Pasirodžius pirmosioms elektros ir dujų kainų brangimo prognozėms, premjerė Ingrida Šimonytė žurnalistams sakė, kad elektros kaina nuo Vyriausybės nepriklauso, todėl pastarosios pareiga yra rūpintis ne nuo padėties rinkoje priklausančiomis kainomis, o žmonių pajamomis. Tačiau socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė tokią premjerės pozicija vertina neigiamai.
„Jei Vyriausybei tikrai rūpėtų žmonių pajamos, tai rūpėtų ir išlaidos, – kalbėjo europarlamentarė. – Konkrečiu atveju – drastiškai padidintos elektros ir dujų kainos didina žmonių išlaidas, o realių pajamų nedidina, jas mažina. Ir Vyriausybė nieko nedarė, nežada daryti jokios įtakos elektros ir dujų kainoms. Nors galėjo ir gali“, – pabrėžė V.Blinkevičiūtė.
Pasak socialdemokratų lyderės, buvo matoma, kokie procesai vyksta rinkose, tačiau, anot jos, nuspręsta nereaguoti. „Panašu, jog valdantieji paprasčiausiai stovi ir šypsosi: didesnės kainos – daugiau pajamų į biudžetą. Bet tai sunkiausiai užgula tuos, kurie gauna ne tik minimalias, bet ir vidutines pajamas. Šiuos asmenis turime apsaugoti, nes jie yra ir taip pažeidžiami ekonomiškai, o ne pasipelnyti jų sąskaita“, – dėstė V.Blinkevičiūtė.
Dalis kainos gali būti reguliuojama
„Brandnomika“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, elektros kaina priklauso nuo situacijos pasaulinėje rinkoje, todėl Vyriausybės galimybė reguliuoti kainas šiuo metu yra apribota. Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuva siekia liberalizuoti elektros energijos rinką ir nepriklausyti nuo vieno tiekėjo, todėl mėginimas reguliuoti elektros kainas prieštarautų strateginiams tikslams.
Jam antrino ir Paulius Klamantas, ESO Ryšių su visuomene projektų vadovas, neįžvelgiantis poreikio Vyriausybei reguliuoti elektros energijos kainas. „Elektros energijos rinka Lietuvoje palaipsniui tampa laisva – valstybė ateityje visai nebereguliuos teikiamos elektros energijos kainos, o gyventojai jau dabar turi galimybę rinktis, iš kurio elektros tiekėjo nori pirkti elektrą savo namams“, – kalbėjo jis.
Kaip teigė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas, elektros kainų augimą galima pristabdyti per valstybės reguliuojamą kainos dalį, sudarančią 55 proc. bendros elektros kainos. Į šią sumą, pasak ESO atstovo, įeina persiuntimo paslaugos ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainos, elektros tinklų išlaikymas.
Pačios elektros kainos dalis ir jos tiekimo paslaugos kaina sudaro apie 45 proc. „Ši dalis nėra reguliuojama valstybės ir yra kintanti. Jos kainą lemia elektros energijos biržos kaina ir tiekėjų tarpusavio konkurencija. Todėl elektros energijos kaina skiriasi įvairių tiekėjų pasiūlymuose, nes ji nulemta pačių tiekėjų ir įsigijimo kainos biržoje“, – aiškino P.Klamantas.
Pateikė siūlymą
V.Blinkevičiūtė pranešė, kad socialdemokratų frakcija Seime parengė ir užregistravo pasiūlymą elektrai ir dujoms taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, vietoje dabar taikomo 21 proc. „Jeigu valdantieji norės padėti Lietuvos žmonėms, šioms pataisoms pritars“, – sakė partijos vadovė.
A.Izgorodinas siūlymą vertina kaip socialiai teisingą, tačiau įžvelgia keletą rizikų. „Reikia nepamiršti, kad Lietuvos finansinės galimybės nėra guminės. Valstybė ir taip atliko nemažai ekonomikos skatinimo veiksmų, pavyzdžiui, sumažino PVM kavinėms. Šiuo metu turime ganėtinai didelį skolos santykį su BVP. Taip, Lietuva skolinasi beveik nemokamai, bet reikia turėti omeny, kad kažkas turės skolą atiduoti. Reikia pagalvoti, ar tikslinga įvesti tokį skatinimą“, – perspėjo ekonomistas.
V.Blinkevičiūtė taip pat paragino riboti elektros energijos tiekėjų pelną. „Viršpelnių problema egzistuoja. Tai patvirtino ir VERT vadovas. Vyriausybė tikrai galėtų ir turėtų peržiūrėti valstybinių įmonių pelningumą, jos neturi elgtis kaip privačios įmonės, kurių tikslas – kuo didesnis pelnas“, – teigė partijos lyderė.
Tačiau VERT nurodė, kad monopolinėse rinkose veikiančių įmonių: elektros perdavimo atveju (AB „Litgrid“), skirstymo (AB „ESO“) operatorių pelnas yra ribojamas. Riboti privačių įmonių pelnus, A.Izgorodino teigimu, būtų neefektyvu ir žalinga valstybės įvaizdžiui bei galėtų dar labiau išauginti elektros kainas.
„Pelnus reguliuojanti šalis siunčia neaiškią žinią užsienio verslams ir investuotojams. Tai gali sumažinti konkurenciją. Šiuo metu Europos kontinentas yra atviras verslui, todėl Lietuvoje elektros prekyba užsiimančios įmonės gali pasukti į kitas šalis. Tuomet sumažėtų konkurencija ir galėtų dar labiau didėti elektros kaina. Toks žingsnis Lietuvos reputacijai kainuotų labai daug“, – pabrėžė ekonomistas.
Pokyčių prognozuoti nesiryžta
Elektros energijos kaina Lietuvoje birželį siekė 77,74 Eur/MWh – tai 54 proc. daugiau nei gegužę. Kada galima tikėtis elektros kainų kritimo, ekspertai prognozuoti nesiryžta. A.Izgorodino teigimu, pasaulinė rinka artėja prie žaliavų kainų piko, todėl tai turėtų atsiliepti ir elektros kainoms. Prastėjantys Covid-19 rodikliai, pasak ekonomisto, į rinkas taip pat įneš pesimizmo. „Žaliavų kainų augimui ateina galas. Artimiausiu metu kainos turėtų stabilizuotis ir galbūt mažėti“, – sakė jis.
VERT nurodė, kad elektros energijos kaina tiksliai gali būti prognozuojama tik trumpą laikotarpį į ateitį, todėl šiuo metu prognozuoti elektros kainų lygį elektros rinkoje ilgesniam laikotarpiui yra sudėtinga.
Nors elektros energijos kainos kilimas sulaukė pasipiktinimo, statistiniai duomenys rodo, kad elektros energijai lietuviai skiria vos 2,4 proc. nuo visų savo vartojimo išlaidų. Tuo metu maistui ir nealkoholiniams gėrimams skiriama beveik 10 kartų daugiau – 22 proc. vartojimo išlaidų.
„Jei maisto prekės pabrangtų 30 proc., tai jau būtų rimta problema, tačiau taip pabrangus kategorijai, kuri sudaro vos 2,4 proc vartojimo išlaidų , tai nėra mirtinai skausminga vartotojams. Šitą aspektą reikia turėti omenyje ir į situaciją žiūrėti kompleksiškai“, – pastebėjo A.Izgorodinas.
