Vis dėlto pasienyje su Baltarusija esančių ir kai kurių gretimų savivaldybių vadovai susitikime Varėnoje teigė neišgirdę ministrės pažado, jog bus kompensuotos ir išlaidos dėl papildomo specialistų darbo krūvio.
„Lukašenkos kelionių tarnyboje nėra įskaičiuotos perteklinės komforto sąlygos, kambarių su vaizdu į vandenyną Lietuvoje nebus, tačiau tas minimalus aptarnavimas – higieninės paslaugos, maistas ir užtikrinimas tų teritorijų apsaugos, tam, kad bendruomenės jaustųsi saugios – bus kompensuojamos ir savivaldybėms nereikės iš savo lėšų tų pinigų ieškoti“, – sakė ministrė.
Ji pabrėžė, kad savivaldybėms buvo siūloma organizuoti tik maisto pirkimą be atvežimo, atsispiriant nuo Užsieniečių registracijos centro įkainių, t.y. 5,85 euro dienai vienam asmeniui. Tačiau ji sutiko, kad kiekvienoje savivaldybėje sąlygos tiekti maitinimą yra skirtingos, kai kurios jų perka tiek maisto, tiek ir higieninių reikmenų atvežimo paslaugas kartu su maistu, todėl įkainiai gali būti ir didesni.
„Todėl vientiso standarto nutarta nenustatinėti, tačiau savivaldybės vadovaujasi protingumo kriterijais. Atsispirsime nuo to, kad būtų užtikrinamos žemesnės kainos pagal kiekvienos konkrečios savivaldybės situaciją“, – teigė G.Skaistė.Valstybė kompensuos visas su nelegalių migrantų išlaikymu susijusias savivaldybių išlaidas, griežtų išlaidų „lubų“ nebus, sakė su pasienio savivaldybių merais ketvirtadienį susitikusi finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Ministrė teigė, jog šiuo metu sulaukta prašymų kompensuoti išlaidas iš trijų savivaldybių, o jų nurodytos sumos už dviejų savaičių migrantų išlaikymą siekia nuo 18 iki 30 tūkstančių eurų, bet tai dar neapima komunalinių išlaidų. Iš viso migrantus yra apgyvendinusios aštuonios savivaldybės.
G.Skaistė taip pat patikino, kad savivaldybių pirkimai gerokai didesniais įkainiais, įvykę iki liepos 12 dienos, kai buvo nustatytas vieningas standartas, bus kompensuoti ir „vietos gyventojams nereikės savo sąskaita išlaikyti nelegalių migrantų“. Tačiau ministerija ragina organizuoti naujus konkursus tikintis žemesnės kainos.
Ji akcentavo, kad Vyriausybė pasitiki savivaldybėmis, bet dėl pirkimų, kurie „kelia didesnių klausimų“, bus sprendžiama atskirai.
Anot jos, įrengus dvi stovyklas ir perkėlus į jas migrantus iš savivaldybių, bus organizuojami centralizuoti pirkimai maitinimui ir kitoms paslaugoms.
Merai: apgyvendinimas gali užtrukti ir iki spalio
Savivaldybių vadovai sutartinai teigia nesulaukiantys atsakymo, kiek dar turės apgyvendinti ir patys rūpintis migrantais, tačiau sveikina Vyriausybės pažadus kompensuoti jų išlaidas.
„Yra labai abstrakčios datos, išgirdome, kad rugpjūčio pabaigoje arba viduryje bus įrengtas centras Dieveniškėse, ir, turbūt spalio mėnesio viduryje – Švenčionių rajone. Todėl akivaizdu, kad tie pabėgėliai, kurie buvo sulaikyti dešimčiai dienų, izoliavimui, dabar toliau gyvena trečia savaitė ir ta grupė gali gyventi iki rugpjūčio ar galbūt net iki spalio. Toks bendras įspūdis, bet nei pareigūnai, nei politikai, šiandien mums atsakyti negali, kiek tie srautai tęsis“, – teigė Varėnos meras Algis Kašėta.
Meras taip pat tvirtino, kad savivaldybė yra pateikusi prašymą kompensuoti maždaug 22,5 tūkst. eurų, didžiausią dalį sudaro maitinimo išlaidos, nes neatsiliepus potencialiems tiekėjams, savivaldybė jas organizuoja pati, pasitelkdama mokyklos virėjus – vieną migrantą pamaitinti savivaldybei per parą kainuoja apie 9-10 eurų.
Jis sako, kad savivaldybės tikisi operatyvaus centrinės valdžios reagavimo į problemas ir didesnio susikalbėjimo tarp institucijų.
„Antras palinkėjimas – kad nebūtų viskas užkrauta ant mūsų pečių, kad nebūtų siūloma dar priimti, o greičiau sprendžiamas jų išvežimas“, – tvirtino A.Kašėta.
