Numatoma, kad nuo birželio mėnesio šalies oro uostuose vyks beveik 80 tiesioginių skrydžių. Tarp jų: į Milaną (Italija), Graikiją, Maljorką (Ispanija), Dubrovniką (Kroatija), Kiprą, Berlyną (Vokietija), Birmingamą (Jungtinė Karalystė) ir daug kitų.
Lietuvos civilinės aviacijos asociacijos vadovas Artūras Stankevičius teigė, jog pirmieji aviacijos sektoriaus atsigavimo žingsniai jaučiami ir Lietuvos, ir pasaulio oro uostuose. Jis pabrėžė, kad nors kelionių krypčių pasirinkimas beveik siekia priešpandeminį lygį, skrydžių dažnis išlieka mažas.
„Anksčiau iš Palangos oro uosto į Kopenhagą (Danija) per savaitę būdavo 12 skrydžių, dabar liko tik 4. Lietuvoje tikimės, kad per kelis vasaros mėnesius grįšime į 50 proc. apimtį“, – sakė A.Stankevičius.
Asociacijos vadovas įsitikinęs – galiojančios rekomendacijos vengti Baltarusijos oro erdvės nesustabdys šalies aviacijos atsigavimo. Pasak A.Stankevičiaus, nors apskristi Baltarusijos oro erdvę kainuoja ir laiko, ir pinigų, kaštai minimalūs.
„Didesnis nuostolis ne aviakompanijoms, o Baltarusijai“, – konstatavo asociacijos prezidentas. Dėl skrydžių stokos režimo oro vežėjai „Belavia“ jau teko atleisti dalį darbuotojų. Tolimesnis šalies oro erdvės boikotas jai gali atnešti šimtus milijonų siekiančius nuostolius.
Kaip pranešė naujienų agentūra „Elta“, po priverstinio aviacijos bendrovės „Ryanair“ lėktuvo nutupdymo Minsko oro uoste daug šalių uždarė savo oro erdvę Baltarusijos kompanijai „Belavia“. Šiuo metu jos orlaiviai negali skraidyti į 21 šalį.
„21 šalis – dideli nuostoliai kompanijai, bet „Belavia“ kolektyvas deda visas pastangas, kad atsilaikytų“, – sakoma trečiadienį feisbuke pasirodžiusiame bendrovės pranešime. „Belavia“ orlaiviai nebeskraido į Lietuvą, Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Ukrainą, Latviją, Suomiją, Čekiją, Švediją, Estiją, Lenkiją, Italiją, Nyderlandus, Vokietiją, Austriją, Belgiją, Ispaniją, Kaliningradą (Rusija), Vengriją, Moldovą, Serbiją ir Kiprą.
Bet dar liko devynios kryptys, kuriomis „Belavia“ lėktuvai skraido. Tai Armėnija, Azerbaidžanas, Sakartvelas, Rusija, Izraelis, Kazachstanas, Turkija, Uzbekistanas ir JAE.
Gegužės 23 d. iš Graikijos į Lietuvą skridęs „Ryanair“ laineris po melagingo pranešimo apie neva jame esančią bombą buvo priverstinai nutupdytas Minsko oro uoste. Ten Baltarusijos pareigūnai sulaikė juo skridusį opozicijos aktyvistą Ramaną Pratasevičių ir jo draugę Sofiją Sapegą.
Prisimindamas pandemijos pradžią A.Stankevičius pripažino, kad darbuotojų optimizavimo neišvengta. „Buvo aviakompanijų, kuriose darbuotojų skaičius mažėjo kartais, o ne procentais“, – kalbėjo jis. Tačiau užsienio šalyse veikiančios oro linijos turėjo vidinių skrydžių, todėl darbuotojų atleidimo išvengta.
Paklaustas, su kuo oro linijos atsisveikino pirmiausia, asociacijos prezidentas neslėpė – darbo neteko administracija, tačiau dėl skrydžių stokos teko atleisti ir įgulas bei pilotus.
Apie ateities prognozes A.Stankevičius kalbėjo atsargiai, tačiau tikisi kitąmet atnaujinti 80 proc. iki pandemijos vykusių skrydžių. Tam, pasak jo, padėtų Žaliasis sertifikatas, kurį turėdami keliautojai būtų užtikrinti, jog kitose šalyse bus aptarnaujami vienodomis sąlygomis.
Aviacijos atsigavimas priklausys ir nuo naujų keliautojų įpročių: „Kiekviena aviakompanija yra testavimo režime ir žiūri, kaip keleiviai rinksis keliones. Niekas nenorėtų skraidyti pustuščiais lėktuvais“. Pasak pašnekovo, didžiausios paklausos sulaukia turistinės kryptys, tačiau jis abejoja, kad tokių skrydžių bus daugiau nei pernai. „Kas norės skristi – skris, o kas dvejos, šiemet pasiliks Lietuvoje“, – mano A.Stankevičius.
Jis perspėjo apie nežymų kainų kilimą. „Brangiau skristi emigracijos ir turistinėmis kryptimis. Ten jaučiamas šioks toks pabrangimas, tačiau kainos nekils taip, kad pakeistų žmonių sprendimą skristi arba neskristi“, – tikino asociacijos prezidentas.
