Savivaldybės skelbtus viešųjų erdvių priežiūros ir tvarkymo darbų konkursus laimėjusios įmonės taip pat nebespėja suktis, tad joms jau grasinama nemenkomis baudomis.
Skundžiasi gyventojai
Kėdainių gyventojai skundžiasi, kad kai kur mieste nenupjauta žolė, kai kur – išvirtusios ir nesutvarkytos ar žolėmis apžėlusios šaligatvio trinkelės, suverstos šiukšlės, nešluotos gatvės ar nešienauti grioviai.
Už tvarką mieste atsakingos konkursus laimėjusios įmonės „Irgita“ ir „Ecoservice“ nespėja suktis.
„Rangovai ir Kėdainių miesto seniūnijos darbuotojai padaro tikrai ne viską.
Miesto seniūnija turi labiau kontroliuoti tuos pačius žolės pjovėjus ir gatvių šlavėjus. Tiksliau – įmones, teikiančias šias paslaugas.
Norisi, kad miestas būtų tvarkomas kur kas kokybiškiau, tad pirmiausia reikalaujama atsakomybės iš miesto seniūno, su kuriuo kalbamės ir sprendimų ieškome kiekvieną dieną.
Reikalaujame, kad jis griežčiau kontroliuotų ir miestą tvarkančius seniūnijos darbuotojus, ir miesto tvarkymo paslaugas teikiančias įmones.
Suprantame, kad šiemet galbūt sunkiau tvarkytis nei ankstesniais metais, nes dėl vyravusios drėgmės žolė augo itin sparčiai, be to, seniūnija neturi ir bedarbių, kurie turėtų atidirbinėti už gaunamas pašalpas, tačiau tai situacijos nekeičia, vis tiek visi darbai turi būti atlikti laiku ir kokybiškai.
Seniūnija privalo tai užtikrinti ir išsireikalauti, kad miestą prižiūrinčios įmonės atliktų savo įsipareigojimus“, – sako Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius.
Jei reikės, skirs baudas
Kėdainių miesto seniūnas Algirdas Krivičius sako, kad jo vadovaujami seniūnijos darbuotojai nesėdi rankų sudėję, tačiau turimų pajėgumų neužtenka, kad tvarka mieste būtų tokia, kokios norisi.
„Praėjusią savaitę tiek vienai miestą prižiūrinčiai įmonei, tiek kitai išsiuntėme po keliolika aktų su neatliktų darbų nuotraukomis.
Pareikalavome, kad iki antradienio visi darbai būtų padaryti, kaip ir numatyta sutartyse.
Jei darbai bus laiku nepadaryti, skirsime joms baudas“, – sako A. Krivičius.
Dirbti nėra kam
Tačiau kažin ar po kelis šimtus eurų sieksiančios baudos išspręs problemas. Įmones greičiau suktis gal tai ir paskatins, tačiau darbo rankų mieste nuo to nepadaugės.
„Dalį miesto tvarkymo darbų atlieka mūsų seniūnijos darbuotojai, tačiau mūsų pajėgumai – labai maži.
Didžiausia problema, kad nebegalime dalies miesto tvarkymo darbų pavesti bedarbiams, kurie anksčiau privalėdavo atidirbti už gaunamas pašalpas. Vyriausybė pakeitė tvarką prasidėjus karantinui – bedarbiai gauna nedarbo išmokas ir jiems už jas atidirbinėti nereikia.
Tų išmokų dydžiai tokie, kad prisikviesti dirbti bedarbius labai sudėtinga. Jie atvirai sako, kad jiems tiesiog neapsimoka dirbti. Tai ir yra pagrindinė problema“, – sako A.Krivičius.
Vietoj šimto tik 22
Be to, Vyriausybė pakeitė sprendimą ir dėl mokėjimo už vadinamuosius viešuosius darbus.
Anksčiau bedarbiai turėdavo dirbti viešuosius darbus ir jiems už tai pusę atlyginimo mokėdavo savivaldybė, o kitą pusę – valstybė. Dabar valstybė yra atsisakiusi už tai mokėti, todėl ši problema – tik savivaldybių rūpestis.
„Anksčiau pas mus viešuosius darbus dirbdavo apie 100 bedarbių, dabar, kai už tai moka tik savivaldybė iš vadinamosios užimtumo programos, per visą sezoną galime įdarbinti tik 22 žmones. Tad galima tik įsivaizduoti, kaip sumažėjo mūsų pajėgumai“, – sako miesto seniūnas A.Krivičius.
Jis su atsakingais miesto seniūnijos darbuotojais vertins, ar miestą prižiūrinčios įmonės sureagavo į jų pateiktas pretenzijas, ir žiūrės, ar atliko darbus. Kaip jau minėta, jei darbai nebus padaryti, įmonėms teks mokėti baudas.
„Darome viską, ką galime, bet darbo rankų turime tik tiek, kiek turime“, – sako miesto seniūnas.
