Vyriausybinė komisija svarstys, kaip užkirsti kelią baltarusiškai elektrai

Premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama vyriausybinė elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarais bei vadinamųjų antiastravinių priemonių koordinavimo komisija ketvirtadienį svarstys siūlymus, kaip užkirsti kelią į šalies rinką patekti baltarusiškai elektrai.

Svarstys siūlymus, kaip užkirsti kelią į šalies rinką patekti baltarusiškai elektrai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Svarstys siūlymus, kaip užkirsti kelią į šalies rinką patekti baltarusiškai elektrai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
I.Šimonytė.<br>T.Bauro nuotr.
I.Šimonytė.<br>T.Bauro nuotr.
Svarstys siūlymus, kaip užkirsti kelią į šalies rinką patekti baltarusiškai elektrai.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Svarstys siūlymus, kaip užkirsti kelią į šalies rinką patekti baltarusiškai elektrai.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Svarstys siūlymus, kaip užkirsti kelią į šalies rinką patekti baltarusiškai elektrai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Svarstys siūlymus, kaip užkirsti kelią į šalies rinką patekti baltarusiškai elektrai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Svarstys siūlymus, kaip užkirsti kelią į šalies rinką patekti baltarusiškai elektrai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Svarstys siūlymus, kaip užkirsti kelią į šalies rinką patekti baltarusiškai elektrai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Jul 22, 2021, 8:29 AM, atnaujinta Jul 22, 2021, 8:30 AM

Tai BNS patvirtino energetikos ministro patarėja Vita Ramanauskaitė.

Jei komisija pritars bendrovės „Litgrid“ parengtam planui sumažinti maksimalų elektros perdavimo pralaidumą iš Baltarusijos į Lietuvą, jį dar turės patvirtinti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).

Pasak BNS šaltinių, tai iš esmės reikš, kad Lietuva patvirtina vienašališką elektros perkybos su trečiosiomis šalimis metodiką, Latvijai ir Estijai taikant pernai parengtą, tačiau Lietuvos nepatvirtintą, metodiką.

Nauja tvarka užtikrintų, kad Lietuvos linijos nebūtų naudojamos baltarusiškos elektros prekybai ir būtų įgyvendintas vadinamasis antiastravinis įstatymas, draudžiantis į Lietuvą patekti elektrai iš nesaugios Astravo branduolinės elektrinės.

Numatoma, kad nuo rugsėjo vidurio maksimalus pralaidumas (angl. Total Transfer Capacity, TTC) iš Baltarusijos į Lietuvą bus sumažintas nuo 1250 MW iki 400 MW – to pakaktų sistemos saugumui.

Tuomet Latvija prekybai su Rusija galės išduoti pajėgumus, atitinkančius linijų pralaidumą.

Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis liepos pradžioje sakė, jog nuo to, koks yra maksimalus fizinis pralaidumas iš Baltarusijos į Lietuvą, priklauso, koks bus nustatomas komercinis (angl. Net Transfer Capacity, NTC) pralaidumas iš Rusijos į Latviją.

Latvijos ir Estijos taikomoje metodikoje vertinamas maksimalus Baltarusijos–Lietuvos jungčių pralaidumas.

Lietuva elektros importą iš Baltarusijos nutraukė nuo pernai lapkričio, kai Astravo AE pradėjo gaminti elektrą. Tačiau baltarusiška elektra patenka į Baltijos šalių rinką, kai ja kaip rusiška suprekiaujama Rygos biržoje, todėl Lietuvai patvirtinus naujas taisykles, importas iš Rusijos į Latviją gerokai sumažės.

Lietuvos pareigūnai sako, kad nuo kovo mėnesio baltarusiška elektra iš esmės nebepatenka į Lietuvą ir už ją Baltarusija nebegauna pinigų. Tačiau nuo metų pradžios iki tol Lietuvos vartotojai už ją sumokėjo apie 16 mln. eurų.

Kol kas nesutampa Lietuvos ir Latvijos bei Estijos požiūris, kaip techniškai įgyvendinti politinį susitarimą, kad Baltijos šalyse nesaugia baltarusiška elektra neturi būti prekiaujama. Latvija teigia, kad jos importuojama elektra yra rusiška, nes ji turi Rusijos patvirtintus kilmės sertifikatus.

Estijos ir Latvijos atstovai šiemet pasiūlė kompromisą – sumažinti pralaidumų koeficientą nuo 0,62 iki 0,47, tačiau jis netenkino Lietuvos, kuri siūlė 0,32–0,33 koeficientą (320 megavatų yra Latvijos jungties pajėgumas).

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.