Mažiau kenksmingiems produktams – valdžios apynasris

Finansų ministerija pradėjo derinti naują trimetį alkoholio ir tabako akcizų planą. Kurdama jį Vyriausybė neįvertino tabako žalos mažinimo priemonių, kurios įgyvendinamos užsienio valstybėse.

Kaip rodo tyrimai, pradedantieji rūkaliai pirmiausia renkasi tradicines cigaretes, o ne alternatyvas, kurios, pasak medikų, gali mažiau kenkti sveikatai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kaip rodo tyrimai, pradedantieji rūkaliai pirmiausia renkasi tradicines cigaretes, o ne alternatyvas, kurios, pasak medikų, gali mažiau kenkti sveikatai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kardiologas profesorius Pranas Šerpytis.<br>T.Bauro nuotr.
Kardiologas profesorius Pranas Šerpytis.<br>T.Bauro nuotr.
Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė Morgana Danielė.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė Morgana Danielė.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Kaitinamojo tabako gamybos įmonės „Philip Morris Baltic“ išorinių reikalų vadovas Baltijos šalims Liudas Zakarevičius.
Kaitinamojo tabako gamybos įmonės „Philip Morris Baltic“ išorinių reikalų vadovas Baltijos šalims Liudas Zakarevičius.
Kaip rodo tyrimai, pradedantieji rūkaliai pirmiausia renkasi tradicines cigaretes, o ne alternatyvas, kurios, pasak medikų, gali mažiau kenkti sveikatai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kaip rodo tyrimai, pradedantieji rūkaliai pirmiausia renkasi tradicines cigaretes, o ne alternatyvas, kurios, pasak medikų, gali mažiau kenkti sveikatai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kaip rodo tyrimai, pradedantieji rūkaliai pirmiausia renkasi tradicines cigaretes, o ne alternatyvas, kurios, pasak medikų, gali mažiau kenkti sveikatai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kaip rodo tyrimai, pradedantieji rūkaliai pirmiausia renkasi tradicines cigaretes, o ne alternatyvas, kurios, pasak medikų, gali mažiau kenkti sveikatai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Labiausiai planuojama didinti kaitinamajam tabakui taikomą akcizą – jis per trejus metus išaugtų 97,1 procento.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Labiausiai planuojama didinti kaitinamajam tabakui taikomą akcizą – jis per trejus metus išaugtų 97,1 procento.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Labiausiai planuojama didinti kaitinamajam tabakui taikomą akcizą – jis per trejus metus išaugtų 97,1 procento.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Labiausiai planuojama didinti kaitinamajam tabakui taikomą akcizą – jis per trejus metus išaugtų 97,1 procento.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kaip rodo tyrimai, pradedantieji rūkaliai pirmiausia renkasi tradicines cigaretes, o ne alternatyvas, kurios, pasak medikų, gali mažiau kenkti sveikatai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kaip rodo tyrimai, pradedantieji rūkaliai pirmiausia renkasi tradicines cigaretes, o ne alternatyvas, kurios, pasak medikų, gali mažiau kenkti sveikatai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Audronė Urvelytė

Jun 8, 2021, 10:49 AM, atnaujinta Jun 8, 2021, 11:21 AM

Akcizas yra savotiškas nuodėmės mokestis. Todėl šiuo metu, kai rūkomajam tabakui yra atsiradę alternatyvų, pasigendama logikos, kodėl mažiau sveikatai kenksmingas produktas, padidinus akcizus, turės kainuoti daugiau negu pats žalingiausias iš šios grupės gaminių.

Be to, didinant akcizą auga akcizinių produktų kaina. Kuo ji didesnė, tuo daugiau žmonių pasirenka nelegalią produkciją ir taip remia šešėlinę prekybą.

Naujasis akcizų planas

Naujajame plane siūloma 2022–2024 m. skirtingu dydžiu didinti akcizus visam alkoholiui – alui, vynui, stipriesiems gėrimams. Taip pat jį planuojama didinti ir rūkalams – cigaretėms, kaitinamajam tabakui, rūkomajam tabakui, elektroninių cigarečių skysčiui ir kitiems produktams.

Iš alkoholinių gėrimų labiausiai didėtų akcizas silpnajam vynui ir sidrui – 66,5 proc. per trejus metus.

Alaus, taip pat vynuogių vyno (daugiau kaip 8,5 proc. stiprumo) akcizai per tą laiką augtų 33 proc. Lėčiausiai augtų akcizai spiritiniams gėrimams – 17,5 procento.

Tabako gaminių srityje planuojama, kad per trejus metus mažiausiai išaugtų cigarečių akcizas – 18,4 procento. Sparčiau didėtų rūkomojo tabako akcizas – 23,4 proc., cigarilių ir cigarų – 60 proc., elektroninių cigarečių skysčio – 61,6 procento.

