Lietuviai už elektrą moka brangiau nei latviai ir estai: kaip susiklostė tokia situacija Dalis Astrave pagamintos elektros energijos patenka į Lietuvą

Nuo liepos 1 d. daugumai vartotojų elektra vidutiniškai brangs apie 8 proc., o dujos namų ūkiams apie 26–50 proc. Tačiau pastebima, kad lietuviai ir taip už elektrą moka brangiau nei latviai ar estai. Energetikos ministras Dainius Kreivys „Žinių radijuje“ sakė, kad visa tai susiję su Baltarusijoje stovinčia Astravo atomine elektrine (AE).

Lietuviai už elektrą moka brangiau nei latviai ar estai.<br>Lrytas.lt fotomontažas.
Lietuviai už elektrą moka brangiau nei latviai ar estai.<br>Lrytas.lt fotomontažas.
Lietuviai už elektrą moka brangiau nei latviai ar estai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuviai už elektrą moka brangiau nei latviai ar estai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuviai už elektrą moka brangiau nei latviai ar estai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuviai už elektrą moka brangiau nei latviai ar estai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuviai už elektrą moka brangiau nei latviai ar estai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuviai už elektrą moka brangiau nei latviai ar estai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
D.Kreivys.<br>T.Bauro nuotr.
D.Kreivys.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuviai už elektrą moka brangiau nei latviai ar estai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuviai už elektrą moka brangiau nei latviai ar estai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuviai už elektrą moka brangiau nei latviai ar estai.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Lietuviai už elektrą moka brangiau nei latviai ar estai.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Lietuviai už elektrą moka brangiau nei latviai ar estai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuviai už elektrą moka brangiau nei latviai ar estai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuviai už elektrą moka brangiau nei latviai ar estai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuviai už elektrą moka brangiau nei latviai ar estai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuviai už elektrą moka brangiau nei latviai ar estai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuviai už elektrą moka brangiau nei latviai ar estai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuviai už elektrą moka brangiau nei latviai ar estai.<br>V.Balkūno nuotr.
Lietuviai už elektrą moka brangiau nei latviai ar estai.<br>V.Balkūno nuotr.
Lietuviai už elektrą moka brangiau nei latviai ar estai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuviai už elektrą moka brangiau nei latviai ar estai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

Jun 4, 2021, 8:54 AM, atnaujinta Jun 4, 2021, 8:54 AM

– Trečiadienį baltarusiai paskelbė, kad jų reguliatorius išdavė licenciją pilnai eksploatuoti Astravo AE bloką ir komerciškai naudoti jo pagaminamą energiją. Ką tai reiškia?

– Tai reiškia, kad reaktorius pradės veikti komerciniu režimu, nes iki tol veikė bandomuoju. Pradėtas pramoninis reaktoriaus eksploatavimas, pilnai įsigaliojusios anti-astravinio įstatymo nuostatos suteiks mums papildomų teisinių svertų, sprendžiant Astravo elektros nepatekimo į rinką klausimą.

Nuo ketvirtadienio inicijuojame teisinį procesą, kuris užtikrins savarankišką elektros jungčių su Baltarusija valdymą. Tai leis perimti linijų valdymą į savo rankas, nes dabar tų linijų nevaldėme.

– Ministre, ar galite užtikrinti, kad šiandien Lietuvos teritorijoje, pagal mūsų įstatymą, nėra Astrave pagamintos elektros energijos?

– Niekas to užtikrinti negali. Šiandien matome, kad Baltarusija tiek, kiek pagamina, tiek ir suvartoja. Bet dieną ar naktį yra momentų, kada tam tikras elektros kiekis patenka į Lietuvą. Jis nėra didelis, bet tai vis tiek leidžia teigti, kad ta elektra Lietuvoje yra.

Iki gegužės 29 d. Astravos elektros Lietuvoje nupirkta už 16 mln. eurų. Didžioji dalis buvo nupirkta iki kovo 24 d., kada pilnu tempu buvo eksploatuojama elektra.

Ukrainiečiams sustojus pirkti baltarusišką elektrą, rusai neteko galimybės vykdyti apsikeitimo sandorius: rusiška elektra atitekėdavo į Ukrainą ir būdavo parduodama kaip baltarusiška, o mums atitekėdavo baltarusiška, bet būdavo pardavinėjama kaip rusiška. Elektros būdavo sukeičiamos, nes ukrainiečiai negali pirkti rusiškos elektros.

Galiausiai ukrainiečiai priėmė įstatymą ir patvirtino, kad nei baltarusiškos, nei rusiškos elektros jie nepirks. Tai užkirto kelią dideliems srautams Astravo elektros patekti į Lietuvą, o nedideli kiekiai kartais patenka.

– Anksčiau kalbėta, kad baltarusiai pasistatys Astravą ir neturės, kur dėti elektros. Kaip yra dabar?

– Šiuo metu jie paleido vieną Astravo AE bloką, kuris yra 450 MW galios – tai pusė bloko galingumo. Kad galėtų sunaudoti šią elektrą, Baltarusija užgesino savo dujinę elektrinę, kuri yra moderni, kaip Elektrėnuose, tik dar modernesnė.

Paleidus antrą bloką Baltarusija turės daug daugiau iššūkių. Mūsų anti-astravinis įstatymas pirmiausia buvo nukreiptas į tai, kad antras blokas nebūtų pastatytas ir paleistas, todėl neleidžiame jiems naudotis mūsų Kruonio elektrinės rezervu.

