Imigracija tiesiog neišvengiama: darbuotojų trūksta, įmonės persikelia į užsienį

Europos Sąjunga, NATO, vėliau – turtingiausių valstybių klubu vadinama Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Toks sėkmingas Lietuvos kelias turi atitinkamą kainą, o viena jos sudedamųjų dalių – imigrantai.

Kokių specialybių trūksta labiausiai? Vairuotojų, krovikų, virėjų, pardavėjų, valytojų, kambarinių ir, žinoma, statybininkų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kokių specialybių trūksta labiausiai? Vairuotojų, krovikų, virėjų, pardavėjų, valytojų, kambarinių ir, žinoma, statybininkų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sėkmingas kelias turi atitinkamą kainą, o viena jos sudedamųjų dalių – imigrantai.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Sėkmingas kelias turi atitinkamą kainą, o viena jos sudedamųjų dalių – imigrantai.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
I.Šimonytė.<br>T.Bauro nuotr.
I.Šimonytė.<br>T.Bauro nuotr.
Sėkmingas kelias turi atitinkamą kainą, o viena jos sudedamųjų dalių – imigrantai.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Sėkmingas kelias turi atitinkamą kainą, o viena jos sudedamųjų dalių – imigrantai.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Sėkmingas kelias turi atitinkamą kainą, o viena jos sudedamųjų dalių – imigrantai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sėkmingas kelias turi atitinkamą kainą, o viena jos sudedamųjų dalių – imigrantai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kokių specialybių trūksta labiausiai? Vairuotojų, krovikų, virėjų, pardavėjų, valytojų, kambarinių ir, žinoma, statybininkų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kokių specialybių trūksta labiausiai? Vairuotojų, krovikų, virėjų, pardavėjų, valytojų, kambarinių ir, žinoma, statybininkų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kokių specialybių trūksta labiausiai? Vairuotojų, krovikų, virėjų, pardavėjų, valytojų, kambarinių ir, žinoma, statybininkų.<br>V.Balkūno nuotr.
Kokių specialybių trūksta labiausiai? Vairuotojų, krovikų, virėjų, pardavėjų, valytojų, kambarinių ir, žinoma, statybininkų.<br>V.Balkūno nuotr.
Kokių specialybių trūksta labiausiai? Vairuotojų, krovikų, virėjų, pardavėjų, valytojų, kambarinių ir, žinoma, statybininkų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kokių specialybių trūksta labiausiai? Vairuotojų, krovikų, virėjų, pardavėjų, valytojų, kambarinių ir, žinoma, statybininkų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kokių specialybių trūksta labiausiai? Vairuotojų, krovikų, virėjų, pardavėjų, valytojų, kambarinių ir, žinoma, statybininkų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kokių specialybių trūksta labiausiai? Vairuotojų, krovikų, virėjų, pardavėjų, valytojų, kambarinių ir, žinoma, statybininkų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kokių specialybių trūksta labiausiai? Vairuotojų, krovikų, virėjų, pardavėjų, valytojų, kambarinių ir, žinoma, statybininkų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kokių specialybių trūksta labiausiai? Vairuotojų, krovikų, virėjų, pardavėjų, valytojų, kambarinių ir, žinoma, statybininkų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Jul 21, 2021, 11:39 AM

Pastarosiomis savaitėmis per Baltarusiją plūstantys pabėgėliai net neslepia esą nusiteikę ieškoti geresnio gyvenimo Vakaruose, nors mūsų pareigūnai užsimena, kad apie dešimtadalį jų galbūt galės likti ir Lietuvoje.

Tačiau mūsų šalis vis pasipildo ir visiškai teisėtai atvykstančiais užsieniečiais. Jau prieš keletą metų prie pavėžėjimo automobilių vairo sėdo ukrainiečiai, azerbaidžaniečiai, pasitaikė net italų. Dabar kone kas trečias maisto išvežiojimo kompanijų kurjeris – ne lietuviško gymio. Nemažai jų – studentai iš kitų šalių, čia besimokantys, o laisvalaikiu uždarbiaujantys.

Su šiuo reiškiniu neišvengiamai teks susitaikyti. Juolab kad mūsų piliečiai neskuba imtis jiems siūlomų darbų. Užimtumo tarnyba paskelbė, kad birželį užfiksuotas rekordas, – tą mėnesį laisvų darbo vietų skaičius siekė net 60,6 tūkstančio. Jis buvo didžiausias per pastaruosius trisdešimt metų.

Kokių specialybių trūksta labiausiai? Vairuotojų, krovikų, virėjų, pardavėjų, valytojų, kambarinių ir, žinoma, statybininkų.

Nekilnojamojo turto rinkoje pirkimo vajus neslūgsta, tačiau būstą įsigiję gyventojai dažnai susiduria su problema. „Galime jus užregistruoti, tačiau remontą pradėsime po kelių mėnesių. Darbų daug, o meistrų nėra“, – neretai tenka išgirsti tokį statybų įmonių atsakymą.

