Įspėja, kad dėl pareigos didinti bankomatų skaičių bankai kaštus gali perkelti ant vartotojų pečių: augtų paslaugų kainos

Grupė Seimo narių užregistravo Bankų įstatymo projektą, kuriuo tam tikrus kriterijus atitinkantiems bankams numatoma pareiga sudaryti sąlygas savo klientams mokėjimo kortele pasiimti grynuosius pinigus iš bankomatų. Tačiau „Žinių radijo“ laidoje „Ekonomika šiandien“ kalbėję advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris, advokatas dr. Lauras Butkevičius ir ekonomistas, komunikacijos agentūros „Brandnomika“ partneris Aleksandras Izgorodinas įsitikinę – toks įstatymų leidėjų užmojis prieštarauja siekiui skaidrinti ekonomiką bei atsisakyti darbo užmokesčio grynais.

Bankomatas. Pinigai. Verslas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Bankomatas. Pinigai. Verslas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Įstatymo projektas teisininkams ir ekonomistams kelia daug klausimų.<br>T.Bauro nuotr.
Įstatymo projektas teisininkams ir ekonomistams kelia daug klausimų.<br>T.Bauro nuotr.
Grupė Seimo narių užregistravo Bankų įstatymo projektą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Grupė Seimo narių užregistravo Bankų įstatymo projektą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Tikėtina, kad bankai patirtus kaštus perkels ant vartotojų pečių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tikėtina, kad bankai patirtus kaštus perkels ant vartotojų pečių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
A.Izgorodinas<br>V.Skaraičio nuotr.
A.Izgorodinas<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

May 30, 2021, 7:15 AM, atnaujinta May 30, 2021, 7:15 AM

– Pone Aleksandrai, kaip vertinate bankomatų tinklo situaciją Lietuvoje?

– Iš esmės, žiūrint iš ilgojo laikotarpio perspektyvos, matau, kad bankomatų skaičius mažėja. Aš tai vertinčiau teigiamai. Manau, kad tai logiškas sprendimas, nes keičiasi kartos, o jaunimas pereina prie atsiskaitymo kortelėmis, telefonu, todėl jiems nėra tokio didelio poreikio. Drįstu daryti prielaidą, kad jis ir toliau mažės.

– Pone Laurai, kaip jūs vertinate pareigą plėsti bankomatų tinklą?

– Įstatymo projektas kelia daug klausimų. Pradėčiau nuo to, kad turime Konstitucinio teismo doktriną, kuria nustatyta, kad valstybė turi teisę riboti ekonominę veiklą. Tačiau keliama labai svarbi sąlyga – tai turi būti objektyvi būtinybė.

Klausimas, ar šiuo atveju yra objektyvi būtinybė. Įstatymo projekte kalbama, kad poreikio vertinimas neatliekamas. Kodėl? Čia yra laiko klausimas, kada tokie procedūriniai klausimai atsidurs ant Konstitucinio teismo (KT) darbo stalo. Mes pastebime, kad pastaruoju metu KT kritiškai vertina įstatymų leidėjų darbą. Iš teisėkūros perspektyvos galima kelti labai daug klausimų.

Aiškinamajame rašte yra apibrėžtas  protingas atstumas. Nuspręsta, kad 95 proc. gyventojų turi turėti prieigą 5 km atstumu. Tačiau kai kuriais atvejais tai bus neįmanoma. Vidury girios statysime bankomatus? KT ne kartą yra pasakęs, kad teisė negali reikalauti neįmanomo.

Kitas dalykas, kai kurie bankai net neturi bankomatų. Kaip Aleksandras pastebėjo, bankomatas pamažu tampa bankinės veiklos reliktu. Aiškinamajame rašte nėra remiamasi mokslinėmis studijomis, todėl nežinau, kuo tai argumentuojama.

Suprantu, kad kai kuriems žmonėms dėl tam tikrų aplinkybių sunku gauti grynųjų pinigų, bet galbūt yra kitų būdų spręsti problemą, neužkraunant to privatiems ūkio subjektams.

Jei atėjęs bankas neseniai gavo licenciją, kurioje nebuvo parašyta apie tokius reikalavimus, o valstybė dabar užkrauna tokio dydžio naštą, tai galima diskutuoti, kaip čia būtų su teisės nuspėjamumo principu. Bankomatų mažėja ne todėl, kad bankams nepatinka jų turėti, o todėl, kad tai neracionalu ir neefektyvu.

– Aleksandrai, kaip pareiga plėsti bankomatų tinklą paveiktų vartotojus ir finansinių paslaugų rinką? Kaip jūs projektuotumėte bankų reakcija po tokio siūlymo? Ar tai galėtų atsisukti prieš banko esamus ir gal net būsimus klientus?

