ES koridoriuose tęsiasi teisėkūros procesas sankcijoms patvirtinti, jis turėtų baigtis ketvirtadienį, sakė du šaltiniai.
Pasak jų, rengiamam sektorinių sankcijų paketui pirmadienį Briuselyje pritarė ES užsienio reikalų ministrai. Paketas apima septynis ekonomikos sektorius, tarp kurių yra prekyba baltarusiškomis trąšomis.
„Jeigu tai bus patvirtinta, trąšų tranzitas per ES ir importas į ES šalis sustos“, – BNS sakė vienas šaltinis.
Baltarusijoje yra įsikūrusi viena didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamyklų „Belaruskalij“. Įmonė savo produkciją eksportuoja per Klaipėdos uostą, naudodamasi „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis.
„Belaruskalij“ trąšas Klaipėdoje krauna įmonė „Birių krovinių terminalas“.
Netekusios „Belaruskalij“ krovinių, šios įmonės taip pat prarastų dešimtis milijonų eurų per metus.
Sektorinės sankcijos Baltarusijai rengiamos po gegužę įvykusio incidento, kai Baltarusija į Minską nukreipė reisu Atėnai-Vilnius skridusį „Ryanair“ orlaivį ir sulaikė opozicijos tinklaraštininką Ramaną Pratasevičių bei jo merginą Sofiją Sapegą.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad ES sankcijomis siekiama Aliaksandro Lukašenkos režimo politikos pokyčio, o tai užtikrinti gali ekonominis spaudimas Minskui, kurį pajustų ir Rusija.
„Rusija turės refinansuoti viską, ką (Baltarusija) praras“, – žurnalistams atvykęs į ministrų susitikimą Briuselyje pirmadienį sakė G. Landsbergis.
„Tai reiškia, kad Putinas gali paskambinti savo geram draugui Lukašenkai ir paprašyti jo nežengti tam tikrų žingsnių, paleisti politinius kalinius, pakeisti politiką. (...) Tai gali būti gan efektyvu“, – teigė jis.
Sektorines sankcijas Baltarusijai ketvirtadienį taip pat aptars ES šalių vadovai.
Prezidentas Gitanas Nausėda žada palaikyti ES susitarimą dėl šių sankcijų, koks jis bebūtų.
Kalio trąšos
Baltarusija yra antra pasaulyje po Kanados pagal kalio trąšų eksporto apimtis. Kaip rodo Pasaulio banko duomenys, 2018 metais Baltarusija eksportavo kalio trąšų už 2,8 mlrd. JAV dolerių (2,35 mlrd. eurų pagal dabartinį kursą).
Valstybinė įmonė „Belaruskalij“ skelbia pagaminanti apie penktadalį visų pasaulyje pagaminamų kalio trąšų; joje dirba apie 16 tūkst. žmonių.
Valstybės kontroliuojamoje Baltarusijos ekonomikoje eksportas yra itin svarbus užsienio valiutos šaltinis.
Didžioji dalis baltarusiškų kalio trąšų eksportuojama į Braziliją, Kiniją ir Indiją, tačiau svarbios pirkėjos taip pat yra Lenkija ir Belgija.
„Belaruskalij“ savo produkciją eksportuoja per Klaipėdos uostą, o iki jo per Lietuvą ją gabena „Lietuvos geležinkeliai“. „Belaruskalij“ trąšas Klaipėdoje krauna įmonė Birių krovinių terminalas (BKT) – 30 proc. jo akcijų valdo „Belaruskalij“. Netekusios „Belaruskalij“ krovinių, šios įmonės taip pat prarastų dešimtis milijonų eurų per metus.
Nuo pernai rugpjūtį Baltarusijoje įvykusių ginčijamų prezidento rinkimų, kurių nugalėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka ir kurie išprovokavo precedento neturinčius opozicijos protestus, „Belaruskalij“ darbas buvo kelis kartus paralyžiuotas, darbininkams prisidėjus prie streikų, vykusių solidarizuojantis su protestuotojais.
Naftos produktai
Balarusija neturi savų naftos ir dujų telkinių, bet šis sektorius šalies ekonomikai išlieka itin svarbus.
Šalis naudojasi galimybe pirkti Rusijos naftą lengvatinėmis kainomis ir išlaikė sovietiniais laikais pastatytus vamzdynus bei perdirbimo įmones.
Perdirbtos naftos produktai sudaro didžiausią Baltarusijos eksporto dalį – 2019 metais šalis jų pardavė už 6,5 mlrd. dolerių (5,46 mlrd. eurų).
Pagrindiniai pirkėjai yra Ukraina, pernai nupirkusi produktų už 2,5 mlrd. dolerių (2,1 mlrd. eurų), taip pat Jungtinė Karalystė, įsivežusi baltarusiškų naftos produktų už 2,2 mlrd. dolerių (1,85 mlrd. eurų). Dar daugiau kaip 1,5 mlrd. dolerių (1,26 mlrd. eurų) Baltarusija gavo iš trijų naftos produktų pirkėjų Europos Sąjungoje – Vokietijos, Nyderlandų ir Lenkijos.
Baltarusija taip pat kontroliuoja keletą vamzdynų, kuriais rusiška nafta ir dujos srūva į Europos šalis. Vis dėlto kol kas neatrodo, kad ES ketina taikyti sankcijas ir šiam tinklui, iš kurio Minskas gauna reikšmingų tranzito pajamų.