Įvertino Lietuvoje veikiančius bankus: orientuojasi į pelną, o žmogaus teisės, tvarumas tarsi neegzistuoja

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai pirmą kartą išsamiai įvertinti pagal aplinkosaugos, socialinius bei valdysenos (angl. ESG, Environment, Social, Governance) kriterijus.

Įvertino Lietuvoje veikiančius bankus: orientuojasi į pelną, o žmogaus teisės, tvarumas tarsi neegzistuoja.<br>Lrytas.lt fotomontažas
Įvertino Lietuvoje veikiančius bankus: orientuojasi į pelną, o žmogaus teisės, tvarumas tarsi neegzistuoja.<br>Lrytas.lt fotomontažas
Įvertino Lietuvoje veikiančius bankus: orientuojasi į pelną, o žmogaus teisės, tvarumas tarsi neegzistuoja.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Įvertino Lietuvoje veikiančius bankus: orientuojasi į pelną, o žmogaus teisės, tvarumas tarsi neegzistuoja.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Įvertino Lietuvoje veikiančius bankus: orientuojasi į pelną, o žmogaus teisės, tvarumas tarsi neegzistuoja.<br>M.Patašiaus nuotr.
Įvertino Lietuvoje veikiančius bankus: orientuojasi į pelną, o žmogaus teisės, tvarumas tarsi neegzistuoja.<br>M.Patašiaus nuotr.
Įvertino Lietuvoje veikiančius bankus: orientuojasi į pelną, o žmogaus teisės, tvarumas tarsi neegzistuoja.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Įvertino Lietuvoje veikiančius bankus: orientuojasi į pelną, o žmogaus teisės, tvarumas tarsi neegzistuoja.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Įvertino Lietuvoje veikiančius bankus: orientuojasi į pelną, o žmogaus teisės, tvarumas tarsi neegzistuoja.<br>T.Bauro asociatyvi nuotrauka
Įvertino Lietuvoje veikiančius bankus: orientuojasi į pelną, o žmogaus teisės, tvarumas tarsi neegzistuoja.<br>T.Bauro asociatyvi nuotrauka
K.Kupšys.<br>Pranešimo autorių nuotr.
K.Kupšys.<br>Pranešimo autorių nuotr.
R.Balsiūnaitė.<br>Pranešimo autorių nuotr.
R.Balsiūnaitė.<br>Pranešimo autorių nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Jul 19, 2021, 1:19 PM, atnaujinta Jul 19, 2021, 5:04 PM

Vartotojų aljansas, vienijantis dešimt įvairių vartotojų teisių gynimo sričių nevyriausybinių organizacijų, pasitelkęs užsienio šalių metodiką įvertino Lietuvoje veikiančių bankų viešai prieinamą informaciją apie tvarumą. Vertinti šeši komerciniai bankai: „Citadele“, „Luminor“, Medicinos bankas, SEB bankas, „Swedbank“ ir Šiaulių bankas.

„Tik du bankai veikia aktyviai tvarumo srityje ir su vartotojais taip pat komunikuoja aktyviai – SEB bankas ir „Swedbank“. Tokią situaciją vertiname kaip blogą. Pastebime, kad vis dar dominuoja bankų orientacija į pelną, o klimato kaita, žmogaus teisės ir tvarumas – tarsi neegzistuoja.

Lietuviški bankai atrodo lyg „iškritę“ iš bendro pasaulinio konteksto“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys, Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.

Tyrimo metu buvo vertinama, kurių Lietuvoje veikiančių bankų viešai skelbiama, lengvai prieinama veiklos politika yra labiausiai susijusi su ESG principais. Aukščiausią balą iš dešimties galimų surinko „Swedbank“ (6,24). Antroje vietoje liko SEB bankas (5,76), trečioje – Šiaulių bankas (0,36), ketvirtoje – „Luminor“, surinkęs (0,14). Medicinos bankas ir „Citadele“ balų nesurinko.

„Naudojomės tik viešai prieinama informacija, nes tik tokią informaciją apie bankus gali susirasti ir matyti patys vartotojai. Vidinė bankų informacija vertinama nebuvo – ji mums negali būti prieinama, taip pat ir vartotojai negali jos patikrinti“, – sako Vartotojų aljanso tyrėja Rimantė Balsiūnaitė.

Jos teigimu, buvo vertinamos penkios ESG sritys: gamtos apsauga, žmogaus teisės, darbuotojų teisės, klimato kaita ir lyčių lygybė. Iš šešių bankų tik du bankai buvo aktyvūs visose temose (SEB bankas ir „Swedbank“). Aukščiausi balai buvo pastebėti klimato kaitos, žmogaus teisių bei gamtos temose.