– Pakomentuoti galima remiantis analogija iš gamybos sektoriaus. Mes matome, kad visame pasaulyje kyla žaliavų kainos. Statistika rodo, kad Lietuvos ir ir kitų Europos šalių laukia infliacijos šuolis, nes kuo didesni yra kaštai, tuo didesnė tikimybė, kad dalis jų bus perkelta vartotojams.

Bankomatų skaičiaus didinimas reiškia, kad bankai patirs papildomų kaštų. Tačiau tai nereiškia, kad kaštai pasiliks bankų pusėje. Tikėtina, kad bankai patirtus kaštus perkels ant vartotojų pečių. Galbūt tai nebus didesnės skolinimosi palūkanos, tačiau įmanoma, kad bankai kilstels bankinių paslaugų kainas.

– Aleksandrai, pareiga bankomatus rengti per protingą atstumą būtų taikoma bankams, turintiems daugiau nei 250 tūkst. privačių klientų, kurie yra fiziniai asmenys ir turi mokėjimo sąskaitas. Tačiau veiklos plėtrai tai gali būti tiek grindys, tiek lubos. Poveikį jaus ne tik tradiciniai bankai. Kaip jūs vertintumėte reguliavimo poveikį finansinių paslaugų rinkai ir ypač inovacijų šioje srityje plėtrai?

– Sakyčiau, kad čia reikėtų kalbėti atskirai apie trumpąjį ir ilgąjį laikotarpį. Trumpuoju laikotarpiu finansų tarpininkams šitas įstatymas didelės įtakos neturės. Kalbant apie finansinių technologijų bendroves, vykdančias veiklą Lietuvoje, pastebima, kad jos daugiausia yra orientuotos į 2B2B klientų aptarnavimą, todėl bankomatų poreikis ganėtinai mažas.

Kitas dalykas, „fintech“ įmonės neturi tiek klientų, kiek rašoma tame įstatyme. Todėl reikės 2–5 metų, kol inovatyvios bendrovės paaugs iki to lygio. Vargu, ar bendrovės pajus drastišką poveikį, bet ilgalaikėje perspektyvoje 2–3 žaidėjai gali paaugti iki stambesnio lygio. Tokiu atveju, labiau pažengusiems žaidėjams turės įtakos.

– Pone Laurai, o kaip dėl siūlomos pataisos atitikties Europos Sąjungos teisei? Pareiga bankomatus daryti prieinamus siejasi tiek su paslaugų teikimo laisve, tiek su įsisteigimo laisvę.

Turėjome keletą pretenzijų iš Europos Komisijos dėl miškų nuosavybės ribojimo. Tai gresia baudomis, kurias netiesiogiai apmoka patys mokesčių mokėtojai. Kaip manote, ar, įteisinus prievolę plėsti bankomatų tinklą, nekiltų rizika aiškintis prieš Europos Komisiją?

– Sudėtingas klausimas. Reikėtų plačiau paanalizuoti, bet, žiūrint iš platesnės perspektyvos, tokia prievolė nepaskatins steigtis ir vykdyti veiklą.

Kaip suprantu, įstatymų rengėjai remiasi užsienio praktika, bet reikia suprasti, kad kiekviena valstybė yra skirtinga ir problemos yra skirtingos. Aš nežinau, kaip yra paskaičiuoti tie spinduliai. Kaip suprantu, visa našta yra užkraunama patiems rinkoms žaidėjams. Kartas nuo karto pamatome iniciatyvų, kur valstybė nori įsikišti į laisvą rinką ir sureguliuoti ją neaišku dėl ko. Jei turėtume aiškų poreikio vertinimą, mūsų diskusija būtų apie labai aiškius dalykus.

– Pone Aleksandrai, kaip grynųjų pinigų prieinamumo problemą būtų galima spręsti kitomis, mažiau rinką varžančiomis priemonėmis?

– Reikėtų riboti ir mažinti, o ne skatinti grynųjų pinigų prieinamumą. Grynųjų pinigų apyvartos augimas skatina perėjimą prie šešėlinės ekonomikos. Įmonės gali mokėti atlyginimus grynaisiais pinigais. Bet ar to mes siekiame? Jei kalbame apie grynųjų pinigų prieinamumo didinimą ir šešėlio mažinimą, tai mūsų tikslai labai kertasi. Valstybė neturėtų imtis tokio dalyko.

– Laurai, kaip vertinate valstybės bandymus reguliuoti rinką?

– Valstybė turi teisę reguliuoti, tačiau dažnai nėra sisteminio požiūrio. Mano nuomone šis įstatymas turi teisinių trūkumų. Jei bus priimtas, laiko klausimas, kada atsidurs Konstituciniame teisme.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.