Palyginti su geguže, birželį registruotas nedarbo lygis buvo 0,9 proc. punkto mažesnis ir siekė 12,9 proc. O 16–24 metų jaunimo grupėje jis per mėnesį sumažėjo net 1,4 proc. – iki 10,7 proc.

Tai daugiausia susiję su pasibaigusiais mokslais ir duris atvėrusiomis maitinimo ir pramogų įstaigomis, kurios per karantiną neteko didelės dalies darbuotojų.

Vis dėlto ūkininkai negali prisišaukti, kas jiems padės nuimti derlių, todėl, kaip ir pernai, kai kurie dairosi darbuotojų net Lenkijoje. Kone prie kiekvienos parduotuvės kabo skelbimai apie ieškomus kasininkus, o išsilavinusiems ir patirties turintiems specialistams, ypač inžinerijos srities, pasiūlymų – nors vežimu vežk.

Nepaisant to, darbo rankų tragiškai stinga. Rėksniai pirmiausia puola kaltinti darbuotojų ieškančių verslininkų – neva jie siūlo per mažus atlyginimus, todėl ir dirbti išvis neapsimoka.

Bet statistika rodo ką kita: pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) siekė 966 eurus ir buvo kone šimtine didesnis nei prieš metus. Nelygu apskritis, šis rodiklis nuo pernai pakilo nuo 8,2 iki 12,4 procento. Be to, augimas tęsiasi ir šįmet.

Tačiau padėtis nesikeičia. Viena priežasčių – ganėtinai dosnios išmokos darbo neturintiems asmenims, leidžiančios jiems nesunkiai sudurti galą su galu. Dažnas argumentas, ypač girdimas kaimiškosiose vietovėse, esą kam 8 valandas per dieną dirbti už 700 eurų, jei pusę to tikrai gausi nieko neveikdamas.

Negana to, algos, kaip prognozuoja ekonomistai, didės toliau.

O kadangi norinčiųjų dirbti mūsų šalyje nepakanka, imigracija bus tiesiog neišvengiama.

Taigi valstybė privalo turėti strategiją, kad darbo jėgos importas būtų nuoseklus: sienų uždaryti neįmanoma, visiškai jų atverti neprotinga, todėl darbuotojų įsileidimą iš trečiųjų šalių reikia tinkamai kontroliuoti.

Iš pirmo žvilgsnio tai ir daroma pasitelkus kvotas ir kitus reikalavimus. Tiesa, aukščiausio lygio specialistams jų taikoma mažiau, nes Lietuvoje jau galioja ES mastu veikianti Mėlynoji kortelė, kuri leidžia skubos tvarka ir geresnėmis sąlygomis prisikviesti darbuotoją ne iš Bendrijos valstybių, jei jo išties reikia.

Bet tokių, kurie ja naudojasi, mažuma, nes šis dokumentas netaikomas nei, tarkime, statybininkams, nei vairuotojams ar valytojams. O kvotos, kaip rodo šių metų patirtis, nustatomos toli gražu ne pagal rinkos poreikius.

2021-aisiais mūsų šalies įmonės turi teisę pasikviesti 32,2 tūkst. užsieniečių: 2 tūkst. riba nustatyta žemės ūkiui, 9,1 tūkst. – statybų, 9,5 tūkst. – pramonės, 11,6 tūkst. – paslaugų sektoriams.

Pastarasis, kuriam daugiausia atstovauja tarptautiniais maršrutais krovinius gabenančios kompanijos, nustatytą kvotą išnaudojo dar gegužę. Vežėjai neslepia, kad vairuotojų labai stinga, todėl neretai vilkikai atsiduria prastovose, nors viena tokia diena įmonei atsieina nuo 300 eurų.

Verslas apie tai įspėjo jau seniai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija buvo spaudžiama padidinti šias kvotas. Tačiau atsakymas buvo biurokratinis – neva ši institucija sprendimų priimti negali, todėl vežėjams siūloma tiesiog diskutuoti su profesinėmis sąjungomis.

Didžiausioms šalies transporto įmonėms atstovaujantis Tarptautinis transporto ir logistikos aljansas kreipėsi tiesiai į premjerę I.Šimonytę, kad pati Vyriausybė pateiktų atsakymą dėl kvotų.

O kol nesulaukiama atsakymų, ne viena vežėjų bendrovė jau persikraustė į Lenkiją, kuri trečiųjų šalių piliečius dirbti priima kur kas paprasčiau. Lietuvai tai reiškia vien nuostolius, susidariusius dėl netektų mokesčių pajamų.

Valdžia, atrodo, bijo, kad darbo besikratantys rinkėjai, išvydę vietoj jų triūsiančius užsieniečius, ne juokais įnirš.

Tačiau toks būdas bėgti nuo problemų primena galvą į smėlį sugrūdusį strutį.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.