Klimato kaitos temoje geriausiai pasirodė SEB bankas (51 proc.). Antroje vietoje – „Swedbank“ (49 proc.). „Luminor“, Šiaulių bankas, Medicinos bankas bei „Citadele“ surinko 0 balų.

Lyčių lygybės temoje aukščiausią rodiklį (51 proc.) parodė „Swedbank“, SEB bankas užėmė antrą vietą (44 proc.), trečioje vietoje – „Luminor“ (7 proc.). Medicinos bankas, Šiaulių bankas bei „Citadele“ surinko 0 balų.

Žmogaus teisių temoje aukščiausią vietą užėmė „Swedbank“ (82 proc.), antrąją vietą – SEB bankas (72 proc.). Trečią vietą užėmė Šiaulių bankas (8 proc.). „Luminor“, Medicinos bankas ir „Citadele“ surinko 0 balų.

Darbuotojų teisių temoje didžiausią balą surinko „Swedbank“ (71 proc.). Antrą vietą – SEB bankas (58 proc.), o Šiaulių bankas užėmė trečią vietą (10 proc.). „Luminor“, „Citadele“ bei Medicinos bankas balų nesurinko.

Gamtos apsaugos srityje SEB bankas užima pirmą vietą (63 proc.), o „Swedbank“ – antrą (59 proc.). Likę bankai balų nesurinko.

Atsižvelgiant į tyrimo eigą bei gautus rezultatus, vartotojų atstovai bankus ragina užtikrinti, kad aplinkosaugos, socialiniai bei valdysenos veiksniai būtų įgyvendinami plačiu mastu visoje bankų veikloje. Pasak Vartotojų aljanso viceprezidento, Žaliojo kurso iniciatyvas lydintys tvarių finansų reglamentai ilgainiui pareikalaus iš Lietuvoje veikiančių bankų skaidraus vartotojų informavimo apie visoje banko veikloje taikomus tvarumo principus.

„Daugėja bankų klientų, kurie nori matyti aiškią, suprantamą viešą informaciją apie bankų taikomas tvarumą skatinančias politikas. Turėdami tokią informaciją, vartotojai gali daryti sprendimus, kur jiems investuoti savo pinigus – ar į taršias, ar į saugančias gamtą veiklas. Vartotojų aljanso atlikta apklausa rodo, kad beveik pusė lietuvių atsisakytų dalies savo pelno vardan švarios aplinkos išsaugojimo“, – sako Kęstutis Kupšys.

K.Kupšio teigimu, bankai nebegali ignoruoti vartotojų nuomonės ir dangstytis atsikalbinėjimais, neva tvariai investuoti neapsimoka. Pasaulinės tendencijos atneša naujas vertybes – vartotojams nebėra svarbus pelnas. Daug svarbesni dabar tampa nefinansiniai motyvai: socialinis teisingumas, klimato krizės suvaldymas.

Pasak Lietuvos bankų asociacijos prezidentės dr. Eivilės Čipkutės, pristatytas pirmasis tokio tipo tyrimas yra atskaitos taškas tiek bankams, tiek patiems vertintojams, todėl, jos manymu, visų laukia daug diskusijų ir darbo.

„Šiuo metu esame transformacijos kelio pradžioje, todėl tyrimo rezultatus vertiname pozityviai. Kai kurie Lietuvoje veikiantys bankai jau yra pažengę, kitiems dar reikės vytis, tačiau turime suprasti, kad žaliasis kursas yra naujoji realybė, tampanti neišvengiama kasdienės kredito įstaigų veiklos dalimi. Atliktas tyrimas yra gera proga pasitikrinti kur mes esame ir pasilyginti su kitomis šalims.

Tvarumo kryptis per pastaruosius metus įgavo didelę svarbą visiems Lietuvos finansų rinkos dalyviams, kuriami ir klientams siūlomi aplinkai draugiški finansiniai produktai, tokie kaip žaliasis lizingas, žalios būsto paskolos, investicijos į tvarius pensijų ir investicinius fondus.

Lietuvos bankininkystė nėra vienalytė, joje veikia skirtingas sprendimo galias turintys žaidėjai ir jie neišvengiamai judės skirtingais greičiais, todėl svarbu užtikrinti, kad visi judėtų viena kryptimi – tvarumo link. Lietuvos bankų asociacija inicijuoja diskusijas su šalies valstybės institucijomis bei renka gerąją kitų šalių patirtį iš tvarumo ekspertų ir tarptautinių finansuotojų, tokių kaip Europos investicijų bankas, ir taip pat padeda rinkos dalyviams pasiruošti žaliajai transformacijai“, – kalbėjo E.Čipkutė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kokių klausimų vengia prezidentas G. Nausėda?