Kalba, kaip Lietuvai sektųsi tvarkytis su trečiąją pandemijos banga: šis tas jau dabar kelia grėsmę

Gerėjanti epidemiologinė situacija šalies verslams vasarą žada atsigavimą ir atokvėpį, tačiau vertėtų išlikti budriems, kad šį rudenį nepasikartotų pernykštis scenarijus, kai naujai koronaviruso bangai nebuvo deramai pasiruošta. Ekspertai tikina, kad Lietuvos ekonomika yra atspari tokio tipo krizei, tačiau nuo pirmojo karantino atsigauti nespėjęs apgyvendinimo ir maitinimo sektorius atkreipia dėmesį į neišpildytus lūkesčius.

Nors lauko kavinėse jau buriasi žmonės, apgyvendinimo ir maitinimo sektorius į galimą trečią koronaviruso bangą žiūri atsargiai ir tikina, kad antrojo karantino sąlygomis dar vienos bangos neišgyventų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nors lauko kavinėse jau buriasi žmonės, apgyvendinimo ir maitinimo sektorius į galimą trečią koronaviruso bangą žiūri atsargiai ir tikina, kad antrojo karantino sąlygomis dar vienos bangos neišgyventų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tam, kad prekybos centrai galėtų veikti, padarytos didelės investicijos: keistos ventiliacinės sistemos ir jų filtrai, statyti atitvarai tarp kasų.<br>T.Bauro nuotr.
Tam, kad prekybos centrai galėtų veikti, padarytos didelės investicijos: keistos ventiliacinės sistemos ir jų filtrai, statyti atitvarai tarp kasų.<br>T.Bauro nuotr.
A.Izgorodinas<br>V.Skaraičio nuotr.
A.Izgorodinas<br>V.Skaraičio nuotr.
E.Šiškauskienė<br>P.Lileikio nuotr.
E.Šiškauskienė<br>P.Lileikio nuotr.
V.Janulevičius<br>D.Umbraso nuotr.
V.Janulevičius<br>D.Umbraso nuotr.
I.Genytė-Pikčienė<br>T.Bauro nuotr.
I.Genytė-Pikčienė<br>T.Bauro nuotr.
R.Vainienė<br>V.Balkūno nuotr.
R.Vainienė<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Jun 20, 2021, 7:35 PM, atnaujinta Jun 20, 2021, 7:35 PM

Nors lauko kavinėse jau buriasi žmonės, apgyvendinimo ir maitinimo sektorius į galimą trečią koronaviruso bangą žiūri atsargiai ir tikina, kad antrojo karantino sąlygomis dar vienos bangos neišgyventų. „Tikrai neatlaikytų. Viskas priklausys nuo vyriausybės. Jei bus atidėti mokesčiai ir paruoštos priemonės, tada nebent“, – teigė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Pasak jos, Vyriausybės patvirtintos priemonės ne visada išpildydavo verslų lūkesčius: skiriamos subsidijos rėmė darbuotojus, bet ne verslus; suteikus galimybę lankytis pirtyse tebegaliojo judėjimo tarp savivaldybių ribojimai, todėl norintys pasinaudoti šiomis paslaugomis to atlikti negalėjo.

„Valstybės teikta parama nebuvo efektyvi ir ganėtinai vangiai dalijama. Žmonės negavo tiek, kiek tikėjosi“, – apgailestavo E.Šiškauskienė. Pasak asociacijos prezidentės, verslai pasigedo didesnio valdžios dėmesio ir glaudesnio bendradarbiavimo. „Mes gauname valdžios paruoštas priemones kaip faktą, tačiau nėra kontakto su verslais. Tik visiškas nesusikalbėjimas. Valdininkai nėra sukūrę nė vienos darbo vietos, nežino, kaip tai daroma, todėl kuria teorinius dalykus“, – kalbėjo ji.

Liko neišspręstų problemų

Beveik mėnesį veikiantis Galimybių pasas, E.Šiškauskienės teigimu, laukto rezultato neatnešė, todėl kavinėms ir viešbučiams vis dar reikalingas valdžios institucijų dėmesys.

Pasak jos, kavinės ir restoranai dirba 20–30 proc. pajėgumu, nes čia dažniau besilankantys jauni žmonės dar nėra vakcinuoti, todėl gali būti aptarnaujami tik lauko terasose. Dėl reikalaujamų atstumų mažinamas ir staliukų kiekis, o tai neigiamai atsiliepia pelnui.