Labiausiai planuojama didinti kaitinamajam tabakui taikomą akcizą – jis per trejus metus išaugtų 97,1 procento. Taip pat keistųsi kaitinamojo tabako apmokestinimo principas – siūloma apmokestinti nebe už kilogramus tabako, o už 1000 produkto vienetų.

Skaičiuojant vidutinę pakelio kainą 2024 m. kaitinamojo tabako pakelis kainuotų 4,84 euro, cigarečių – 4,55 euro.

Kitokios svaigalų kainos

Anot finansų viceministrės Rūtos Bilkštytės, rengiant akcizų didinimo planą buvo atsižvelgiama ir į akcizinių produktų apyvartos duomenis, ir į žmonių perkamosios galios pokyčius.

„Pastaruoju metu akcizas buvo didinamas tik stipriesiems gėrimams, tačiau augo ir vyno, ir alaus kainos bei jų pardavimas. Vadinasi, ne tik akcizai daro įtakos.

Kita priežastis – didindami akcizą vynui ir alui siekiame tolygiai mažinti vieno laipsnio etilo alkoholio apmokestinimo skirtumą.

Šiuo metu etilo alkoholiui vyne taikomas 2,1 koeficientas, per trejus metus jis turėtų nukristi iki 1,54. Alui dabar jis yra 2,85, o siekiama 2,61 koeficiento“, – aiškino viceministrė.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad pagal siūlomą planą padidinus akcizą vynui jo litro talpos butelis pabrangtų 0,1 euro, o stipriųjų gėrimų litro kaina padidėtų 0,35 euro. „Taigi kainos požiūriu akcizo didinimas vis tiek turėtų didesnį poveikį stipriesiems gėrimams“, – teigė R.Bilkštytė.

Stebi įpročių tendencijas

Tuo metu akcizo pokyčius tabako ir jo pakaitalų rinkoje, anot viceministrės, turėtų nulemti pasikeitusios vartojimo tendencijos.

„Pastaruosius ketverius metus kaitinamasis tabakas sparčiai populiarėjo. 2017-aisiais rinkoje, vertinant surūkomo tabako kiekį kilogramais, kaitinamasis tabakas sudarė 0,3 proc., šiuo metu – apie 10 proc.

Rinkos tyrimų agentūros „Nielsen“ duomenimis, šiuo metu kas penkta surūkoma cigaretė yra kaitinamojo tabako lazdelė.

Taigi Lietuva yra išskirtinė pasaulyje – kaitinamojo tabako produktai pas mus tampa ypač populiarūs“, – kalbėjo R.Bilkštytė.

Pasak jos, ir patys gamintojai pripažįsta, jog nėra duomenų, kad užkietėję, 20–30 metų rūkymo stažą turintys rūkaliai įprastines cigaretes keistų į kaitinamąjį tabaką. Tad šis keitimas svarbus yra jauniems žmonėms, kurie neseniai pradėjo rūkyti.

„Kitas niuansas – nevienodas rūkalų apmokestinimas.

Vidutinė cigarečių pakelio kaina yra 3,87 euro, o joje akcizo dalis sudaro apie 60 proc. Tuo metu vidutinė kaitinamojo tabako kaina sukasi apie 3,7 euro, o akcizo dalis joje tėra 20 proc.

Apyvartos didėjimas, kaip ir žmonių perkamosios galios didėjimas, turėjo įtaką sprendimui padidinti akcizą kaitinamajam tabakui, kuris santykinai yra mažai apmokestintas“, – sakė viceministrė.

Skaičiuojama, kad 2016-aisiais brangiausių cigarečių už vidutinį darbo užmokestį buvo galima įsigyti 161, pernai – 200 pakelių.

Neįvertino priemonių

2020 m. pabaigoje grupė medikų ir mokslininkų kreipėsi į valstybės institucijas ragindami skirti dėmesio tabako ir alkoholio žalos mažinimui.

Dokumentą pasirašę medikų bendruomenės atstovai ir pacientų teisių organizacijos ragino naujai išrinktą Seimą užtikrinti Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 m. programos įgyvendinimą, o Vyriausybę – įtraukti tabako žalos mažinimo priemonių klausimą į Vyriausybės programą ieškant sprendimų kartu su medicinos specialistais ir pacientų atstovais.

Vienas kreipimosi autorių kardiologas profesorius Pranas Šerpytis Eltai sakė, kad klausimą į savo darbotvarkę ir planus įtraukė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, tačiau aiškios pozicijos iš Vyriausybės ir kitų valdžios institucijų trūksta.

