G20 finansų ministrai galingiausioms planetos kompanijoms pasiuntė žinią, kad jos negalės naudotis kai kuriose valstybėse taikomomis mokesčių lengvatomis.
Tiesa, prie šios iniciatyvos linkusios jungtis toli gražu ne visos valstybės.
Nori papildomų milijardų
Nesvarbu, ar būstinė registruota Londone, ar Dubline, ar Niujorke: jei veiki tarptautiniu mastu, kiekvienoje šalyje turi susimokėti 15 procentų joje uždirbto pelno.
Dėl to sutarę G20 finansų ministrai tikisi, kad naujasis mokestis gerokai papildys daugelio valstybių biudžetus.
Skaičiuojama, kad toks tarifas būtų taikomas šiek tiek mažiau nei 10 tūkstančių planetos kompanijų, plėtojančių veiklą daugelyje valstybių. Jos kasmet papildomai turėtų atseikėti daugiau nei 126 mlrd. eurų, iš kurių vien Europos Sąjungoje liktų apie 50 mlrd. eurų.
Bendro tarifo idėja kilo po keletą metų vykusių tyrimų, po kurių paaiškėjo, kad pasaulinės kompanijos mielai naudojasi mokesčių lengvatomis. Pavyzdžiui, „Apple“ arba „Google“, savo veiklai Europoje pasirinkusios Airiją, čia sumoka apie 12,5 proc. korporatyvinio pelno mokesčio, nors ES vidurkis viršija 20 proc.
Ragina veikti greičiau
„Kelio atgal nebėra. Paskelbėme šitų mokesčio lenktynių pabaigą“, – po susitikimo Venecijoje su kolegomis pranešė Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire’as.
JAV iždo sekretorė Janet Yellen ragino šį susitarimą įgyvendinti kuo greičiau.
„Pasaulis yra pasirengę veikti išvien, jau yra ir sprendimas – 15 procentų tarifas“, – sakė ji.
Apie istorinį proveržį kalbėjo ir Vokietijos finansų ministras Olafas Scholzas. Jis ragino prie projekto prisijungti tas valstybes, kurios anksčiau atmetė bendro mokesčio idėją.
„Pagaliau didelės korporacijos nebegalės išvengti joms priklausančių prievolių. Atėjo laikas veikti, kad mokestis būtų įvestas 2023 metais“, – teigė O.Scholzas.
Susitarti nebus lengva
Tačiau yra ir šios idėjos kritikų. Mat kol kas jokių sankcijų šalims, kurios nesutiks veikti išvien, nėra numatyta.
Ypač sudėtinga tai atlikti Europos Sąjungoje, nes toks mokestis turėtų būti pritaikytas pritarus visoms valstybėms, o šiuo metu yra ir prieštaraujančių.
Prieš šią idėją pasisako Airija, Vengrija bei Estija. Pastarojoje šalyje netaikomi jokie mokesčiai reinvestuojamam pelnui, todėl ji yra sulaukusi nemažai užsienio kompanijų dėmesio.
Pasikeitus apmokestinimui estai gali netekti šio kozirio. („Spiegel.de“, LR)