Rusijos milijardieriai skrydžių į kosmosą nebeplanuoja: valdžia jų neprileidžia nė prie dokumentų

Turistiniai skrydžiai už Žemės ribų – jau realybė, o nebe mokslinė fantastika. Bet ne visoms šalims, sugebančioms sukonstruoti raketą, jie pasiekiami.

Rusijoje skrydžius į kosmosą monopolizavusi valstybė, o kitose šalyse tuo puikiausiai užsiima privačios įmonės.<br>123rf iliustr.
Rusijoje skrydžius į kosmosą monopolizavusi valstybė, o kitose šalyse tuo puikiausiai užsiima privačios įmonės.<br>123rf iliustr.
Rusijoje skrydžius į kosmosą monopolizavusi valstybė, o kitose šalyse tuo puikiausiai užsiima privačios įmonės.<br>„Scanpix“/AP nuotr.
Rusijoje skrydžius į kosmosą monopolizavusi valstybė, o kitose šalyse tuo puikiausiai užsiima privačios įmonės.<br>„Scanpix“/AP nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Specialiai „Lietuvos rytui“, Maskva

Jul 25, 2021, 2:05 PM, atnaujinta Jul 25, 2021, 2:05 PM

Daugiau nei prieš savaitę, kai iš Naujosios Meksikos (JAV) kosmodromo į kosmosą bendrovės „Virgin Galactic“ erdvėlaiviu pakilo jos įkūrėjas britas Richardas Bransonas, šio įvykio pro akis nepraleido ir Rusijos valstybinės kompanijos „Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas.

„Tikiuosi, kad ir mūsų milijardieriai kada nors ims leisti savo pinigus ne naujoms jachtoms ir tuštybių mugėms, o kosmoso technologijų plėtrai“, – paskelbė jis viename socialinių tinklų.

Tiktai vargu ar tai įvyks. Mat kaip tik tuo metu apie likvidavimą paskelbė privati Rusijos kompanija „KosmoKurs“, kuri ketino iki 2025 metų sukurti lengvąją raketą ir pradėti skraidinti į orbitą visus norinčius.

Deja, Rusijoje tai įgyvendinti, pasirodo, neįmanoma: nėra nei teisinės bazės, nei technologijų, o pati verslo aplinka investuotojams apgailėtina.

Užtat apstu įvairiausių saugiklių, sunkumų bendradarbiaujant su Gynybos ministerija ar biurokratais.

„Mūsų projektas buvo sustabdytas dėl per didelės administracinės ir teisinės rizikos.

Sulig kiekvienu žingsniu mums buvo aiškinama, kad nėra vieno ar kito reglamento, kokio nors aprašo, kad išvis reikia keisti įstatymus“, – pasakojo „KosmoKurs“ generalinis direktorius Pavelas Puškinas.

Jis ir anksčiau dirbo kosmoso pramonės sektoriuje. Prieš pereidamas į privačią kompaniją specialistas buvo sutaręs su šios srities įmonėmis dėl variklių ir pačios raketos gamybos.

„Bet kai jau radome pinigų, sudarėme darbų grafiką, buvome pasiųsti velniop – neva ir be jūsų užsakymų jos turi ką dirbti.

Be to, tik pradėję dirbti išsiaiškinome, kad pilotuojamus skrydžius, raketų priežiūrą ir pačius kosmodromus kontroliuoja ne „Roskosmos“, o Gynybos ministerija. Ir jau nuo seno.

Visi dokumentai, netgi susiję su skrydžių saugumu, kad raketos nekristų žmonėms ant galvų, yra įslaptinti, su jais negali susipažinti net „Roskosmos“. Tiesa, jiems tai nekliūva – vis vien vienintelė užsakovė yra Gynybos ministerija“, – sakė P.Puškinas.

Kol Rusijoje visiškas sąstingis, R.Bransonas jau pardavinėja bilietus į naujus skrydžius.

Kosmoso turizmu rimtai nusiteikęs užsiimti ir turtingiausias pasaulio žmogus Jeffas Bezosas.

Jis savo kompanijos „Blue Origin“ raketa į orbitą turėtų pakilti dar šį mėnesį. O Elono Musko kompanijos „SpaceX“ raketos jau aptarnauja net ir Tarptautinę kosminę stotį (TKS).

Nuo amerikiečių nelinkę nusileisti ir kinai – ten privačių kosmoso srities įmonių pastaruoju metu sparčiai daugėja. Vien raketų gamyba Kinijoje užsiima apie tris dešimtis toli gražu ne valstybės valdomų kompanijų.

Tuo metu Rusijos valstybinė bendrovė „Roskosmos“ planuoja visiškai kitokį projektą – kartu su Pirmuoju televizijos kanalu ir kino studija „Yellow, Black and White“ ketina nuskraidinti į TKS režisierių Klimą Šipenką ir aktorę Juliją Peresild, kurie ten užsiims filmo „Iškvietimas“ kūrimu.

Ne veltui net pačios Rusijos žiniasklaida liūdnai šaiposi: kol kitos šalys rengiasi į Mėnulį ir net į Marsą, Jurijų Garariną į kosmosą pasiuntusiai valstybei prisimenant praeitį belieka kurti kino istorijas.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.