Kadangi visiško ekonominių santykių įšaldymo scenarijus yra mažai tikėtinas, nuostoliai greičiausiai bus mažesni (0,2-0,4 proc. BVP). O vienas IT specialistas Lietuvoje per metus vidutiniškai sukuria 46 tūkst. eurų pridėtinės vertės.
3 tūkst. IT specialistų Lietuvoje per metus vidutiniškai sukuria 138 mln. eurų pridėtinės vertės. Darant prielaidą, kad Baltarusijos IT specialistai sukuria tiek pat pridėtinės vertės, kaip ir Lietuvos IT specialistai, 3 tūkst. IT specialistų prisiviliojimas padidintų Lietuvos BVP apie 138 mln. eurų.
Taip skaičiuoja „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Bet tai – dar ne viskas, nes Baltarusios IT įmonės, persikėlusios į Lietuvą, naudosis kitų sektorių paslaugomis, pvz., biurų nuoma, teisinėmis, buhalterijos bei kitomis paslaugomis (Baltarusios žaidimų milžinė „Wargaming“ praeitą savaitę įsigijo 76 butus, tad tai padidino ir gyvenamojo nekilnojamojo turto sektoriaus pridėtinę vertę).
Statistiškai IT įmonės sukurdamos 11 eurų pridėtinės vertės savo sektoriuje, dar 9 eurus sukuria kitiems sektoriams, tad bendras 3 tūkst. IT specialistų poveikis Lietuvos ekonomikai siektų 138 mln. eurų + 9/11x138 mln. eurų = 250 mln. eurų per metus“, – rašo jis savo feisbuko paskyroje.
Kad IT specialistai mūsų šalyje graibstomi, kalbama jau kuris laikas. Koronaviruso pandemija rinkoje sukūrė dar didesnį jų poreikį, nes daugelis organizacijų buvo priverstos trauktis į internetinę paslaugų ir prekių rinką. Tuo metu šio sektoriaus atstovai ragina nežiūrėti vien į Baltarusiją – jie teigia, kad trūkstamų darbuotojų būtų protinga ieškoti kad ir JAV ar Jungtinėje Karalystėje.
Iki 2030 m. – bent 60 tūkst. IRT specialistų
Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų asociacijos „Infobalt“ duomenimis, Lietuvoje informacijos ir ryšių technologijos (IRT) specialistų dalis – 2,7 proc. nuo visų dirbančiųjų. ES vidurkis – 3,7 proc., Estijos – 5,6 proc., o Suomijos – 6,8 proc. Kaip portalui lrytas.lt sakė „Infobalt“ ryšių su visuomene vadovas Paulius Jakutavičius, tam, kad pasivytume bent jau ES vidurkį – kas yra absoliutus minimumas – mums reikėtų dar apie 14 tūkst. IRT specialistų. IRT sektoriaus įmonės yra indikavusios panašų skaičių: per keletą metų, vertindamos savo verslo augimo potencialą, jos galėtų įdarbinti 13 tūkst. specialistų.
Matant pandemijos sukeltą akseleraciją skaitmenizacijos link, taip pat ES dėmesį ir ateinančias investicijas, dėl kurių Lietuvos IRT įmonės galėtų pakonkuruoti užsienyje, IRT specialistų poreikis gali būti ir dar didesnis.
„Reikėtų kelti tikslą iki 2030 metų turėti bent jau 60 tūkst. dirbančių IRT specialistų, o idealiu atveju jų reikėtų dar kelis kartus kartus daugiau – tuomet mes tikrai galėtume deramai konkuruoti pasaulyje ne tik IT srityje, bet ir kituose ekonomikos sektoriuose, kurių efektyvumas dėl skaitmenizacijos būtų kur kas aukštesnis“, – komentavo P.Jakutavičius.
Išimtis Baltarusijai – klaida
Iš trečiųjų šalių atvykę specialistai, naujausiais duomenimis, sudaro 2,3 proc. darbuotojų, kai užsieniečių dalis tarp visų dirbančiųjų siekė 5,5 proc. Šių metų sausio 1 d. – gegužę 31 d. Lietuvoje buvo įdarbinti 322 IT specialistai iš užsienio (iš jų – 236 baltarusiai).