Daugiausia sunkumų kol kas patiria nuo užsienio turistų priklausomi verslo viešbučiai. Jiems, pasak E.Šiškauskienės, reikalingos papildomos subsidijos ir mokesčių amnestija. „Pirmiausia reikia paruošti paketą verslo viešbučiams, kurie ir dabar uždaryti“, – pranešė asociacijos prezidentė.

Viešbučiai ir restoranai susiduria su nauja problema – darbuotojų trūkumu. „Dabar prastovose esantys darbuotojai visiškai nebenori eiti į darbą. Darbo kodekse yra spraga, leidžianti darbuotojui, esančiam prastovose, susirasti darbą. Kai jis iškviečiamas grįžti, dirbti nebenori. Tada jam priklauso du mėnesiai išeitinių, visi atostoginiai, o žmogus išeina į kitą darbą. Visa tai gražu, bet tai nepritaikyta pandemijai. Juk prastovose darbdavys žmogų laiko ne savo noru, o todėl, kad uždrausta veikla“, – aiškino E.Šiškauskienė.

Apgyvendinimo ir maitinimo sektoriui atsigauti, anot E.Šiškauskienės, reikalingos poprastovinės subsidijos bent iki Naujųjų metų. Tačiau „INVL Asset Management“ grupės vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė perspėjo, kad tokia valstybės parama sukeltų perteklinį vartojimą ir infliaciją.

„Pasibaigus karantinui turėtų suveikti suspaustos spiralės efektas, kai visuomenė aktyviai puls vartoti prekes ir paslaugas, nuo kurių buvome priversti susilaikyti. Galimybės verslams atsigauti, uždirbti ir atsitiesti bus itin palankios, todėl valstybės paramos nebereikia“, – paaiškino ekonomistė.

Dėl valdžios sprendimų nesutaria

Valdžios paramą verslams ekspertai vertina dvejopai. „Brandnomika“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, taikytos priemonės buvo veiksmingos. „Bendrai paėmus, valstybės parama buvo efektyvi, o taikytos priemonės adekvačios. Trečiosios bangos atveju reikėtų didinti paramą verslams, didinti ekonomikos skatinimo priemonių dydį. Šiuo metu valstybė tikrai gali skolintis“, – kalbėjo ekonomistas.

Tačiau I.Genytė-Pikčienė laikosi priešingos nuomonės, teigdama, kad perteklinė valstybės parama šaliai gresia ekonomikos perkaitimu. „Reikėtų galvoti, kaip pagalbą imti aktyviai riboti, nes Lietuvai, kaip dinamiškai ekonomikai, ne itin nukentėjusiai nuo pandemijos, labiau gresia perkaitimas. Stebint makroekonominius rodiklius – infliaciją, vartojimo ir atlyginimų augimą, valdžios sektoriaus išlaidas, – ekonomistams kyla nerimas, kad mūsų ekonomiką ištiks perkaitimas“, – perspėjo I.Genytė-Pikčienė.

Visgi ekonomistai sutaria, kad paramos paketų įgyvendinimas užtruko, todėl trečios koronaviruso bangos atveju reikėtų pasirūpinti, kad parama nedelsiant pasiektų jos laukiančius verslininkus.

„Ne visos paramos priemonės buvo efektyviai išnaudotos ir ne visos pasiekė verslus. Jei būtų skelbiamas karantinas, norėtųsi, kad jau turimos priemonės greičiau pasiektų verslą ir nebūtų atidėtos keliems mėnesiams“, – kalbėjo ekonomistė.

Anot jos, ištikus trečiajai bangai, reikėtų naudoti pasiteisinusias praktikas, pavyzdžiui, mokesčių atidėjimą ir subsidijas darbo vietoms išsaugoti.

„Tai buvo labai tinkamas momentas, padėjęs kompensuoti dalį pastoviųjų kaštų“, – pastebėjo ekonomistė. Tačiau, pasak I.Genytės-Pikčienės, su paskolomis ir garantijomis susijusios „Invegos“ priemonės įsibėgėjo per lėtai ir buvo panaudota tik mažesnė pusė, todėl reikėtų jas peržiūrėti ir išsiaiškinti, kur susidarė „butelio kaklelio“ efektas, kad priemonės verslo nepasiekė ir nebuvo populiarios.

Žada atsigavimą

Kovo ir balandžio mėnesių mažmeninės prekybos rodikliai atskleidžia išaugusį vartojimą „Kovą prekyba ne maisto prekėmis padidėjo 38 proc. Tai yra labai dideli skaičiai ir signalas, parodantis, kad žmonės yra linkę leisti sutaupytus pinigus“, – skaičiavo A.Izgorodinas.