„Akcizų plano pavyzdys rodo, kad Vyriausybė nėra įvertinusi tabako žalos mažinimo priemonių ir pavyzdinių strategijų, kurios įgyvendinamos užsienio valstybėse siekiant sumažinti tabako gaminių žalą vartotojų sveikatai“, – teigė profesorius.

P.Šerpytis pasigedo Vyriausybės ir Seimo iniciatyvų visuomenėje organizuoti platesnę diskusiją, po kurios būtų prieita prie moksliniais tyrimais ir argumentais grįstų išvadų, suteikiančių pagrindą konkretiems sprendimams.

Pasak profesoriaus, sprendimų priėmėjus, medikų bendruomenę, sveikatos specialistus ir plačiąją visuomenę būtina kryptingai šviesti tabako žalos mažinimo klausimais.

Šie iššūkiai yra panašūs į problemas dėl visuomenės vakcinacijos, kai neišmanymas ir klaidingos žinios randa nemažai sekėjų bei platintojų.

P.Šerpyčio nuomone, akcizų pasiūlymai rodo tebesitęsiantį sąstingį, nes skirtingų savybių ir technologijų produktai nėra diferencijuojami pagal kainą – dominuojanti cigarečių padėtis rinkoje ir toliau išliks nepajudinama.

Profesoriaus teigimu, tiek alkoholio, tiek tabako produktų įperkamumas ir akcizai galėtų būti formuojami atsižvelgiant į potencialią konkrečių produktų žalą sveikatai.

Nesustabdo senųjų rūkalių

Pasak Lietuvos šeimos gydytojų kolegijos prezidento profesoriaus Leono Valiaus, jo patirtis liudija, kad akcizų pokyčiai, kad ir kokie jie būtų, žmonių neapsaugo nuo žalingų įpročių.

„Akcizai nuolat didėja – tabako gaminiai brangsta.

Tačiau tie, kurie rūko ar geria, toliau daro tą patį. Jei kaina pastoja kelią legaliems pirkiniams, žmonės susiranda kontrabandinių gaminių. Nesu matęs paciento, kuris nustojo rūkyti vien dėl to, kad pabrango cigaretės.

Jeigu jau žmogus liaujasi rūkęs, tai dėl sveikatos bėdų arba valingo sprendimo. O augantys akcizai paprastai skatina žmones ieškoti kitų prekybos landų“, – kalbėjo L.Valius.

Nedera ignoruoti poveikio

„Naujasis akcizų planas Sveikatos reikalų komiteto dar nepasiekė, bet, manau, būtų pravartu, kad ir mūsų komitetas jį svarstytų“, – sakė šio komiteto narė, Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė Morgana Danielė.

Pasak jos, tabako gaminiams, kaip ir svaigalams, akcizus tenka kelti nuolat, atsižvelgiant į augančią žmonių perkamąją galią.

„Vis dėlto ateina laikas, kai šios prekės tampa per pigios, ir kaina nebetenka vartojimą ribojančio poveikio.

Kitas niuansas – tabako gaminiai ir jų žala organizmui. Apie tai pastaruoju metu daug diskutuojama visame pasaulyje, Lietuva – ne išimtis.

Mokslininkai ragina diferencijuoti produktus pagal jų poveikį organizmui, įprastinėms cigaretėms labiau didinant akcizus nei tabako alternatyvoms.

Tai paskatintų žmones atsisakyti žalingiausių sveikatai tabako gaminių, suteikiant jiems galimybę rinktis.

Yra mokslu pagrįstų įrodymų, kad alternatyvūs produktai mažiau žalingi sveikatai – jie kelia mažesnę širdies ir kraujagyslių ligų riziką, plaučių vėžio – taip pat. Tai būtų naudinga visuomenės sveikatai.

Lietuvos medikai taip pat jau laikosi tokios pozicijos, tad keliant akcizus svarbu atsižvelgti į jų nuomonę“, – aiškino M.Danielė.

Jau skaičiuoja pajamas

Finansų ministerija projekto aiškinamajame rašte nurodo siekį, kad projektas mažintų sveikatai žalingų produktų įperkamumą ir vartojimą, taip būtų prisidėta prie visuomenės sveikatingumo didinimo tikslų.

Kartu pripažįstama, kad siūlomas akcizų padidinimas galėtų didinti paskatą bandyti branginamus produktus įvežti nelegaliai iš trečiųjų šalių, kuriose jų kainos yra mažesnės nei Lietuvoje.

Dėl alkoholiui taikomų akcizų tarifų padidinimo valstybės biudžetas 2022 m. papildomai galėtų gauti apie 16 mln. eurų pajamų, 2023 m. – apie 20,5 mln. eurų, 2024 m. – apie 21,8 mln. eurų.