„Dar pernai buvo duomenys, kad darbo prašymą išduoti ar pakeisti buvo pateikę virš 30 tūkst. užsieniečių, o iš jų tik 300 – dirbantys aukštos profesinės kvalifikacijos darbus. Akivaizdu, kad lig šiol buvusi migracijos politika nebuvo nukreipta į aukštos kvalifikacijos talentų pritraukimą. Nes jeigu įmonei reikėdavo kelių žmonių, juos prisitraukti iš užsienio būdavo pernelyg ilgai ir brangiai kainuojantis procesas.
Galima pasidžiaugti, kad pagaliau ledai pajudėjo ir buvo priimti reikalingi pakeitimai, kad IT srities įmonėms būtų lengviau persikelti į Lietuvą. Dabar dar reikėtų atitinkamai pajudinti pavienių IT, aukštos kvalifikacijos specialistų ir jų šeimų relokacijos reikalus. Nes kol kas šioje srityje – vis dar painus ir brangus biurokratinis labirintas su krūva kontrolės postų ir barjerų“, – kalbėjo „Infobalt“ atstovas.
Anot jo, reikėtų sudaryti sąlygas įmonėms, o taip pat vilioti IT specialistus ir IT studijuoti norinčiuosius iš Rusijos, Ukrainos, Pietryčių Azijos valstybių, Afrikos, galų gale – Jungtinės Karalystės, JAV. „IRT sektorius yra globalus, dirbdamas Lietuvoje gali dirbti visam pasauliui, o sąlygos gyventi mūsų šalyje tikrai geros, tik sudėtinga čia persikelti“, – pabrėžė P.Jakutavičius.
Vis dėlto, jo manymu, nors politinė situacija skatina žmones bėgti iš Baltarusijos, tačiau klaida būtų susitelkti tik ties ja ir išimtis daryti būtent šiai šaliai. Anot pašnekovo, reikia sistemos, kad į Lietuvą būtų lengva ir patrauklu atvykti tiek dirbantiems IT specialistams, tiek IT studentams: IRT sektorius darbuotojus vertina pagal jų kvalifikaciją ir gebėjimus, ne pagal šalį, iš kurios atvykstama.
„Mums išties reikia talentų iš viso pasaulio. Ir čia – ne lozungas. Daugiau IT specialistų iš viso pasaulio ne tik reikštų darbo jėgos papildymą, didesnius mokesčius į biudžetą, „Sodrą“, bet ir įvairiapusiškesnį talentą, įvairovę, naujus požiūrius, kad galėtų virsti sėkmingai eksportuojamais visam pasauliui skaitmeniniais produktais ir paslaugomis“, – svarstė„Infobalt“ atstovas.
Įspūdingas pokytis
Tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ nuo 2020 m. liepos iki šių metų birželio įgyvendinta 30 tech srities projektų, iš kurių – 16 Baltarusijos įmonių relokacijos projektai. 42 Baltarusijos įmonės pradėjo relokacijos į Lietuvą procesus, o 40 įmonių dar svarsto.
Personalo atrankų agentūros „Alliance for Recruitment“ vyresnioji atrankų konsultantė Karolina Ustilo-Kačinauskė pateikia jos atstovaujamos agentūros statistiką: per 2020 metus iš Baltarusijos Lietuvoje įdarbino 18 IT specialistų, o 2021 m. sausio 1 d. – gegužės 31 d. laikotarpiu – 236. „Įspūdingas pokytis“, – įvertino pašnekovė.
Ji pastebi, kad įmonės, samdančios IT specialistus, lanksčiau žiūri į darbuotojų samdą iš Baltarusijos, Indijos. Be to, pradeda dairytis į Balkanus bei Ispaniją, Portugaliją. Specialistams įmonės siūlo relokacijos paketus (dokumentų parengimas, skrydžio bilietai, pagalba randant gyvenamąją vietą ir pan.).
„Pagrindinė kandidatų iš Baltarusijos motyvacija persikelti į Lietuvą visgi susijusi su politiniais aspektais. Toliau seka augimo ir karjeros galimybės, didelės bei patikimos įmonės Lietuvos rinkoje. Galime drąsiai teigti, kad IT specialistų iš Baltarusijos skaičius Lietuvoje pradėjo smarkiai augti praėjus keliems mėnesiams po įvykusių rinkimų Baltarusijoje“, – komentavo K.Ustilo-Kačinauskė.
