikaupė paskutinis kantrybės lašas taurėje. Tądien jai teko patirti ne tik pažeminimą, bet ir pareigų keitimą.

„Atėjau ir man pasakė, kad nuo pirmadienio būsiu perkelta į vidinę muitinę. Su manimi nebuvo derintas nei laikas, nei nuo kada pradėsiu dirbti. Atnešė grafiką ir pakabino. Aš atsisakiau, nenoriu eiti į vidinę muitinę, gali mane atleisti, nesutinku su tuo.

Jis man pasakė pačiai rašyti prašymą išeiti iš darbo, bet aš pasiskambinau advokatui, jis man patarė jokiu būdu nesirašyti pačiai.

Tada jis atnešė ir pakabino kitą grafiką, kuriame sužymėta, kad dirbsiu kiekvieną dieną. Ir jis man pasakė: pabandyk neišeiti [į vidinę muitinę – aut. past.], aš tau pravaikštą uždėsiu, – R. Petrauskienė prisiminė pokalbį su ramybės neduodančiu kolega. Ji paminėjo, kad dėl tokių darbo pakeitimų nukentėtų ir jos alga – gautų apie 400–500 eurų mažiau.

Kaip ji pasakojo, tądien ji atsistojo nuo darbo vietos ir iš karto kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją (VDI), kuri nukreipė ją pas psichologą. Nuo tada moteris pradėjo lankytis pas psichologą ir psichiatrą, gerti jų išrašytus vaistus.

„Darbo inspekcija ruošia nuotoliniu būdu darbo komisijos posėdį. Prieš tai liepė darbdaviui tartis su manimi, bet, aišku, išėjo taip, kad mano advokatas paskambino darbdaviui ir paprašė 6 mėn. išeitinės, plius – apmokėti advokato išlaidas.

Bet jis advokatui pasakė: nejuokinkite žmonių, jei nori, tegu pasiima 2 mėn. išeitinę ir išeina gražiuoju, o, apskritai, ji nuo balandžio 30 d. dingusi, aš jai pradėsiu rašyti pravaikštas, nes mes nežinome, kas jai yra“, – pasakojo R.Petrauskienė, pabrėždama, kad ji šiuo metu turi nedarbingumo pažymėjimą ir apie tai darbdavys tikrai turi žinoti.

Bijo susidorojimo

Pasak jos, įmonės direktorius sakė rinksiąs kompromatą prieš ją ir bandysiąs įrodyti, kad ji darbe nevykdė tam tikrų nurodymų.

„Nežinau, kas manęs laukia, kai bus tas posėdis, kokį kompromatą jie surinks. Gal kompromatas toks, kad neatsiguliau ir nepermiegojau? Jie nieko negali surinkti, nes mano darbas visada būdavo atliktas teisingai, direktorius pretenzijų niekada nėra turėjęs, nėra buvę pareikšti jokie nusiskundimai dėl darbo“, – tikino moteris.

R. Petrauskienė sakė, kad kolegos visada matydavo ir nesuprasdavo, kodėl ir už ką ji būdavo taip žeminama visų akivaizdoje. Ji yra girdėjusi, kad šis direktoriaus pavaduotojas kelia spaudimą net ir kai kuriems darbuotojams vyrams, kurie neiškentę spaudimo taip pat pasiima nedarbingumo pažymėjimus. „Jei tik rado silpnesnį, iš karto spaudžia“, – paminėjo R.Petrauskienė.

Visgi ji dabar į darbą grįžti bijotų.

„Nežinau, koks susidorojimas bus po viso šito. Čia yra kažkas baisaus. Nenuostabu, kad žmonės, kurie patiria visa šita, nuo proto nuvažiuoja“, – pripažino ji, sakydama, kad pirmus metus dar bandė į tokius kabinėjimusis nekreipti dėmesio, tačiau vėliau nusprendė rinkti įrodymus: kaupti laiškus, įrašinėti garso įrašus, kurie įrodytų netinkamą kolegos elgesį su ja.

Portalui lrytas.lt pabandžius susisiekti su įmonės direktoriumi Kęstučiu Žuromsku, šis kalbėti nepanoro ir pasakė tik tiek: „Mes atidavėme visus dokumentus komisijai, vyksta tyrimas. Komisija ir nutars, nieko negaliu jums pasakyti. Vyksta tyrimas, tyrimas ir atsakys.“

R.Petrauksienės psichologiniu smurtavimu kaltinamas direktoriaus pavaduotojas Jonas Aleksonis taip pat kalbėti atsisakė: „Komentarų nebus, nes byla dar tik prasidėjo. Laukiame išvadų ir rezultatų, kas teisus.“

VDI: daugiausia skundų iš medicinos įstaigų

Valstybinės darbo inspekcijos atstovai pabrėžė, kad dažniausiai psichologinis smurtas patiriamas viešojo sektoriaus įmonėse, ypač sveikatos priežiūros, švietimo. Privačiame sektoriuje daugiausiai tai patiriama transporto ir logistikos bei mažmeninės prekybos sektoriuose.

Tačiau pripažino, kad visgi didžiausia problema yra būtent viename iš šių sektorių. „Šiuo metu daugiausiai gaunama skundų iš medicinos įstaigose dirbančių darbuotojų: slaugytojų, gydytojų, rezidentų ir kitų“, – įvardijo VDI atstovai.

VDI pažymėjo, kad psichologinis smurtas gali pasireikšti fiziniu, psichologiniu, seskualiniu išnaudojimu, neetišku, nepagarbiu elgesiu kitų asmenų atžvilgiu. Tam priskiriamas ir nuolatinis darbuotojų įžeidinėjimas, šaukimas, tyčiojimasis, gąsdinimas, priekabiavimas, grasinimas panaudoti jėgą.

Šiuos veiksmus gali atlikti vienas ar darbuotojų grupė, klientai, paslaugų vartotojai ar kiti tretieji asmenys, siekdami pažeisti vadovo ar darbuotojo orumą, sukurti priešišką darbo aplinką.

Dėl to darbuotojams gali būti sunku susikaupti, tinkamai atlikti savo darbą, kristi jų darbo našumas, padaugėti daromų klaidų skaičius, sutrikti dėmesingumas, įvykti nelaimingi atsitikimai. Tokie darbuotojai jaučia nuolatinį nuovargį, stresą darbe ir dirbti tokioje aplinkoje jiems tampa labai sunku arba neįmanoma, kartais gali išsivystyti ir depresija, todėl dažniau kreipiamasi į gydymo įstaigas.

Darbuotojas, įtariantis, kad prieš jį naudojamas psichologinis smurtas, turėtų kreiptis į tiesioginį ar įmonės vadovą, jei jie veiksmų nesiima, tada į profesinę sąjungą, darbo tarybą ar VDI.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo priskirti mobingo bei psichologinio smurto pasireiškimo darbo vietose atvejus prie šiurkščių darbo pareigų pažeidimų. Už šiuos pažeidimus bus siūloma numatyti asmeninę valstybės ir savivaldos įstaigų vadovų atsakomybę. Siūloma numatyti ir baudas privačioms įstaigoms už pasitvirtinusius mobingo pasireiškimo darbo vietose atvejus.

Taip pat SADM siūlo įpareigoti rizikos grupėms priklausančias įstaigas privalomai bent vieną kartą per metus vertinti mobingo riziką, o VDI – sugriežtinti mobingo kontrolę.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.