Dėl tabako produktams ir jiems alternatyviems produktams taikomų akcizų tarifo padidinimo valstybės biudžetas 2022 metais papildomai galėtų gauti apie 10,8 mln. eurų pajamų, 2023 m. – apie 12,5 mln. eurų, 2024 m. – apie 13,4 mln. eurų.

Vartojimo kultūra kinta

Lietuvos aludarių gildija kreipėsi į Finansų ministeriją atkreipdama dėmesį, kad, pagal dabartinį siūlymą, sparčiausiai norima branginti silpnesnius gėrimus, o mažiausiai akcizas kiltų stipriausiam alkoholiui.

„Nors pagrindinis akcizų politikos tikslas turėtų būti alkoholio vartojimo mažinimas, nesuprantama, kodėl procentine išraiška lengvieji alkoholiniai gėrimai labiausiai apmokestinami“, – sakė Saulius Galadauskas, Lietuvos aludarių gildijos prezidentas.

Pasak jo, akcizai turi ne tik mažinti grynojo alkoholio suvartojimą, bet ir gerinti šalies alkoholinių gėrimų vartojimo kultūrą – stipriuosius gėrimus turėtų keisti silpnesni, mažiau žalingi gėrimai.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje grynajame alkoholyje etilo alkoholis sudaro beveik 43 proc., o Vakarų Europoje etilo alkoholis nedaug kur viršija 20 proc. ribą.

Vizija – ateitis be dūmų

Pasak kaitinamojo tabako gamybos įmonės „Philip Morris Baltic“ išorinių reikalų vadovo Baltijos šalims Liudo Zakarevičiaus, formuojant akcizų politiką turėtų būti atsižvelgiama ne tiktai į įplaukas, bet ir į akcizų paskirtį – mažinti žalingų produktų poveikį ir mokesčius labiau didinti tiems, kurių žala didesnė.

„Siekiame rūkantiems asmenims, negalintiems atsisakyti šio žalingo įpročio, suteikti galimybę rinktis mažiau kenksmingą alternatyvą.

Mūsų vizija ir tikslas yra ateitis be cigarečių dūmų. Manome, kad sprendžiant akcizų klausimus mažesnės žalos kriterijus negali būti pamirštas.

Reikėtų atsižvelgti ne tiktai į mokslinius tyrimus, technologinę pažangą, bet ir į tai, kas kelia didesnę, o kas mažesnę žalą. Juk akcizas – tai savotiškas „nuodėmės mokestis“, todėl sunku suvokti, kodėl mažiau sveikatai kenksmingas produktas turėtų kainuoti daugiau nei pats žalingiausias“, – sakė jis.

Įmonės atstovas teigė, kad siūlomas tabako akcizų planas dabar palankiausias cigarečių ateičiai, nors būtent jų žala sveikatai ir yra problema, reikalaujanti sprendimo.

„Kaitinamajam tabakui akcizas kiltų 97,1 proc., o cigaretėms jis didėtų 18,4 proc., todėl kaitinamasis tabakas, panašu, kainuos gerokai brangiau nei cigaretės.

Taigi rūkantys asmenys, užuot turėdami galimybę rinktis mažiau kenksmingą alternatyvą, bus priversti ir toliau vartoti patį žalingiausią produktą.

Tai mažų mažiausiai netikėta ir keista“, – sakė L.Zakarevičius.

Rūkyti pradeda nuo tradicinių cigarečių

Vasario mėnesį paskelbtas naujausias „Eurobarometro“ tyrimas „Europiečių požiūris į tabaką ir elektronines cigaretes“ rodo, kad Lietuvoje tradicinius tabako gaminius vartoja 28 proc. apklaustųjų. Tuo metu ES vidurkis – 23 proc.

Kaip ir Europos Sąjungoje, Lietuvoje populiariausias tabako gaminys – pakeliais parduodamos cigaretės, kurias bent kartą per mėnesį vartoja 87 proc. rūkančiųjų.

Lietuvoje kiek labiau nei ES paplitęs alternatyvių tabako gaminių – elektroninių cigarečių ir kaitinamojo tabako produktų – vartojimas. Elektronines cigaretes bent kartą bandė 16 proc. šalies apklaustųjų (2 proc. daugiau nei ES vidurkis), o kaitinamojo tabako gaminius – 10 proc. (4 proc. lenkia Bendrijos vidurkį).

Absoliuti dauguma Lietuvos rūkalių (87 proc.), kaip ir būdinga daugeliui europiečių, rūkyti pradeda nuo tradicinių cigarečių. O kaitinamųjų tabako gaminių kaip pirmojo išbandyto produkto neįvardijo niekas. 

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.