Darbdaviai pastebi, kad tarp lietuvių ir baltarusių IT specialistų nėra didelio kultūrinio, vertybinio skirtumo, tad kandidatai lengvai įsitraukia į darbus ir komandas, prisitaiko prie įmonės Lietuvoje kultūros: lengviau ir greičiau relokuoti specialistą iš Baltarusijos, nei, pavyzdžiui, iš Indijos.
Moka ir 7 tūkst. eurų
Tačiau, kaip teigė K.Ustilo-Kačinauskė, yra ir iššūkių: kandidatų atlygio lūkesčiai yra arti to arba net viršija Lietuvoje dirbančių specialistų lūkesčius. Tai susiję ir su mokestinės sistemos skirtumais Lietuvoje ir Baltarusijoje. Be to, jų anglų kalbos įgūdžiai silpnesni, nei tikisi darbdaviai Lietuvoje, ir dažnu atveju tai būna trukdis įsidarbinti Lietuvoje įsikūrusioje tarptautinėje kompanijoje.
IT specialistų poreikis, pašnekovės teigimu, pastaruosius keletą metų vis auga: reikia ir testuotojų, ir programuotojų, ir duomenų inžinierių. Labiausiai trūksta daugiau patirties turinčių specialistų, gebančių ne tik programuoti, bet ir imtis lyderystės programuotojų komandose.
Anot K.Ustilo-Kačinauskės, konkurencijos ir trūkumo nėra nebent tarp pradedančiųjų IT specialistų. Jie gali tikėtis 800-1000 eurų atlygio atskaičius mokesčius, specialistai su 2-4 metų patirtimi – iki 2,5 tūkst. eurų, o turintys daugiau patirties – net iki 4 tūkst. eurų atskaičius mokesčius.
Be to, kaip teigė pašnekovė, Lietuvos rinkoje atsiranda vis daugiau mažų naujų žaidėjų, siūlančių išskirtinai didesnius atlygius – šie žaidėjai stipriems specialistams siūlo net apie 5-7 tūkst. eurų algą po mokesčių.
Ieško ne per darbo skelbimus
IT specialistų poreikį augina dinamiška informacinių technologijų rinka. Naujų technologijų atsiradimas vyksta labai greitai, dėl to nuolat išauga tam tikro profilio specialistų paklausa.
Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė pastebi, kad darbo portalai, skelbimų viešinimas per Užimtumo tarnybos informacinę sistemą ieškant tinkamiausių IT specialistų nėra patys populiariausi būdai. Todėl ir pačių skelbimų IT specialistams nėra daug, o Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje jų kasmet mažėja. Organizacijos IT profesijų kandidatus labiau sudomina organizuodamos įvairius renginius, atvirų durų dienas, įtraukdamos į įvairius projektus, taikant „galvų medžioklės“ metodą ar per „Linkedin“.
Užimtumo tarnybos duomenimis, šio birželio 1 d. darbo neturėjo tūkstantis asmenų, kurių paskutinė darbovietė buvo IRT veiklą vykdančios įmonės (iš viso Lietuvoje birželio 1 d. darbo neturėjo 239,5 tūkst. asmenų). Gegužę į Užimtumo tarnybą kreipėsi 59 asmenys, kurių paskutinė darbovietė buvo minėtose įmonėse – tiek pat, kiek ir balandį. Tuo metu gegužę buvo 479 darbo pasiūlymai IT specialistams (2020 m. gegužę – 853, 2019 m. gegužę – 1270).
„Viena iš priežasčių, lemiančių IT specialistų pasiūlos ir paklausos nesuderinamumą – reikalavimai kompetencijai. Tik maždaug dešimtadalis darbo neturinčių asmenų ankstesnėje darbovietėje pareigos buvo IT specialistai, t. y. turi IT darbo patirties.
Dauguma ieškančių IT specialisto darbo yra motyvuoti, todėl šių asmenų entuziazmas, noras tobulėti gali kompensuoti konkretaus darbo patirties trūkumą. Tikėtina, kad įmonėms atradus šią IT darbo ieškančiųjų dalį ir suteikus jiems galimybes įgyti reikiamas kompetencijas, jie sėkmingai įsilietų į darbo rinką“, – svarstė M.Jankauskienė.