– Ar tai, kad santykiai su Baltarusija dėl nutupdyto lėktuvo per labai trumpą laiką stipriai pablogėjo, kaip nors veikia Astravo klausimą?

– Be abejo. Linkstama į tai, kad Astravas neturi veikti ir eksploatuoti elektros energijos į Europos Sąjungos (ES) rinką. Manau, sąjungininkų randame vis daugiau.

– Tai ši situacija mums palanki?

– Taip, palanki. Į sakcijų paketą esame įdėję tokias sankcijas, kurios uždraustų parduoti Baltarusijai elektros energijos technologijas, jas finansuoti iš europinių bankų, europinėms kreditų institucijoms išduoti garantijas. Nežinau, ar mums pavyks šį paketą patvirtinti ES lygiu.

Dėl elektros nepirkimo taip pat turime naujienų – Europos Komisija pasiūlė keisti aukcionų tvarką „Nord Pool“ biržoje, kad rusiška elektra būtų prekiaujama vėliau – pirmiau būtų prekiaujama ES rinkos elektra, o tik po to rusiška. Kol kas Latvija ir Estija stengiasi nuo šio klausimo išsisukti, bet manome, kad šis įvykis gali padėti išspręsti šį klausimą.

– Kodėl Lietuva elektrą perka brangiau nei latviai ar estai?

– „Litgrid“ parašė pretenziją Latvijos elektros skirstymo operatoriui, nes jis, nors neturi realių fizinių pajėgumų importuoti elektrą iš Rusijos, naudojasi mūsų fizinėmis jungtimis iš Baltarusijos, o deklaruoja, kad elektra ateina iš Latvijos. Taip užsikiša linijos per Latviją ir atsiranda kainų skirtumai Latvijoje ir Lietuvoje.

Tai iškraipo ES vidaus rinką, prioritetizuoja elektrą iš trečiųjų šalių. Tada negalime judėti žaliuoju kursu, pilna apimtimi vystyti atsinaujinančios gamybos, nes rusiška elektros energija, kuri neapmokestinama taršos mokesčiais, dempinguoja mūsų gamintojus.

– Vyriausybė trečiadienį pritarė klimato kaitos planui – iki 2050 m. turi padaryti klimatui neutralią ekonomiką. Ką tai reiškia žmonėms, kokie pokyčiai laukia?

– Iki 2030 m. kas trečias namų ūkis taps elektros gamintoju. Visi turėsime po nedidelę saulės elektrinę, elektromobilį.

– Kaip daugiabučio gyventojas taps atsinaujinančios elektros gamintoju?

– Yra keletas būdų. Pavyzdžiui, galima įsigyti dalį nutolusios elektrinės galios. Antras būdas – namų bendrijos sudarant palankias sąlygas bus skatinamos renovuojant namą ant stogo pasistatyti saulės elektrines.

Nutolusi saulės elektrinė atsiperka per 7 metus, jeigu suteikiama 30 proc. valstybės pagalba. Galima drąsiai sakyti, kad bendrijai investavus į tokią energetiką, elektros sąskaitos pradėtų mažėti iš karto.

2027 m. Lietuvoje turėsime didžiulį lūžį. Elektromobiliai taps daug pigesni nei paprasti automobiliai. Ateina išmanaus tinklo era, ateina įdomūs laikai – anksčiau turėdavome didžiulę atominę ar kitokią elektrinę, kuri teikdavo elektrą, o dabar visi tapsime elektros gamintojais ir vartotojais, visi elektros tinklą valdysime kartu.

ESO pradėjo išmaniųjų skaitiklių diegimo procesą, tai reiškia, kad išmanusis skaitiklis leis naudoti elektrą tada, kada ji pigiausia. Turėsime tarifą, kuris kis kas pusvalandį, tad išmaniosios skalbimo mašinos galės pasirinkti laiką, kada elektra pigiausia, ir tuo metu išskalbti skalbinius.

– Nuo liepos 1 d. Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba patvirtino didesnes elektros ir dujų kainas. Ar nebuvo įmanoma padidinti kainų kiek kukliau, ypač dujų?

– Dujų kaina vartotojams bus žemesnė negu 2019 m. Dėl pandemijos turėjome didžiulį elekros dujų kainų kritimą. Jos tik dabar grįžta į priešpandeminį lygį. Kai kainos krenta – viskas gerai, kai atsistato – visada suirztame. Mūsų kainą nustato rinka, nesame Baltarusija, kur kainas nustato prezidentas.

– Kokią Lietuvos energetikos viziją matote? Ką svarbiausio reikėtų pasiekti ir kaip?

– 2024 m. turime pasigaminti 50 proc. mūsų suvartojamos elektros. Dabar patys pasigaminame apie 20 proc., o likusius – importuojame. 2030 m. bus lūžiniai metai, kada turėtume pasigaminti tiek elektros energijos, kiek suvartosime. Tai svarbiausias tikslas.

Be to, danų ivestuotojas Anykščių rajone stato pirmąjį 50 MW parką, kuris planuoja Lietuvoje išvystyti apie 1 GW atsinaujinančios energijos – vėjo ir saulės. 1 GW yra beveik tiek pat, kiek sukuria vienas Astravo AE blokas. Tas danų investuotojas investuos 1,2 mlrd. eurų ir iki 2023 m. pabaigos viską pastatys. Tokių investuotojų daug, tad, manau, kad 2025 m. būsime pasiekę geresnį rezultatą nei tikimės.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.