R.Malinauskas: pamaitinti už 6 eurus – neįmanoma
Druskininkų savivaldybė šiuo metu turi per 160 migrantų, vieno jų maitinimas sausu daviniu kainuoja 11,7 euro per parą, kaip ir kitur, kol kas dar nėra aiškios komunalinės ir kitos išlaidos, sako savivaldybės meras Ričardas Malinauskas. Anot jo, bendros išlaidos kol kas siekia apie 24 tūkst. eurų.
Jis tvirtino, kad savivaldybė nebeturi galimybių apgyvendinti daugiau migrantų, pabrėždamas, jog savivaldybėms kyla labai daug neaiškumų dėl nelegalios migracijos situacijos ir jos valdymo ateityje.
„Mano prognozės liūdnos. Kol nebus klausimas sprendžiamas tarptautiniu lygiu, tai tos spygliuotos vielos šernams, stirnoms ir briedžiams tikrai pagelbės, kad nepraeitų, o dėl tų, kuriems jos statomos – aš labai abejoju“, – tvirtino R.Malinauskas.
Meras, kaip ir kitų savivaldybių vadovai, sveikino ministrės poziciją nenustatinėti maitinimo išlaidų lubų.
„Aš norėčiau, kad kas nors pabandytų vienkartinius davinius suorganizuoti už 5 eurus 85 centus su PVM, tai tą paslaugą perkelsime šiandien, tuoj pat, ant to pečių, net nemirktelėję“, – kalbėjo R.Malinauskas.
Anot jo, savivaldybėms jau kyla iššūkių ir dėl kai kurių migrantų sveikatos problemų, nes sudėtinga surasti, pavyzdžiui, reikiamos kvalifikacijos dermatologų ar kitų specialistų.
„Pasienio tarnybos turėtų galvoti, kaip juos gabenti iki medikų, kurie turi tokias licencijas“, – sakė jis.
Nesulaukė atsakymo dėl papildomo krūvio kompensavimo
Lazdijų merė Ausma Miškinienė sakė, kad savivaldybė patyrė apie 30 tūkst. išlaidų, kaip ir kitur, daugiausiai atsiėjo maitinimas. Ji tvirtino, kad merai neišgirdo atsakymų, ar bus kompensuotos ir išlaidos už savivaldybės ir jos įstaigų specialistų padidėjusį darbo krūvį.
„Vienintelis neatsakytas klausimas dėl finansavimo buvo darbuotojų papildomas darbo užmokestis, darbas laisvadieniais, per atostogas ir kitomis dienomis. Mano manymu, žmonės, kurie dirba papildomai, taip pat turi būti įvertinti ir atitinkamai motyvuojami. Darbuotojus gerbiame ir su jais atsiskaitysime. Tačiau jei yra poreikis, sprendimai, pavedimai centrinės valdžios, norisi, kad tuos kaštus padengtų centrinė valdžia“, – sakė ji.
Merė patvirtino neišgirdusi konkrečių patikinimų, kiek dar laiko savivaldybėms reikės pačioms apgyvendinti nelegalius migrantus ir jais rūpintis.
„Tačiau išgirdome aiškų pasakymą: mes nežinome. Už tai taip pat dėkojame. Nes iki šiol mes vis girdėdavome – dešimt dienų, karantinavimo laikotarpis ir vis kitas terminas. Žinoti, kad tai yra neapibrėžta, taip pat yra naudinga informacija“, – teigė A.Miškinienė.
Alytaus vicemerė: priimti daugiau migrantų negalime
Alytaus vicemerės Jurgitos Šukevičienės teigimu, savivaldybė Alytaus aerodromo teritorijoje yra apgyvendinusi beveik 70 migrantų, jie čia turėjo likti izoliacijos laikotarpiui iki ateinančio pirmadienio, tačiau neabejojama, kad liks ilgiau.
„Patikinimo neturime, matyt, po liepos 26 dienos migrantai pas mus gyvens ir toliau“, – pripažino ji.
J.Šukevičienė sako, kad dabar vieno migranto maitinimas pagamintu maistu su aptarnavimu kainuoja 14 eurų, bet bus siekiama įsigyti paslaugas pigiau.
Ji teigė, kad savivaldybė yra radusi vienintelę nuo miesto kiek nutolusią aerodromo teritoriją ir daugiau „tinkamų patalpų migrantų apgyvendinimui nematome“.
Lietuva pastaraisiais mėnesiais susiduria su ženkliai išaugusia neteisėta migracija per Baltarusiją, į šalį jau bandė patekti daugiau nei 2,3 tūkst. nelegalių migrantų, didžioji dalis jų sulaikyti liepą. Dauguma sulaikytųjų yra Artimųjų Rytų, Afrikos šalių piliečiai. Lietuvos pareigūnai teigia, kad išaugę migracijos srautai yra organizuota Baltarusijos režimo akcija prieš Lietuvą.
