Smulkieji prekybininkai, dirbantys Kauno „Urmo“ prekybos miestelyje, iki šio yra palikti likimo valiai. Dėmesį į geopolitines problemas sutelkusi Vyriausybė, atrodo, kad jų bėdas seniai pamiršo.
Dar gegužės mėnesį buvo žadėta pakeisti priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusiems individualią veiklą vykdantiems asmenims“ koncepciją ir sudaryti galimybę savarankiškai dirbantiems asmenims kompensuoti dalį nuolatinių sąnaudų. Tai iki šiol šis dukumentas gulinėja valdžios stalčiuose.
Bijo naujo karantino
„Liepa beveik įpusėjo. Smulkieji verslininkai jaučia didelę įtampą tiek dėl susidariusių skolų, tiek dėl artėjančio rudens sezono. Jam reikia įsigyti prekių, o apyvartinių lėšų dalį reikia skirti nors daliai per karantiną susidariusių skolų kompensuoti.
Mums baugu ir dėl naujų galimų karantino suvaržymų rudenį“, – vienas per kitą kalbėjo „Urmo prekybos miestelio“ prekeiviai.
Pasak jų, Vyriausybė, tiek laiko neparengdama pagalbos priemonių, iš jų ne tik tyčiojasi, bet ir stengiasi sunaikinti šią verslo formą, kuri yra legali ir reglamentuota įstatymais.
Priaugino skolų
Smulkieji prekeiviai yra bene vieninteliai, kuriems valdžia atsuko nugarą per antrąjį karantiną, prasidėjusį pernai lapkritį ir atšauktą nuo liepos 1-osios.
„Vyriausybė mus privertė nutraukti prekybą prieš pat šaltąjį sezoną. Ir keturis mėnesius maitino tik 260 eurų išmoka, neleisdama dirbti. Esame įstūmė į milžinišką nuomos bei komunalinių mokesčių skolą. Jaučiamės apvogti valstybės“, – portalui lrytas.lt yra kalbėję pagal individualios veiklos pažymą dirbantys smulkieji prekeiviai.
Kone 30 metų šiame miestelyje drabužiais prekiaujanti Levita Luobikienė pasakojo, kad prekyba, palyginti su pernykščiu sezonu, yra smukusi apie 60 proc. O skolos už nuomojamą prekybos plotą toliau tebeauga.
„Apmaudu, kad valdžia mūsų skundų nenori girdėti.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtame antrajame paramos verslui pakete buvo numatytos trys priemonės: parama individualiai dirbantiesiems, darbuotojų testavimo ir turgavietės mokesčio kompensacijos.
Tačiau pagal individualios veiklos pažymą dirbantiems smulkiesiems prekeiviams, kurie tai daro ne turgavietėse ir ne prekybos centruose, pinigų paramos krepšyje nebuvo palikta“, – priminė L.Luobikienė.
Pasak jos, tokios sunkios situacijos nėra buvę nei per ankstesnę krizę, nei per pirmąjį karantiną.
Visos prekės, kurias rudenį šie prekeiviai nusipirkome žiemos prekybai, sandėliuose liko nė neišpakuotos.
Trūksta apyvartinių lėšų
Apyvartinių lėšų labai trūksta, ir sumokėti skoloms už patalpų nuomą jų neužtenka.
Pasak L.Luobikienės, per keturis priverstinio nedarbo mėnesius už porą prekybos zonų, užimančių 19 ir 11 kv. metrų plotą, jos skola „Urmui“ buvo pasiekusi 4500 eurų. Taigi kartu su komunaliniais ir administravimo mokesčiais, kurie per karantiną niekur nedingo, atmetus „Urmo“ miestelio teikiamą nuomos nuolaidą, mėnesio įmoka siekia 1100 eurų.
„Taip, mes, dirbantys individualiai, gaudavome 260 eurų išmoką. Bet ji juk ne nuomai skirta – už tuos pinigus mes turėjome pragyventi“, – priminė pašnekovė.
Parengė projektą
Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovės Ievos Jonilienės, priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusiems individualią veiklą vykdantiems asmenims“ koncepciją ir pakeitimo projektą ministerija Vyriausybei pateikė birželio 21 dieną.
Kodėl projektas dar nesulaukė Vyriausybės dėmesio, lrytas.lt paaiškinimo dar nesulaukė.