Nuo metų pradžios atsigaunantys vartotojų lūkesčiai, pasak ekonomisto, rodo, kad gyventojai palankiai vertina ne tik darbo rinkos ir ekonomikos perspektyvas, kaip buvo metų pradžioje, bet ir ryžtasi didesniems pirkiniams. „Vasarą mažmeninė prekyba viršys 2019 metų lygį. Ji gali pakankamai greitai įveikti krizę“, – prognozavo A.Izgorodinas.

Tačiau Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTP) prezidentas Mindaugas Statulevičius pripažino, kad pirkėjai vangiai grįžo po pirmojo karantino. Be to, antrojo karantino metu didieji prekybos centrai buvo uždaryti 4 mėnesius, todėl daliai jų teko visiškai pakeisti asortimentą dėl pasikeitusio sezono.

„Pagrindinis prekybininkų tikslas – susikoncentruoti į fizinės bei skaitmeninės apyvartos užsitikrinimą ir maržų išlaikymą siekiant verslų tęstinumo. Ar karantino režimo ir uždarymo nuostoliai bus „uždirbti ateityje“ labai priklauso nuo kiekvieno verslo prisitaikymo prie rinkos situacijos ir jo kliento įpročių kaitos. Manome, kad bus verslų, kurie džiaugsis išlaikę galimybę veikti, nebesižvalgant į nuostolius praeityje“, – kalbėjo M.Statulevičius.

Lietuvos prekybininkų asociacijos (LPKA) prezidėntė Rūta Vainienė įsitikinusi – pandemija parodė, kad prekyba gali dirbti bet kokiu scenarijumi.

„Remiantis veikusių įmonių pavyzdžiu, nematome poreikio riboti kitų prekybininkų veiklą“, – kalbėjo R.Vainienė. Pasak jos, prekybininkai sutiktų su griežtinamais reikalavimais, atstumų didinimu, tačiau nepritartų didžiųjų prekybos centrų ir ne maisto prekių parduotuvių užvėrimui net esant blogiausiam scenarijui. Pasak jos, tam, kad prekybos centrai galėtų veikti, padarytos didelės investicijos: keistos ventiliacinės sistemos ir jų filtrai, statyti atitvarai tarp kasų. Visa tai, R.Vainienės teigimu, liks net atšaukus karantiną.

Trečios bangos nebijo

Lietuvos ekonomika, I.Genytės-Pikčienės teigimu, yra atspari pandemijos sukeltai krizei. „Mes esame mažiau priklausomi nuo turizmo, apgyvendinimo ir kultūros paslaugų ir labiau nuo inercinių sričių: transporto, pramonės, gamybos, žemės ūkio, todėl trečioji banga nėra gąsdinantis dalykas“.

Jai antrino ir A.Izgorodinas: „Restoranai, kavinės, viešbučiai nėra atsigavęs nuo pirmos bangos, antroji juos beveik pražudė, o trečias griežtas karantinas panaikintų iš ekonomikos rodiklių. Tačiau logistika ir pramonė turėtų demonstruoti ganėtinai gerus rezultatus“, – prognozavo ekonomistas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius mano, kad trečioji koronaviruso banga Lietuvos gamintojams didelės įtakos neturėtų, tačiau perspėjo, kad grėsmę kelia žaliavų kainas kilstelėjusios trūkinėjančios tiekimo grandinės. „Atsinaujinusios pasaulio ekonomikos pradeda daug vartoti, atsiranda žaliavų: metalo, medienos stygius, taip pat kyla logistikos kaina“, – aiškino V.Janulevičius.

Pasak jo, pirmąją pandemijos bangą atlaikyti pavyko dėl sutrikusio tiekimo iš Azijos, kai Vakarų Europos šalys eksporto partnere pasirinko Rytų Europą.

Kad išlaikytų darbo vietas, Europos pramonei, V. Janulevičius įsitikinimu, svarbu turėti galimybę paskolinti apyvartinių lėšų.

„Yra paskolinti 3 mlrd. eurų, todėl aš tikiuosi, kad valstybė paskolins pinigus ir įlies juos į ekonomiką, kad nestotų statybos ir pramoniniai parkai, investicijos į apdirbamąją pramonę. Reikės apyvartinių pinigų, bet ne dotacijų. Čia yra didelis skirtumas. Tai neapkraus ekonomikos, o įmonės, investavusios į pertvarką, į skaitmeną, į žaliąją ekonomiką, atsistos ant kojų“, – kalbėjo LPK prezidentas.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.