Septynių galingiausių pasaulio šalių (G7) susitikime ketinama sukurti tarptautinę koncepciją, kad stambiausios planetos bendrovės nustotų naudotis lengvatinių mokesčių valstybėmis ir sąžiningai dalytųsi uždirbtu pelnu.
Kokia bus ta mokesčių reforma, kol kas sunku įsivaizduoti. Tačiau vienas esminių jos punktų – taikyti kitokį apmokestinimo modelį kompanijoms, kurių pardavimai viršija 20 mlrd. dolerių (16,4 mlrd. eurų) per metus, o pelningumas siekia 10 procentų.
Nuo didesnio nei pastaroji riba uždirbto pelno bendrovės turėtų mažiausiai penktadalį atseikėti toms šalims, kuriose jos veikia.
Pašaipa. „Atleisk, Alexa, „Amazon“ turės mokėti mokesčius visame pasaulyje“, – tokią frazę paleido Vokietijos vicekancleris Olafas Scholzas. Galvoje jis turėjo „Amazon“ sukurtą virtualaus asistento dirbtinio intelekto technologiją „Alexa“.
Tačiau politikas galbūt šiek tiek suklydo.
Mat jei bus taikoma tokia apmokestinimo formulė, kokia tikriausiai bus aptarta G7 susitikime, „Amazon“ bent jau už praėjusius metus papildomų mokesčių išvengtų.
Pelno ši kompanija uždirbo solidžiai – net 386 mlrd. dolerių (316 mlrd. eurų), bet jos pelningumas nesiekė 10 proc., o tik 6,3 proc.
Riba. Taip pat norima tarptautiniu mastu susitarti ir dėl minimalaus pelno mokesčio tarifo. G7 susitikimui parengtas ir konkretus skaičius – 15 proc.
Tačiau tokį projektą įgyvendinti gali būti dar sunkiau, nei papildomai apkrauti mokesčių našta didžiąsias korporacijas.
Pavyzdžiui, Estijoje šiuo metu taikomas nulinis tarifas, jei pelnas reinvestuojamas.
JAV prezidentas Joe Bidenas siekia minimalaus 21 proc. pelno mokesčio tarifo. Bet, pavyzdžiui, „Google“ pamėgtoje Airijoje jis sudaro tik 12,5 proc.
Kita vertus, tarptautinei mokesčių reformai turėtų pritarti ir labiausiai išsivysčiusių šalių dvidešimtuko G20 narės. Tačiau, pavyzdžiui, su Kinija susiderėti gali būti labai sudėtinga.
Mokesčiai. Tuo metu, kai pasaulinės kompanijos kraunasi didžiulius pelnus, jų savininkai vengia susimokėti net ir tiek, kiek priklauso. O pastaruoju metu tyrimų platforma „Propublica“ sukėlė tokį skandalą, kad net JAV mokesčių inspektoriai pradėjo aiškintis, kaip jai nutekėjo itin konfidenciali informacija.
O ji iš tiesų stulbinanti. Pasirodo, jau minėtos „Amazon“ įkūrėjas Jeffas Bezosas nuo 2014 iki 2018 metų savo turto vertę išaugino 99 mlrd. dolerių (per 81 mlrd. eurų), tačiau mokesčių susimokėjo 973 mln. dolerių (797 mln. eurų). Kitaip tariant, 0,98 procento.
Negana to, pagal 2011 m. deklaraciją, J.Bezosas išleido daugiau nei uždirbo, todėl turėjo teisę gauti vaiko pašalpą – 4 tūkst. dolerių (3,3 tūkst. eurų).
Kompanijos „Tesla“ pagrindinio savininko Elono Musko turtas minimu laikotarpiu išaugo 13,9 mlrd. dolerių (11,4 mlrd. eurų), o mokesčių suma siekė 455 mln. dolerių (373 mln. eurų).
„Berkshire Hathaway“ pagrindinio akcininko Warreno Buffetto turto vertei pakilus 24,3 mlrd. dolerių (19,9 mlrd. eurų) sumokėti mokesčiai tesiekė 0,1 proc. šios sumos.
Tiesa, legendinis investuotojas portalui „Propublica“ teigė esantis už didesnius ir teisingesnius mokesčius, o savo turtą ketinantis paaukoti labdarai.
Kita vertus, šie skaičiai parodo, kaip sunku teisingai apmokestinti milijardierius, kai jų turto vertė pakyla ne dėl gaunamų pajamų, o augant, pavyzdžiui, valdomų įmonių akcijų kainoms.
