Sparčiai atsitiesiant ekonomikai kyla ir jos perkaitimo pavojus. Bet ekspertų nuomonės šiuo klausimu kol kas skirtingos.
Antai bendrovės „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka svarstė, kad keletą metų pandemija dar nesitrauks, todėl tam tikrų sektorių atskirų ūkio veiklų ribojimai išliks ilgiau. Tai savaime stabdytų perkaitimą.
Tuo metu „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas nerimo pasėjo daugiau. „Galima sakyti, kad NT rinka tikrai kaista, jei dar nėra perkaitusi. Tam tikri sektoriai taip pat turi to bruožų – tarkime, dviračiai išpirkti, jų gamintojai užsakymų turi dvejiems metams į priekį. Užtat tekstilės įmonės iki šiol labai sunkiai gyvena.
Ekonomikos šonas šyla, šonas šąla. Klausimas, kaip pavyks tai subalansuoti. Ir taip daug kur turime dviejų greičių Lietuvą, o dabar galime turėti dar vieną tokį pjūvį – sektoriai čempionai ir tie, kurie velkasi gale“, – svarstė ekonomistas.
Pastaroji krizė pasižymi būtent tuo, kad nuosmukis buvo mažesnis, nei tikėtasi, bet kartu skirtumai tarp ekonomikos sektorių didesni, nei laukta.
Per pirmąjį karantiną išgyvenome V formos atsigavimą: daugiau mažiau visi krito ir atsitiesė, o per antrąjį karantiną nutiko visiškai priešingai – nuosmukiai ir pakilimai tarp skirtingų ūkio sektorių pasiskirstė labai netolygiai.
„Luminor“ vyriausiojo ekonomisto nuomone, pradėjus stabdyti ekonomiką JAV tuo netruks pasekti ir kitos šalys, nors kai kurie sektoriai dar nebus atsigavę. Juk ir Lietuva skatinimą yra numačiusi tik iki rugsėjo.
„Ką daryti, kad buksuojančios sritys spėtų atsigauti? Ką daryti, kad darbuotojai, dirbantys įmonėse, kurios neatsities, liktų Lietuvoje? Manau, tai – vienas didžiausių iššūkių“, – svarstė Ž.Mauricas.
Tuo metu finansų analitikas Marius Dubnikovas tikino, kad ekonomikos perkaitimas tyko viso pasaulio. Jau matome infliacijos augimą JAV, labai tikėtina, kad tas pat bus ir pas mus.
„Didelio optimizmo pliūpsnis lemia ekonomikos perkaitimą, tačiau tai – pačios ekonomikos ciklo dalis. Šiandien žmonėms reikėtų palinkėti išlaikyti sukauptas santaupas, daugiau kreipti dėmesio į savo pajamas ir jomis vadovautis“, – kalbėjo jis.
NT kainos nuolat kyla
Dar vienas sektorius, kuriame infliacija jau rimtai įsibėgėjo, yra NT rinka. Kainos stiebiasi į aukštumas, o būstą perkantieji iš brėžinių jau nieko nebestebina.
Tiesa, tai galėjo lemti ir natūrali paklausa, o ne spekuliacijų įtaka: pradėjus dirbti iš namų pasikeitė gyventojų reikalavimai būstui, o išaugus galimybei sutaupyti atsirado progos investuoti į NT.
„Prie įkaitusių kainų prisideda medžiagų brangimas ir auganti darbų kaina. Kita vertus, Europos centrinis bankas neplanuoja drastiškų pokyčių pinigų politikoje ir artimiausiu metu ketina tęsti mažomis palūkanų normomis grįstą politiką“, – teigė J.Rojaka.
Tačiau didžiausią riziką kelia būtent tie, kurie perka būstą kaip investiciją. Ši grupė, M.Dubnikovo nuomone, rizikuoja gana stipriai: viena vertus, ekonomikai pradėjus strigti NT kainos gali pasukti į priešingą pusę, antra, neatmestina, kad keisis nuomos kaina ir paklausa apskritai.
„Iš esmės NT rinka juda į aukštų kainų pusę. Tokius procesus prieš keliasdešimt metų matėme Europoje, kur NT kainos pakilo labai aukštai ir į žemesnį lygį nebegrįžo, nes būstas buvo sukoncentruotas turtingų šeimų ar investicinių fondų rankose. Jis tapo ne būtinybės, o prabangos preke“, – prognozavo finansų analitikas.
Tuo metu turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė mano, kad NT burbulas pavojingas tada, kai su paskola perkamas pirmasis būstas. O šiuo metu labiau sukrutę perkantieji antrąjį būstą arba NT kaip investiciją.
„Tai nėra pažeidžiamiausia visuomenės dalis.
Jei ir susiformuotų lokalus burbulas, šių žmonių praradimai būtų ne tokie skausmingi ir ekonomiškai tai nebūtų tokia rizikinga dedamoji. Tai jokiu būdu nėra ta pati situacija, kurią matėme 2008 metais.
Situacija vis dar valdoma. Svarbus ir finansinės būklės parametras: tiek darbo užmokesčio kilimas, tiek aukštas santaupų lygis ir rodo, kad tikrasis būsto įperkamumas gana saugus“, – kalbėjo I.Genytė-Pikčienė.
Perka net be brėžinių
O štai ekonomistas Ž.Mauricas įspėjo: situacija – labai grėsminga, NT sektoriuje didėja burbulo pūtimosi rizika.
Jo teigimu, netvarumo ženklų matyti jau nuo kovo, kai į rinką įsitraukė ir spekuliantai. NT perkamas, net kai brėžinio dar nėra, o tai jau kelia klausimų dėl ilgalaikio tvarumo: priemiesčių plėtra chaotiška, pastatoma daug abejotinos kokybės namų. Jų bus tik daugiau, nes žmonės būstą perka jo net nematę.
„Manoma, jog turi pirkti dabar, nes vėliau NT brangs, o brangs dėl to, kad ekonomika skatinama, pinigus meta visi, kas gali, – ir centriniai bankai, ir vyriausybės, ir ES Atsigavimo fondas. Tai skatina žmones pirkti nebekreipiant dėmesio į tai, kad kainos iš tiesų labai pakilusios.
Bet su tokiu iššūkiu susiduriama ne tik Lietuvoje: Švedijoje namų kainų metinis kilimas – 20 proc. Nors tai dar neatspindi statistika, 95 proc. esu tikras, kad ir pas mus metinis kainų augimas bus dviženklis.
Visi užsimanė pirkti čia ir dabar, todėl išsibalansavo pasiūlos ir paklausos pusiausvyra.
Netgi tie, kurie norėjo parduoti, delsia, nes mato, kad būstai brangsta“, – apie pavojų įspėjo ekonomistas.
